Apie kanojų sprintą

Andrius Kaveckas

Prasideda baidarių – kanojų (BKI) sprinto, (200 m.), t.y. trumpo nuotolio rungtys. Jos bus paskutiniosios, ko gero, Olimpinėse žaidynėse „bombos“.

Kodėl „bomba“? Ogi todėl, kad 200 metrų nuotolis pirmiausiai reikalauja momentinės jėgos, kuri „sprogsta“. Liaudiškai vadinama „sprogstamoji jėga“, nes nuo kitos Olimpiados greičiausiai kanojininkai nebeirkluos šiame nuotlyje todėl, kad nuotolis bus panaikintas. 

Žinia, kad tikimasi iš baidarių-kanojų irkluotojų ir įpač iš kanojininko H. Žustauto netgi aukso medalio, matyt, niekam ne paslaptis.

Straipsnelį kilo mintis rašyti dėl elementaraus dalyko – aklimatizacijos. Kodėl ji įvardyta ir kuo ji dėta? Dėta tuom, kad BKI sportininkų delegacija išvyko į Rio tik sekmadienį tik dėl jiems patiems žinomų priežasčių.

Žinia, kad net kelionėje atimamos jėgos, kurias būtina atstatyti, ir žinia, kad laiko skirtumas įtakoja organizmą (be to, dar ir tėvelio netektis) Henrikui yra nematomas iššūkis, su kuriuo teks „susirungti“ dar iki stojant į kovą dėl Olimpinio aukso medalio.

Pralenkiant sudėtingus mokslo aiškinimus, kaip, ką ir kada daryt siekiant eliminuoti iš pasamonės ir kūno faktorius, galinčius sutrukdyti Henrikui pasiekti didžiausios pirmos ir paskutinės svajonės tapti Olimpinių žaidynių čempionu, tiesiog manau, kad gal pravarčiau būtų buvę tiesiog nuvykt bent keleta dienų anksčiau į šias aukščiausio rango varžybas, idant Henrikui turėti kuo didesnį laiko intervalą aklimatizacijai, susitelkimui ir „bombos sprogimui“ Olimpinio aukso rėmuose.

Nes, kaip sakoma, „Kuo velnias nejuokauja“, jei kartais ims ir „pakiš koją“ aklimatizacija, pasamonė ir nelemtas vėjas, kurio Henrikas taip nenori, tokiu būdu „nušvilpęs“, tarkim, netgi 1-6 vietos tikimybę ir pradanginęs auksinę svajonę.

Tada pagal sportinį rangą ir geriausiu atveju bent susilygint su E. Šuklinu, Henrikui tapus nors „sidabriniu berniuku“.

Įpusėjus lyg ir „pesimistinį“ scenarijų dėl aklimatizacijos, geriau jau ją įvardyti žinant, kad tokia gali būti ir jos išvengti visa esybe linkint Henrikui susitelkus „iki kaulų smegenų“, irtis aukso link, nei tik saldžialiežuvaujant ir paikai postringaut ignoruoti tokio tipo aplinkybes tarsi norint „smogti peiliu į nugarą“ tylint, tarsi tokių iššūkių net negalėtų būti.

Tad pirmyn, Henrikai, aukso link – kuo garbingiau atstovauk pirma savo vertybes ir išlik savimi, net jei ir „nenugvelbsi“ aukso.

Visai kitai BKI delegacijai su sportininkais priešakyje visa širdim linkiu to paties – aukščiausio rezultato įveikiant aklimatizaciją ir bet kokius kitus, išorinius veiksnius, kurie gali atsirasti iš „niekur“, visai neplanuotai.

„Tikėkit savim“, nes talentai, kuo jie didesni, tuo ilgiau laiko reikia jiems atsiskleisti, o atsiskleidžia atsakingiausiais gyvenimo momentais.

Sėkmės Jums dar sykį visiems ir visokeriopos, LT, BKI, Olimpinio „RIO“ komanda.

2016.08.16; 05:03