Ar Seimo nario Lino Karaliaus išdaigos vertos apkaltos?


Visuomenės aktualijų portalui Slaptai.lt pavyko gauti labai įdomų Seimo Specialiosios tyrimų komisijos dokumento projektą. Tame projekte išsamiai išdėstyta, kaip buvo apklausiamas keliones į egzotiškas šalis pamėgęs parlamentaras Linas Karalius, kokius argumentus pateikė jo oponentai, o kokius – šalininkai. To dokumento projektas vadinasi “išvada dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Linui Karaliui”. Skaitant šį projektą ne sykį kilo mintis: juk tokių piktnaudžiavimų tarnybine padėtimi padoriose, rimtose, demokratinėse valstybėse visai neturėtų būti. Šiandien skelbiame įspūdžius, patirtus perskaičius išvadas dėl apkaltos Seimo nariui L.Karaliui pagrįstumo. Rytoj pateiksime savo įspūdžius, patirtus perskaičius “išvadas dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Aleksandrui Sacharukui”.

XXX

“Seimo narys Linas Karalius šiurkščiai pažeidė LR Konstituciją ir sulaužė Seimo nario duotą priesaiką, kuria jis pasižadėjo “gerbti ir vykdyti LR Konstituciją ir įstatymus” ir prisiekė “visomis išgalėmis sąžiningai tarnauti Tėvynei”, nes išvykdamas į iš anksto suplanuotą užsienio kelionę apie tai nustatyta tvarka nepranešė Seimo posėdžių sekretoriatui, Seimo valdybai, o Seimo Sveikatos reikalų komitetui pateikė išgalvotus ir tikrovės neatitinkančius faktus, taip pat sąmoningai paliko savo Seimo nario pažymėjimą tuometinės Seimo frakcijos “Viena Lietuva” (šiuo metu – Krikščionių partijos frakcija) seniūnui Aleksandrui Sacharukui, tikėdamasis, jog iškilus būtinybei Seimo narys A.Sacharukas pridengs jo nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu Seimo narys L.Karalius galės neteisėtai pasisavinti valstybės biudžeto lėšas.

Be to, konstatuotina, kad tokie Seimo nario L.Karaliaus veiksmai, pažeidžiantys LR Seimo statuto, kitų įstatymų normas ir Lietuvos Valstybės politikų elgesio kodekso 4-ame straipsnyje įtvirtintus sąžiningumo, padorumo, pavyzdingumo bei pagarbos žmogui ir valstybei principus, diskredituoja ne tik jo kaip LR Seimo nario, bet ir Seimo kaip LR įstatymų leidžiamosios institucijos autoritetą ir kelia pagrįstų abejonių dėl šio asmens galimybės tinkamai ir sąžiningai naudoti jam suteiktą Tautos atstovo mandatą”.

Ši ištrauka – iš LR Seimo Specialiosios tyrimo komisijos, vertinančios, ar parlamentaro L.Karaliaus elgesys nusipelnė apkaltos, projekto. Pabrėžiu – tai dar tik projektas, kurio Seimas kol kas nėra palaiminęs ir, vaizdžiai tariant, dar nežinia, ar palaimins. Tačiau tas 40-ies puslapių apimties dokumentas, pavadintas “Išvada dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą Seimo nariui L.Karaliui”, – įspūdingas. Įspūdingas dėl daugelio priežasčių. Skaitant dokumentą įmanoma susidaryti užtektinai tikslią nuomonę apie tokių linų karalių moralę, principingumą, darbštumą.

Kokia ten moralė, principingumas, jei 2010-ųjų sausio mėnesį Seimas sušaukė aštuonetą plenarinių posėdžių, o L.Karalius, nusispjaudamas į savo pareigas, išvyko poilsiauti į egzotiškas šalis. Jis akivaizdžiai ignoravo nuostatą, jog “Seimo narys privalo dalyvauti Seimo posėdžiuose”. Komisija taip pat išsiaiškino, kad minėtasis parlamentaras nedalyvavo ir trijuose Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose.

Be to, pateikdamas paaiškinimus, kodėl praleido juos, L.Karalius tvirtino: “negalėjau dalyvauti šių metų sausio 15-os dienos komiteto posėdyje dėl nenumatytos išvykos į Klaipėdos apygardą”, “negalėjo dalyvauti šių metų sausio 20-os dienos komiteto posėdyje dėl po operacijos staiga smarkiai pablogėjusios tėvo sveikatos”. Tad L.Karalius Seimo Etikos ir procedūrų komisijai oficialiai nurodė visiškai kitas nedalyvavimo posėdžiuose priežastis. Vaizdžiai tariant, sūnus ne tėvą slaugė, o mėgavosi egzotiškos kelionės po Aziją teikiamais malonumais.

Žodžiu, užuot dirbęs Seime, L.Karalius slapta išvyko į Aziją, šios savo kelionės nė velnio nederindamas su Seimo valdyba. Maža to. L.Karaliaus Seimo nario pažymėjimas paslaptingu būdu atsidūrė Seimo frakcijos “Viena Lietuva” seniūno A.Sacharuko kišenėje, o šis, kol L.Karalius deginosi Azijos paplūdimiuose bei maudėsi šiltose smaragdinėse jūrose, balsavo už jį, tarsi L.Karalius sėdėtų Seimo salėje. Komisijos projekte teigiama versija, kad “Seimo narys L.Karalius, prieš išvykdamas į kelionę po Azijos šalis, sąmoningai paliko savo Seimo nario pažymėjimą Seimo frakcijos Krikščionių partijos frakcijos seniūnui ir Seimo operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkui A.Sacharukui. Tačiau Seimo frakcijos “Viena Lietuva” ( vėliau – Krikščionių frakcija) seniūnas A.Sacharukas šių metų sausio 21-ąją vykusiame Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdyje meluodamas tvirtino, kad atsitiktinai rado frakcijoje paliktą Seimo nario L.Karaliaus pažymėjimą, todėl paėmė jį, ketindamas perduoti Seimo nario L.Karaliaus padėjėjai. Bet pamiršo.”

Perduoti L.Karaliaus padėjėjai – pamiršo, o balsuoti už L.Karalių – nepamiršo?! Žodžiu, samprotavimai apie įvairius atsitiktinumus, netikėtumus – neįtikinami. Tiesa, kitoje projekto vietoje pateikiami L.Karaliaus advokato argumentai, kuriais remiantis, neįmanoma įrodyti, jog Seimo narys L.Karalius sąmoningai paliko savo pažymėjimą kolegai A.Sacharukui, o šis sąmoningai sutiko balsuoti už kolegą L.Karalių. Ir vis dėlto projekte esama konkretaus kaltinimo: “A.Sacharukas šių metų sausio 14-ąją ir sausio 19-ąją Seimo posėdžiuose 13-a kartų tyčia nesąžiningai balsavo už Seimo narį L.Karalių”. Įsidėmėkite: A.Sacharukas nėra eilinis parlamentaras, jis vadovauja Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinei kontrolei. Prisiminkime ir kai kuriuos Valstybės politikų elgesio kodekso straipsnius, bylojančius, jog “įtvirtintas padorumo principas įpareigoja valstybės politikus elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kada politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui”.

Projekto rengėjai taip pat tvirtina, jog, įvertinus aukščiau išdėstytus teiginius, darytina išvada, kad tokiais tyčiniais, neteisėtais ir sistemingais veiksmais abu Seimo nariai veikė bendrai ir iš anksto susitarę, siekdami pridengti Seimo nario L.Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose ir tokiu būdu neteisėtai pasisavinti biudžeto lėšas. Ši prielaida pagrįstai kelia Seimo nario L.Karaliaus ir Krikščionių partijos frakcijos seniūno A.Sacharuko teisinės, politinės ir moralinės atsakomybės klausimą.

Ypač įdomios tos projekto vietos, kuriose bandoma išsiaiškinti, kaip Seimo darbuotojai bandė surasti posėdžiuose nepasirodžiusį Seimo narį L.Karalių. Sunku net įsivaizduoti, kiek čia iečių sulaužyta, analizuojant, kas, kam ir iš kokio mobiliojo telefono skambino, iš kokios elektroninio pašto dėžutės rašė laiškus, su kuo derino savo planus. Atliekant šį tyrimą apkaustos uždarosios akcinės bendrovės “BPC Travel”, “Tez Tur”, “Irmusta”, “Bitė Lietuva”, “Tele 2”, “Omnitel”, taip pat apklausta Klaipėdos Maksimo Gorkio pagrindinės mokyklos vadovybė, žurnalo “Žmonės” redaktoriai. Užuot užsiėmusi rimtomis problemomis, Seimo Etikos ir procedūrų komisija buvo priversta smulkiai ir detaliai analizuoti pravaikštas padariusio kolegos elgesį. Toks tyrimas – būtinas, reikalingas. Ir vis dėlto būtų buvę tūkstantį kartų geriau, jei tokio tyrimo iš viso nebūtų reikėję. Ar ne taip? Nejaugi mūsų valstybė neturi kitų bėdų, rūpesčių, taisytinų įstatymų?

Įsidėmėtina šių metų sausio 21-oji. Tądien įvyko Seimo Etikos ir procedūrų komisijos posėdis, į kurį buvo kviečiamas pasiaiškinti Seimo narys L.Karalius. Seimo nario ieškota visomis įmanomomis priemonėmis: ir raštu, ir telefono skambučiais. Bet Seimo narys L.Karalius į Etikos ir procedūrų komisijos reikalavimus nereagavo. Nors tuo metu jis, būtina pabrėžti, jau buvo grįžęs į Lietuvą, be to, spaudai noriai dalino savo interviu apie egzotišką kelionę. Apie L.Karaliaus interviu žiniasklaidai byloja savaitraščio “Žmonės” publikacija, kurioje jis “pasakoja savo kelionės po Azijos šalis nuotykius ir teisinosi praleidęs kelis Seimo posėdžius dėl neva nuo jo nepriklausančių nenumatytų aplinkybių”. Sakykit, ar tokio elgesio nederėtų pavadinti įžūliu, akiplėšišku? Tad komisijos atlikti tyrimo veiksmai leidžia įtarti buvus galimą L.Karaliaus nedalyvavimą Seimo posėdžiuose, galimai sąmoningą ir tyčinį L.Karaliaus melavimą Seimui, galimą L.Karaliaus sąmoningą savo Seimo nario pažymėjimo palikimą kitam Seimo nariui A.Sacharukui, galimus L.Karaliaus pareiškimus, rodančius visišką Seimo statuto normų nepaisymą bei nepagarbą Seimo etikos ir procedūrų komisijai, galimą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, privačios užsienio kelionės metu nepagrįstai naudojant išduotą diplomatinį pasą…

Dėmesio verti paties L.Karaliaus pasiaiškinimai, kodėl jis Seimo posėdžių salę iškeitė į kelionę po Azijos šalis. Pasak Seimo nario L.Karaliaus, savo įšvyką į Aziją jis suplanavo dar iki to momento, kai jam tapo žinoma, jog Seimo rudens sesija bus pratęsta. Sužinojęs, kad 2010-ųjų sausio mėnesį vyks plenariniai posėdžiai, parlamentaras L.Karalius kreipėsi į kelionių agentūrą “BPC Travel”, pageidaudamas pasikeisti skrydžio Bankokas – Vilnius datą. Tačiau jam buvo paaiškinta, kad tokios galimybės nėra. Tada L.Karalius, jo paties žodžiais, “neturėdamas kitos išeities, nusprendė vykti į suplanuotą kelionę nepaisant pratęstos sesijos”. Jo manymu, “tuo metu toks sprendimas neatrodė tiek ydingas, kadangi žinojo daugybę analogiškų atvejų, kuomet Seimo nariai Sesijos metu išvyksta atostogų”.

L.Karalius taip pat nurodė, kad į Seimo Valdybą nesikreipė, prisipažino, kad procedūrą pažeidė, tačiau, atvirai kalbant, nesitikėjo, kad šis jo procedūrinis pažeidimas sukels tokias pasekmes. Naivus tas L.Karalius. Kaip ten bebūtų, bet doras, sąžiningas parlamentaras, sužinojęs apie pratęstą Seimo sesiją, privalėjo atsisakyti ne plenarinių posėdžių, bet poilsio Tailande ar Kambodžoje. Doram ir sąžiningam parlamentarui tokiu atveju nebūtų iškilusių jokių dvejonių, ką jis privalo pasirinkti.

Apkaltos projekto autoriai mano, kad L.Karaliaus paaiškinimuose ir atsakymuose nutylimi tam tikri svarbūs faktai, turintys reikšmę faktinių aplinkybių patvirtinimui, todėl jie laikytini klaidinančiais. Be to, nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog Seimo narys L.Karalius melavo, dėl kokių priežasčių nedalyvavo Seimo ir Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdžiuose. Tos priežastys buvo išgalvotos ir paremtos tikrovės neatitinkančiais faktais.

Keistas ir L.Karaliaus pareiškimas, esą “be ginčų prisiėmiau atsakomybę už neplanuotą posėdžių praleidimą ir atsisakiau viso sausio mėnesio atlyginimo”. Tokie Seimo nario teiginiai tėra pigi deklaracija, kadangi Seimo statutas nenumato galimybės Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam Seimo posėdžiuose, pačiam savo iniciatyva atsisakyti Seimo nario darbo užmokesčio ar jo dalies.

Keistas ir pasiaiškinimas apie pamestą Seimo nario pažymėjimą. Projekte užfiksuoti tokie L.Karaliaus paaiškinimai: “… buvo Kalėdų laikotarpis, kai baigėsi mūsų rudens sesija, ir jis pamena tą momentą, kai po posėdžio užėjo į Seimo frakciją ir būdamas pakylėtos nuotaikos, gal jau šiek tiek atsipalaidavęs, sveikino kolegas ir sekretoriatą su artėjančiomis šventėmis”. Jis “tuo metu kažkaip netyčia sugebėjo kartu su atsineštais popieriais palikti savo Seimo nario pažymėjimą, paliko pažymėjimą tikrai nesąmoningai ir su A.Sacharuku tikrai nesitarė dėl balsavimo”. Jis “tikrai nežinojo ir negalėjo žinoti, kad A.Sacharukas ketina už jį balsuoti plenariniame posėdyje”. Ar mes galime patikėti tokiais atsitiktinumais?

Apkaltos projekte esama ir A.Sacharuko paaiškinimo. Šis parlamentaras teigė, kad “L.Karaliaus pažymėjimas pas jį pateko atsitiktinai”. A.Sacharukas teigė, esą “vakare sedėjo frakcijoje, žiūrėjo įstatymp projektus ir tarp jų radęs L.Karaliaus pažymėjimą, įsidėjo jį į švarko kišenę, norėdamas grąžinti”. Ar įtikinamas šis komentaras?

Prisipažinsiu, Seimo Specialiosios tyrimo komisijos projektą perskaičiau su didžiausiu įdomumu, kaip detektyvą ar nuotykių romaną. Tačiau skaitant šį dokumentą buvo pikta ir liūdna. Akivaizdu, kad L.Karalius – prastas parlamentaras. Tačiau akivaizdu ir tai, kad šis prastos reputacijos parlamentaras nuo rimtų darbų atitraukia dešimtis savo kolegų bei Seimo kanceliarijos darbuotojų. Užuot tobulinę valstybės įstatyminę bazę, jie priversti gilintis, kur, kaip ir kada ilsėjosi L.Karalius, beje, nesuvokiantis net pačių elementariausių dalykų – Seimo nario priesaika nėra vien formalus ir simbolinis aktas.

Nuotraukoje: Seimo narys Linas Karalius, kuriam ruošiamasi surengti apkaltą.

2010.05.17

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *