Apie incidentą Karoliniškių poliklinikoje


Dažniausiai incidentai poliklinikoje iškyla tarp pacientų, pacientų ir registratūros  darbuotojų, rečiau – tarp pacientų ir gydytojų.

Man ir mano kolegai Karoliniškių poliklinikoje teko pamatyti viešumoje labai retą incidentą – vidinį gydančio personalo konfliktą. Jis gal ir nebūtų vertas skaitytojų dėmesio, jei ne viena aplinkybė. Viena iš incidento dalyvių – Lietuvos medikų profesinės sąjungos pirmininkė, kineziterapeutė Albina Kavaliauskaitė.

Priminsiu, jog A.Kavaliauskaitės vadovaujama profesinė sąjunga ne kartą principingai ginčijosi su darbdaviais dėl geresnių medikų darbo sąlygų, didesnių atlyginimų, atostogų ir pan. Manoma, kad dėl tokios veiklos, pasirėmus net formaliai neteisėtu pretekstu, sykį buvo išmesta iš darbo, tada kreipėsi į teismą, ir teismo sprendimu po dviejų metų bylinėjimosi vis tik buvo grąžinta atgal į darbą. A. Kavaliauskaitės santykių su darbdaviais istorija buvo plačiai nušviesta žiniasklaidoje kaip žmogaus persekiojimo pavyzdys.

Tas incidentas, apie kurį ruošiuosi papasakoti, nutiko šių metų gegužės 29-ąją Vilniaus Karoliniškių poliklinikos kineziterapeuto kabinete. Kartu su manimi buvo politikos apžvalgininkas Kastytis Stalioraitis, buvęs ilgametis užsienio informacijos analitikas Seime.

Karoliniškių poliklinikoje kineziterapeute dirbanti A. Kavaliauskaitė mūsų paprašė pabūti netoliese popietinio pacientų priėmimo metu. Ji sakė neoficialiai (ne iš tiesioginio vadovo) sužinojusi, kad tuo metu ją darbo vietoje aplankys Darbo inspekcijos atstovai. Dar anksčiau ji skundėsi dėl nekokybiško darbo sąlygų įvertinimo, tad nenustebo dėl tokio vizito. Gal šį kartą, matant stebėtojams, įvertinimas bus objektyvus.

Juk kabinetas, kuriame A.Kavaliauskaitė pastaruoju metu turi masažuoti pacientus, mano ir kolegos nuomone, tikrai ankštokas, kai akivaizdu, jog masažo procedūras atliekantis specialistas turi turėti galimybę laisvai prieiti prie paciento iš visų pusių. 

Beje, kabinetas toks ankštas, kad jame nėra vietos net simbolinei užuolaidėlei, už kurios pacientas galėtų nusirengti ir apsirengti.

Todėl Darbo inspekcijos atstovų darbo sąlygoms nustatyti vizitas lyg ir neturėjo kelti rimtų įtarimų. Išskyrus tai, kad vadovybė nepranešė A. Kavaliauskaitei nei apie vizitą, nei apie jo tikslą. Apie vizitą ji sužinojo iš pacientų, kurie klausinėjo jos, kodėl jie nukreipiami pas kitus specialistus masažo procedūrai.

Bet A. Kavaliauskaitės neoficialiai sužinota informacija pasirodė netiksli.  Šiek tiek po 13 val. į jos kabinetą įžengė ne Darbo inspekcijos atstovai, o visa delegacija: kaip vėliau sužinojome, Poliklinikos darbų saugos organizatorė Vilma Vertelkaitė, Poliklininkos fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus vedėjas Tomas Sinevičius, neprisistatęs 2013-ųjų balandžio 12-ąją jos kabinete kažin kokius matavimus atlikęs specialistas ir dar viena jauna mergina.

Apie kabineto ankštumą ir jo tinkamumą nei kineziterapijos, nei masažo procedūroms – nekalbėta.  A.Kavaliauskaitei paaiškinta, kad į kabinetą įžengusieji "atliks profesinės rizikos vertinimą". Ji, A. Kavaliauskaitė, privalo atlikti keletą masažų neprisistačiusiai jaunai merginai, kuri sutiko dalyvauti eksperimente, o tas masažas bus filmuojamas. Kam reikalingas toks eksperimentinis masažas, kodėl jį būtina filmuoti, – nepaaiškino.

Paklausė, kas aš ir mano kolega esame. Prisistatėme. Tada pareikalavo, kad kaip pašaliniai asmenys paliktume kabinetą. Bet iš kabineto neišėjome motyvuodami tuo, jog esame A.Kavaliauskaitės atstovai, norintys suprasti, kas vyksta. Kolega pastebėjo, kad kai tik šalys susitars dėl kol kas A. Kavaliauskaitei neaiškios procedūros, susijusios su masažuojamosios nusirengimu ir apsirengimu, mes nedelsiant išeisime iš kabineto..  

Tada įvykiai klostėsi maždaug tokia tvarka.

A. Kavaliauskaitė išsamiai paaiškino, kad eksperimentus su žmonėmis atlikti draudžia Konstitucija, tad jokių eksperimentinių masažų atėjusiai moteriai ji nedarysianti. A.Kavaliauskaitė priminė, kad ši poliklinika yra sveikatos priežiūros įstaiga ir joje masažo paslaugos teikiamos pacientams tik pagal poliklinikos direktoriaus įsakymu nustatytą tvarką. Žodžiu, visi pacientai masažo procedūroms privalo iš anksto būti registruojami masažo procedūrų grafike. O atėję nustatytu laiku masažo procedūrai, privalo su savimi turėti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo paskyrimą masažo procedūrai su konkrečiai įvardinta diagnoze. Jei tokios sąlygos būtų išpildytos, ji neprieštarautų jos darbo stebėjimui.

Mums visa tai taip pat pasirodė keista. Masažuoti pagal pilną programą (ne imituoti masažą) žmogų, apie kurį nieko nežinoma, kitaip, kaip medicininiu eksperimentu, nepavadinsi. Ne sykį esame girdėję apie tokius tikslinius efektyvius masažus, kurių metu ligoniai vos ne kaukia iš skausmo. Ir neretai vietoj pagerėjimo sulaukia pablogėjimo. Nors viskas atlikta profesionaliai, pagal galiojančias gydymo metodikas.

Juk bet kokie medicininiai eksperimentai su žmonėmis, net ir jiems oficialiai sutikus dalyvauti eksperimente, turi būti griežtai reglamentuoti teisės aktais. Neužtenka pasirašyti, kad nesėkmės atveju medicininio eksperimento dalyvis neturi jokių pretenzijų medikams ir draudimo kompanijai.

Tokiems savanoriams teisės aktuose numatyta specialistų komisija turi išaiškinti visus galimus neigiamus medicininio eksperimento poveikius sveikatai, rizikos laipsnį. Medicininio eksperimento dalyvis gali priimti sprendimą jame dalyvauti tik sąmoningai suvokdamas visas pasekmes. Vargu, ar gegužės 29-ąją Karoliniškių poliklinikos darbuotojų atvesta vargšė jauna mergina apie tokius dalykus buvo smulkiai informuota.

Be to, jauna mergina tuo metu net nebuvo užregistruota procedūrų grafike. O tai, pasakė A. Kavaliauskaitė, reiškia tik viena – ji negalinti masažuoti jaunos merginos, kurios net pavardės nėra "procedūrų grafike". Priešingu atveju ji šiurkščiai pažeistų Karoliniškių poliklinikoje direktorės nustatytą pacientų registravimo ir priėmimo masažo procedūroms tvarką.

Galimai neteisėtam medicininiam eksperimentui pasiryžusi jauna moteris pareiškė, kad ji yra žurnalistė, iš toli pamojavo kortele, kurioje galima buvo perskaityti žodį „pressa“, ir prasitarė, kad niekuomet neitų gydytis būtent pas A. Kavaliauskaitę.

Tai kas gi vertė ar įkalbėjo šią jauną merginą būti „savanore“? Savo sveikatą branginantis sąmoningas žmogus po A. Kavaliauskaitės atsisakymo daryti su ja eksperimentą iš karto būtų atsisakęs tokio žingsnio.

Tada A.Kavaliauskaitei buvo pareikšta, jog eksperimentui pasiruošusi jauna mergina bus oficialiai užregistruota. Ir tikrai netrukus ji buvo oficialiai užregistruota.

Pirmąją įtikinėjimų dalį, trukusią daugiau nei valandą, teko kartu su kolega stebėti asmeniškai. Bet kai eksperimentui pasiryžusi mergina buvo oficialiai užregistruota, iš kabineto išėjome. Tokios taisyklės mums suprantamos: jei kabinete esama tikro paciento, pašalinių negali būti.

Tai, kas vyko toliau kabinete, nematėme, bet po gana ilgo laiko delegacija su savo paciente išėjo iš kabineto, kaip sužinojome, taip ir neprivertusi A. Kavaliauskaitės atlikti abejotino teisėtumo veiksmų. Pasirodo, eksperimentui paaukota moteris neturėjo gydytojo paskyrimo masažo procedūrai.

Šiek tiek vėliau delegacija sugrįžo į kabinetą pasipildžiusi dar dviem nariais: direktorės pavaduotoja valdymui Violeta Kanapeckiene ir poliklinikos teisininke Rūta Kazlauskaite. Kadangi patalpa labai ankšta ir devyni žmonės joje sunkiai tilpo, ypač kai susirinkusieji buvo, panašu, filmuojami, aš ir kolega atsidūrėme tarpduryje. Poliklinikos direktorės pavaduotojai pasiūlius mums palikti kabinetą, taip ir padarėme. Bet pamatyto vaizdo užteko įspūdžiui „Devyni vilkai vieną bitę pjauna“. 

Visgi prie kabineto laukėme iki pabaigos.O pabaiga buvo tokia. Visa delegacija išgužėjo iš kabineto, kaip vėliau sužinojome, taip ir neprivertusi A.Kavaliauskaitės pademonstruoti savo profesinius sugebėjimus ant tariamai sveiko žmogaus kūno. O jėgų bendraujant su delegacija pasisėmusi kineziterapeutė tiksliai pagal grafiką priėmė  tą dieną likusius planinius pacientus.

Palinkėjome jai ištvermės ir išėjome.

Tik vėliau sužinojau, kad tikroji pabaiga buvo liūdna.

Dėl patirto streso A. Kavaliauskaitė pajuto skausmus širdies plote, kurie vis stiprėjo, jautė galvos svaigimą, tirpo dešinė ranka.  Todėl po darbo (po 20.00 val.) iš karto kreipėsi į greitosios pagalbos medikus. Greitosios pagalbos specialistai, radę pakitimus kardiogramoje ir neurologinę simptomatiką, suteikę skubią pagalbą, nuvežė į Greitosios pagalbos ligoninę neurologo konsultacijai.

Buvo atlikta galvos kompiuterinė tomografija, paskirtas ir atliktas gydymas vaistais į veną. Kadangi A. Kavaliauskaitė viena augina mažametį sūnų ir negalėjo jo vieno palikti namuose, dėl tolimesnio gydymo ligoninės gydytoja liepė nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Rezultatas – A. Kavaliauskaitė gydoma ligoninės stacionare.

Nesu medicinos specialistas, tačiau toks Karoliniškių vadovybės užsispyrimas dėl eksperimento atliekant ne vieną ir ne du masažus šių eilučių autoriui pasirodė įtartinas, keistas, sunkiai suvokiamas.

Bet leiskime paaiškinti pačiai A. Kavaliauskaitei. Cituoju:

„Aš paprašiau šią moterį (sutikusią būti masažuojama) pateikti gydytojo paskyrimus masažo procedūroms – formą 044/a. Moteris jų neturėjo, tačiau net keturis paskyrimus masažo procedūroms – forma 044/a, išrašytus D. B. skirtingų gydytojų, man padavė Tomas Sinevičius (skyriaus vedėjas) ir pareikalavo nedelsiant daryti šiai pacientei masažą. Tačiau visuose paskyrimuose masažo procedūroms D. B. vietoj diagnozės buvo parašyta žodis “sveika”

Tuomet vedėjo T.Sinevičiaus paklausiau, kaip man daryti gydomąjį masažą žmogui, kuris yra sveikas, kas šią moterį apžiūrėjo ir nustatė, kad ji tikrai sveika ir kas atsakys, jei nuo tokio didelio kiekio (net šešių gydomojo masažo procedūrų) sutriktų jos sveikata?

T.Sinevičius paaiškino, kad ši pacientė nori profilaktinio masažo ir už juos visus yra susimokėjusi ir pareikalavo nedelsiant daryti jai masažą. Aš pasakiau, kad esu medikė ir puikiai suprantu, kad tokio kiekio – šešių  masažo procedūrų – gali neatlaikyti net sveikas žmogus.“

Štai ir galvoju, kaip vertinti visa tai, kas įvyko. Psichologinis smurtas, sukėlęs pasekmes sveikatai? Nusikaltimas žmoniškumui? Piktnaudžiavimas valdžia? Juk iš pirmo žvilgsnio – labai banali pradžia. Darbdavys įsako pavaldiniui atlikti tam tikrus veiksmus, tas atsisako. Jei įsakymas teisėtas, toliau – paprastas darbdavio sprendimas – skirti nuobaudą iki atleidimo iš darbo. Ir jokių delegacijų, stresų.

Tai kodėl poliklinikos vadovybei prireikė psichologinio spaudimo?

Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius žurnalistas Gintaras Visockas.

2013.06.10

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *