Iš 2012 m. gruodžio 11 d. premjero Algirdo Butkevičiaus kalbos: „Valstybės tarnyba Lietuvoje privalo turėti visuomenės pasitikėjimą, veikti efektyviai, rezultatyviai, būti atsakinga, skaidri, tinkamai valdoma, atvira naujovėms ir visuomenei. Tai reikia pasiekti nedidinant valdymo sąnaudų ir valstybės tarnautojų skaičiaus“.
Praėjo keli metai, pažiūrėkime ar Ministras Pirmininkas yra žodžio žmogus ir kaip jam sekasi pildyti pažadus?
Valstybės tarnautojų daugėja
Vos tik susiformavusi nauja koalicija iškart pamiršo pažadus ir pradėjo didinti valstybės tarnautojų skaičių. Tai būdinga socialdemokratams. 2004-2008 m. per jų valdymo metus valdininkų skaičius išaugo net 10 tūkst. Krizinis premjeras Andrius Kubilius suvaldė augimą ir pradėjo nuosekliai mažinti jų skaičių. Visų rūšių valstybės tarnautojų ir pareigūnų per kelis metus pavyko sumažinti beveik 2 tūkst.
Dabar skaičiai vėl didėja. Pasak Valstybės tarnybos departamento, paskutiniu metu pareigybių daugėja kasmet. Jeigu 2011 m. jų buvo 56826, tai šiemet jau 57793. Tai beveik tūkstančiu daugiau. Finansų ministras Rimantas Šadžius buvo žadėjęs, kad tarnautojų bus padidinta tik laikinai, kol Lietuva pirmininkaus ES, bet kaip ir Premjeras, savo pažadus greit pamiršo.
Galima suabejoti, ar valstybės tarnautojų ir pareigūnų skaičius adekvačiai atspindi biurokratijos aparatą, nes šis skaičius neparodo, kiek iš tikrųjų Lietuvos piliečiams atsieina išlaikyti valstybės valdymą. Juk gali būti priimta daug tarnautojų, bet su mažais atlyginimais, o gali būti atleisti tarnautojai, bet pasamdyti brangūs teisininkai ar kitokie specialistai iš šalies. Todėl analizuojant valstybės valdymą susitelkti vien tik į valstybės tarnautojų skaičių netikslinga, būtina matyti visą vaizdą ir būtina išsiaiškimti, kiek konkrečiai kainuoja valstybės valdymas, įskaitant visas sąnaudas.
Valdymo išlaidos auga
Priimant šių metų biudžetą Premjeras jau gavo pylos dėl nuolat augančių valdymo sąnaudų, tada jis vėl pažadėjo sumažinti išlaidas valdymui 5 proc. Ar tikrai sumažino? Biudžeto auditą atlikusi Valstybės kontrolė A. Butkevičiui neleido apgaudinėti visuomenės ir taip parašė savo ataskaitoje: „Išsamios informacijos, kas sudaro valdymo išlaidas, nėra, neaiškūs valdymo išlaidų nustatymo kriterijai, todėl Valstybės kontrolė negali patvirtinti, kad valdymo išlaidos, palyginti su 2014 m., sumažintos 5 procentais“.
Vienose biudžeto eilutėse atsiduria atlyginimai, kitose kanceliarinės išlaidos, dar kitose nekilnojamojo turto ir ūkio apskaita, taigi net ekspertai negali susigaudyti, kiek šiandien visai šaliai kainuoja valstybės valdymo aparatas. Iš didėjančių asignavimų valstybinėms institucijoms galima neabejoti, kad išlaidos auga. Štai 2013 m. institucijoms buvo skirta 7,65 mlrd. eurų, o šiemet jau 8,29 mlrd.
Tiksliausiai galima įvardinti, kiek gi kainuoja jau minėtų valstybės tarnautojų darbas. Vien tik biudžetinių įstaigų darbo užmokesčiui, nekalbant jau apie mokymus, darbo vietų paruošimą, reikalingą infrastruktūrą darbo vietai ir kt., šiemet reikės beveik 940 mln. eurų. Tai yra net 100 mln. eurų daugiau nei A. Kubiliaus valdymo laikais, kai išlaidos darbo užmokesčiui nesiekdavo ir 840 mln. Jos auga nuosekliai ir kasmet. Praeitais metais dar buvo 897 mln., užpraeitais dar 20 mln. mažiau.
Taigi nepaisant diegiamų naujų informacinių technologijų, apjungiamų registrų, valdymo išlaidos tik didėja. Vietoj to, jog būtų mažinamas visokių pažymų, sprendimų ir dokumentų poreikis, pasitelkiamas internetas ir mobiliosios programos, žengiama senu biurokratizmo didinimo keliu.
Gaila, bet pažadai, kuriuos Ministras Pirmininkas A. Butkevičius dalino per rinkimus, o vėliau įrašė į savo Vyriausybės programą, tėra rinkėjų mulkinimas.
Slaptai.lt nuotraukoje: Seimo narys Kęstutis Masiulis.
2015.08.14; 12:14
