Algimantas Zolubas. Nelengvas vadavimosi iš komunistinio paveldo kelias

Seimo Kovo 11-osios Akto salėje 2015 m. gegužės 22 d. įvyko konferencija „Lietuvos gyventojų genocido organizatoriai ir vykdytojai: istorinis, moralinis ir teisinis atsakomybės įvertinimas“. 

Algimantas Zolubas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Algimantas Zolubas, šio straipsnio autorius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Atsižvelgdama į Sovietų sąjungos Komunistų partijos (SSKP) ir jos padalinio Lietuvos Komunistų partijos (LKP) nusikaltimų turinį, pobūdį ir mastą, Konferencija greta kitų, priėmė rezoliuciją:

Konferencijos dalyviai, naujų grėsmių valstybei akivaizdoje, laiko būtinu:

 1941 m. birželio 23 d. pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ reikalinga teisiškai įvertinti ir paskelbti LR teisės aktu.

Birželio sukilimo diena – birželio 23-ioji kaip atmintina 1997 m. liepos 3 d. įrašyta  tarp Lietuvos atmintinų dienų, tačiau „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ Respublikos teisės aktu nebuvo įteisintas.

Tačiau ką gi minime, į ką atsiremiame? Ar į chaotišką, gal ir neblogą, tačiau neapibrėžtą, manipuliacijoms pasiduodantį, ar turime sukilimą skelbiantį, prieš okupaciją sukilti duotą signalą –  istorinį akcentą? Turime pareiškimą  „Birželio sukilimo deklaravimas“, paskelbtą 1941 m. birželio 23 d. per Kauno radiją, kuris ir paskatino Tautą sukilti. Štai jis:

„Susidariusi Laikinoji ir naujai atgimstančios Lietuvos vyriausybė šiuo skelbia atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvos valstybę. Prieš viso pasaulio tyrąją sąžinę jaunoji Lietuvos valstybė entuziastingai pasižada prisidėti prie Europos organizavimo naujais pagrindais. Žiauraus bolševikų teroro iškankinta lietuvių tauta ryžtasi kurti savo ateitį tautiniais vienybės ir socialinio teisingumo pagrindais.“

Lietuvos Laikinosios Vyriausybės 1941 m. birželio 23 d. priimto, per Kauno radiją paskelbto pareiškimo „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ tekstas yra įrašytas Kauno radiofono garso plokštelėje Decelith 36251, kuri saugoma Lietuvos vaizdo ir garso archyve, saugojimo Nr. 2772.

Birželio sukilimo minėjimas Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Birželio sukilimo minėjimas Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.

Pernai minint Birželio Sukilimą, atsiliepdami į Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos kvietimą, būrys motociklininkų dalyvavo Pirmame Lietuvos baikerių žygyje iš Kauno į Vilnių, taip pagerbdami kritusius 1941m. Birželio sukilimo didvyrius. Lietuvos Baikerių kongreso atstovai iš Kauno atvežė bendrai su Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjunga pasirašytą kreipimąsi į Seimą, raginantį greičiau pripažinti Lietuvos Laikinosios vyriausybės paskelbtą 1941-06-23 pareiškimą „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“ Lietuvos Respublikos teisės aktu. Jį įteikė LR Prezidentei bei Seimo Pirmininkei. Tačiau tik praėjus metams, minint Sukilimo 75-metį, jo minėjimas jau valstybiniu lygmeniu birželio 18 d. įvyko Obeliuose, o Seimas birželio 23 d. Sukilimo įteisinimo valstybės aktu reikalą svarstyti pagaliau ryžosi.

Vilniuje Lietuvos Laisvės kovotojų sąjungos ir kitų visuomeninių organizacijų rūpesčiu minėjimas vyko Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje birželio 23 d., į kurią atvyko Antrojo Lietuvos baikerių žygio dalyviai ir kurioje, grojant Lietuvos kariuomenės orkestrui, Garbės kuopos kariai iškėlė vėliavas, pagerbė 1941 m. Birželio žuvusius sukilimo dalyvius, išklausė Sukilimo 75-erių metų sukakčiai skirtas kalbas. Baikerių žygio dalyviams buvo įteikti dailininko A.R.Šakalio tai progai sukurti padėkos raštai bei vienetiniai suvenyriniai pašto vokai su renginiui skirta simbolika.

Baikeriai Vilniuje, pagerbiant Birželio sukilimo dalyvių atminimą. Slaptai.lt nuotr.
Baikeriai Vilniuje, pagerbiant Birželio sukilimo dalyvių atminimą. Slaptai.lt nuotr.

Tądien Seimas, užuot „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimą“ savo nutarimu įteisinęs kaip mūsų vadavimosi iš okupacijos istorinį akcentą – Valstybės aktą, svarstė ir balsavimui pateikė rezoliuciją-pareiškimą:

Dėl 1941 m. birželio 23-osios sukilimo įvertinimo 2016 m. birželio 23 d.

2016 m. birželio 18 d. projektas

Lietuvos Respublikos Seimas,

 paminėdamas svarbią lietuvių tautos kovų už laisvę ir nepriklausomybę datą – 1941 metų birželio 23-ąją, kai per Kauno radiją buvo paskelbta Lietuvos nepriklausomybės atstatymo deklaracija, kuri buvo neabejotinas mūsų tautos laisvės siekio išsiveržimas;

konstatuodamas, kad 1941 m. birželio 22 d. prasidėjus karui tarp hitlerinės Vokietijos ir stalininės Sovietų Sąjungos, mūsų tautai nušvito galimybė sukilti, buvo atkurta iki okupacijos veikusi Lietuvos administracija ir savivalda, sudaryta Laikinoji Vyriausybė, kurios vardu 1941 m. birželio 23 dieną ir buvo paskelbtas „Nepriklausomybės atstatymo deklaravimas“, išreiškęs nepalaužiamą tautos ryžtą atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę;

pažymėdamas, kad tūkstančiai sukilėlių tuomet stojo ginti šalį nuo besitraukiančios sovietinės kariuomenės siautėjimo ir nuožmių keršto aktų ir tai buvo patriotinė tautos reakcija, savotiška kompensacija dėl ankstesnio neryžtingumo, kai 1940 metų birželį be ginkluoto pasipriešinimo buvo leista sovietams okupuoti Lietuvą;

p a r e i š k i a: Minint šį nepelnytai primirštą istorinį įvykį, pasigirsta nepagrįstų abejonių dėl sukilimo prasmės – esą, jo metu žuvo tūkstančiai Lietuvos jaunuolių, o laisvė tuomet taip ir nebuvo iškovota. Nors 1941-ųjų sukilėliams ir nepavyko įtvirtinti nepriklausomybės, sukilimo poveikis Lietuvos visuomenei buvo itin reikšmingas: tauta suprato, kad tik ji pati ir niekas kitas privalo nuspręsti savo valstybės ateitį. Valstybingumo siekis tapo neišsenkančiu šaltiniu tolesnei rezistencijai, kuri per pusę šimto okupacijos metų išsaugojo tautos laisvės troškimą ir atvedė ją į nepriklausomybę 1990-aisiais.

Šios įsimintinos dienos proga sveikiname sukilimo dalyvius, jų artimuosius ir visus Lietuvos žmones, linkėdami bet kokiomis aplinkybėmis jaustis savo šalies patriotais, ranka rankon, širdis širdin kurti bendrą visų mūsų ateitį.

Teikia Seimo nariai: Paulius Saudargas, Valentinas Stundys, Vytautas Saulis, Arimantas Dumčius, Povilas Urbšys, Rima Baškienė, Sergejus Jovaiša, Stasys Šedbaras.

Tačiau net tokiai rezoliucijai-pareiškimui nebuvo pritarta (už – 31, prieš – 1, susilaikė – 45). Pasigirdus iš pasisakančiųjų, kad Sukilimas ir Laikinoji vyriausybė gali būti siejami su žydų genocido pradžia, vienam Seimo nariui pasiūlius ją ta kryptimi redaguoti, Seimas redagavimui pritarė.

Pritrūkus argumentų Sukilimui ir Laikinajai vyriausybei mesti šešėlį, pasitelkta absurdiškai pritempta sąsajai su žydų genocido pradžia. Tiek Sukilimo paskelbimas, tiek Laikinosios vyriausybės veikla niekaip nėra susijęs su žydų genocido pradžia. Genocidas vyko pagal nacių planus Laikinajai vyriausybei nedalyvaujant ir jos neatsiklausus. Sukilimo skelbėjus ir Laikinąją vyriausybę tuomet reikėtų kaltinti ir už anuomet vykusias Rainių, Pravieniškių, Juodupės, Panevėžio gydytojų žudynes nes jų pradžia sutapo su Sukilimo paskelbimu.  

Čia dera grįžti į Sukilimo ir Laikinosios vyriausybės vertinimą, įvykusį anksčiau.

Čikagos „Draugas“ 1941 m. birželio 25 rašė: „Paskutinieji pranešimai iš Berlyno sako, jog pulk. Škirpa (Lietuvos naujos Vyriausybės vadovas – A. Z.) uždraudė žydų persekiojimus Lietuvoje“.

Birželio sukilimo minėjimas Vilniuje, prie Seimo rūmų. Slaptai.lt nuotr.
Birželio sukilimo minėjimas Vilniuje, prie Seimo rūmų. Slaptai.lt nuotr.

Jei Sukilimas įtrauktas į Minėtinų dienų sąrašą, jei tą dieną mini visuomenė, minima ir valstybiniu lygmeniu, tai sukilimą jau esame įvertinę kaip teigiamą reiškinį. Tiek Lietuvoje, tiek JAV kur Sukilimo byla buvo nagrinėjama su ypatingu dėmesiu, tas šešėlis dėl žydų genocido pradžios Sukilimui ir Laikinosios vyriausybės vadovui Juozui Brazaičiui buvo išsklaidytas. JAV atstovų rūmų Teisės komiteto Imigracijos pakomisės pirmininkas Jashua Eilbergas 1975 metų sausio 13 d. oficialiai kreipėsi raštu į JAV Lietuvių bendruomenės krašto valdybos visuomeninių reikalų tarybos pirmininką Algimantą Gečį, informuodamas, kad kaltinimai J.Brazaičiui ir J.Šlepečiui yra nepagrįsti ir patikino, kad šis dokumentas padės sumažinti tas įtampas ir nusivylimus, kuriuos tie du vyrai ir jų draugai turėjo patirti. Tačiau kažkam įtampas ir nusivylimus teberūpi skatinti, kažkokią naudą iš to išpešti.

Yra kita akivaizdžiai esminė, ne menama, o reali priežastis. Šiuo balsavimu Seimas parodė nuoseklų palankumą LKP atžvilgiu – Seimo posėdyje birželio 9 d. partijos nepasmerkę ir neįvardinę nusikalstama, Tautos genocidą vykdžiusia organizacija, dauguma balsavo prieš arba susilaikė, nes sukilimas buvo nukreiptas prieš sovietinį okupantą, o pastarojo organizatorė ir įkvėpėja buvo SSRS Komunistų partija, kurios padalinys buvo LKP, taigi balsuojant už rezoliucijos priėmimą, drauge būtų smerkiamas ir SSRS KP padalinys – LKP. Todėl ir prisireikė rezoliucijos redagavimo. Balsuoti už redaguotą rezoliuciją Seimas nusprendė birželio 28 d. Tačiau redaguotos rezoliucijos redakcinė grupė nepateikė, todėl dėl jos balsavimas neįvyko, taigi liko galioti Seimo sprendimas – rezoliucijai-pareiškimui nepritarti.

Iškilmingas 1941-ųjų Birželio sukilimo minėjimas Vilniuje. Pakeliamos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.
Iškilmingas 1941-ųjų Birželio sukilimo minėjimas Vilniuje. Pakeliamos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.

Rezoliucijomis paprastai išreiškiami siekiai, įpareigojimai, padėties vertinimai, nesuteikiantys sankcijos privalomai juos vykdyti, todėl valstybės aktais nelaikomi. Taigi Seimas pasinaudojo tokiu dokumento statusu, savo aukščiausios valstybės institucijos galiomis, ir, tarsi pingpongo kamuoliuką atmetė, grąžino 2015 m. gegužės 22 d. konferencijai, vietoj Seimo nutarimo paskelbti „Birželio sukilimo deklaravimą Valstybės teisės aktu.

Taip, birželio 9 d. ir birželio 23 d. balsavimai akivaizdžiai atskleidė koks gyvastingas komunistinės kilmės paveldas, kas yra kas Seime, kam tas paveldas jau svetimas, kam artimas, kam – nei šiltas, nei šaltas. Taip minimi balsavimai patvirtino, kad Vasario 16-sios Respublikos tikrieji tęstinumo pradai yra prarasti.

Tačiau 1941 m. Birželio Sukilimo deklaravimas, kaip vadavimosi iš sovietinės okupacijos istorinis akcentas ir viešas signalas sukilti nei iš Tautos ir jos valstybės atminties, taigi ir iš jos teisinės sistemos negali būti ištrintas, todėl jo priėmimas ateityje – neišvengiamas. Teks iš naujo sugrįžti prie Birželio sukilimo deklaravimo įteisinimo gal po artėjančių, gal dar po kitų Seimo rinkimų, tačiau teks.

Nelengvas vadavimosi iš komunistinio paveldo kelias, tačiau turėsime eiti tik juo.

2016.06.30; 10:51