Antrus metus nedalyvavau Sausio 13-osios renginiuose. Pernai negalėjau, o šįmet nenorėjau. Nuo pat 1988-ųjų visur ėjau, viską stebėjau, rašiau, fotografavau. Dabar tegul eina tie, kurie tada bailiai tūnojo namie, o dabar lemia Lietuvos likimą, kurie tą sausio 12-ąją pabijojo ateiti į mūsų ginamą Parlamentą, pagaliau tie, kurių tada dar nebuvo. Svarbiausia, kad švęstų, minėtų jaunimas. Ir tai turėtų būti didžiausias mūsų rūpestis.
Dokumentiniai kadrai televizoriaus ekrane… Daug ką mačiau savo akimis. Dar prisimenu ir slogią nuotaiką, kai atrodė, kad pamažu, bet neabejotinai būsime pasmaugti, nes neįmanoma plikomis rankomis sulaikyti tankų. Dar šilta darosi nuo nepažįstamų gynėjų arbatos puodelio, nuo laužų po sausio 13-osios, nuo supratimo, kad Kovo 11-ąją tada išgelbėjo vienybė.
Įsidėmėjau kai kurias šįmet pasakytas mintis. Lietuvos mastu Nepriklausomybės gynėjų buvo daug mažiau, negu įsivaizduojame: vos dešimt procentų. Ko gero – tai tiesa. Jeigu būtų buvę kitaip, kitaip būtų ir šiandien.
O šiandien širdį spaudžia beveik taip pat, kaip ir tada, kai prie Parlamento minioje laukiau tuoj tuoj pasirodysiančių tankų.
Nepavyko su tankais, gal pavyks „taikiomis priemonėmis“? Neblogai sekasi: jau netekome beveik milijono. Tik populiarioje Marijono Mikutavičiaus dainoje mūsų dar trys milijonai.
Kartais šių dienų situaciją aš lyginu su laikotarpiu nuo Kovo 11-osios iki rugpjūčio 23- osios. Burokevičius, Jarmalavičius, Švedas ir kaspervizija… Uspaskichas, Tomaševskis, Bradauskas ir televizijos, kuriose Uspaskichas jau daug metų – pagrindinis herojus. Rusijos ekonominės blokados tada ir dabar, Landsbergio santykiai su Gorbačiovu tada, ir Grybauskaitės santykiai su Medvedevu, Putinu dabar. Artėjame prie rugpjūčio 23-osios? Tada nepavyko, o kaip bus dabar? Dabar, kai Rusijos Lietuvoje gal nė kiek ne mažiau, negu tada? Ko nepaima patrankos, tą paims „oligarchinės struktūros“?
Suvokiant, kodėl V.Putinui būtina ekspansija į kitas valstybes ir nuolatinė kova už „gėrio“ pergalę, reikia atsakyti ir į kitą klausimą: kodėl šioje kovoje toks svarbus vaidmuo tenka oligarchinėms grupėms? Žinoma, galima ir neatsakyti į šį klausimą, nes stebint V.Janukovyčiaus ar V.Uspaskicho veiksmus ir jų įtaką Ukrainos bei Lietuvos valstybėms tikriausiai ir taip viskas akivaizdu. Tačiau verta žvilgtelėti giliau, nes tik suvokdami, kokių ilgalaikių tikslų gali siekti V.Putinas bei kokiais principais remiasi oligarchinės struktūros, galime suprasti, kaip idealiai jos tinka silpnesnį stuburą turinčioms valstybėms užvaldyti (Eduardas Eigirdas „“Dežavu: įtaką, grįstą tankais, keičia įtaka pinigais“. Žurnalas „Valstybė“, 2014, sauisio Nr. 1).
Netrukus paaiškės, ar įvyks referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams. Jeigu parašų pakaks, kaip tada elgsis valdžia? Juk ji klusniai vykdo visus įsipareigojimus Briuseliui. Neįsivaizduoju, kad nepaklustų. Bet man labiau rūpi parašų rinkėjų siekis ateity labai sau pasilengvinti gyvenimą: surinkai šimtą tūkstančių – ir referendumas. Nusprendei išstoti iš Europos Sąjungos ir stoti į Putino sąjungą – jokių problemų! Net Tomaševskis turbūt tiek parašų surinktų – ir autonomiją jau turėtume, su lenkiškomis lentelėmis, be valstybinės lietuvių kalbos, be lietuvių, kuriems iš Vilniaus, Šalčininkų, Trakų rajonų tektų kraustytis arčiau Kauno.
Pradžiugino europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis ir prezidentė Dalia Grybauskaitė.Turbūt pirmą kartą aukšti mūsų valstybės asmenys iš aukštų tribūnų aiškiai pasakė, kas yra kas:
„Antai vos prieš trejetą savaičių šiuose rūmuose buvo prastūminėjamas anochronistinis valstybinės kalbos išstūmimo įstatymas. Taip, išstūmimo iš Lietuvos regionų viešojo gyvenimo ir vartojimo įstaigose, kur pagal nekonstitucinį įstatymą būtų leidžiama jos nevartoti. Nejau trys koalicijos vadai nepajėgia suvokti, kad įsigaliojus tokioms normoms kai kuriose vietovėse valstybinė lietuvių kalba realiai bus iš karto gujama šalin, iš ten bus gujama pati Lietuvos valstybė?..
Jau dabar Lietuvos įstatymai verčiami patyčių objektu. Patyčių kultūra ir čia pribrendusi, skatinamas piliečių nelojalumas, kiršinamas priešiškumas. Tai didžiausia žala Lietuvos lenkams, nors politvadovai neva jais rūpinasi. Manau, verta Seime priimti porą paprastų valstybės tarnybos patikslinimų, kad nelojalūs asmenys, sąmoningai niekinantys šalies įstatymus, tiesiog nedirba jos valdžių pareigose, neišskiriant savivaldybių", – Sausio 13-osios minėjime Seime kalbėjo prof. Vytautas Landsbergis.
Kai kur rašoma, kad iškilmingame Seimo posėdyje lenkai skėlė antausį Vytautui Landsbergiui. Aš taip nemanau. Lenkai paniekino Sausio 13-osios aukas, jie patys sau skėlė antausį. Dabar bus žymiai lengviau nepaisyti lenkų mažumos reikalavimų, neatitinkančių Europos Sąjungos standartų. O tie jų reikalavimai – tik tokie ir yra: nepagrįsti, neteisėti, klastingi.
"Asmeniškai ponui Tomaševskiui: aš manau, kad jūsų asmeninis siekis ir jūsų politinės karjeros tikslas yra Lietuvos diskreditavimas pačioje Lietuvoje, šiuose rūmuose ir tarptautiniu mastu", – Europos Parlamento plenarinėje sesijoje sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Vėliau spaudos konferencijoje ji priminė, kad V.Tomaševskio iniciatyva klausimai dėl tautinių mažumų teisių buvo keliami ir Lietuvai pradedant pirmininkauti ES Tarybai:
"Tai buvo daroma didele dalimi asmeniškai pono Tomaševskio, kuris tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, tiek Europos Parlamente mėgina diskredituoti Lietuvą. Visos komisijos, kurios tyrė šiuos kaltinimus Lietuvos atžvilgiu, nerado jokių pažeidimų, Lietuva vykdo visus savo tarptautinius įsipareigojimus…Lietuva suteikia geriausias Europoje sąlygas savo mažumoms…Reikalavimas sudaryti lenkų mažumai ypatingas sąlygas, net geresnes už lietuvių esamas sąlygas, tiek studijuojant, tiek kitais klausimais, negali būti priimtinas. Visi Lietuvos piliečiai yra lygūs prieš Lietuvos Konstituciją ir Lietuvos įstatymus. Aš gerbiu kaip prezidentė visus vienodai.“
Gal jau atėjo metas aiškiai pasakyti, kad į tomaševskininkų reikalavimus nebus atsižvelgiama, net jeigu Lenkijos valdžia ir toliau spekuliuos vadinamąja „lenkų korta“, geležinkelio ir bendrų energetinių tinklų statybas tiesiogiai sies su išskirtiniais lenkų mažumos apetitais? Kalbėjimai puse lūpų, neįmanomų dalykų pažadai, neįvykdyti teismų sprendimai, įvairios nuolaidos nieko gero nedavė. Apie tai Vytautas Landsbergis kalbėjo televizijos laidoje „Dėmesio centre“.
Vytautas Landsbergis traukiasi iš aktyviosios politikos. O Dalia Grybauskaitė? Ar ji bandys dar vienai kadencijai pasilikti Daukanto aikštės rūmuose? Veikiausiai – taip, beveik niekas tuo neabejoja. Bet kodėl ją puola tie, kuriuos aš laikiau patriotais? Jie mano, kad Paulauskas, Balčytis, Paksas… būtų geresni prezidentai? Kas jų kandidatas? Vaišvila? Jiems reikia prezidento, kuris pataikautų lenkų tautinei mažumai, nesipyktų su Uspaskicho statytine, bičiuliautųsi su Putinu?
Slaptai.lt nuotraukoje: šio komentaro autorius Vytautas Visockas.
2014.01.18; 06:55
