Dvi geros žinios


Kai kada iš skaitytojų sulaukiu priekaištų, esą per daug pesimistiškai žvelgiu į politines, ekonomines bei kultūrines Lietuvos perspektyvas.

Galbūt skaitytojai teisūs – idealios tvarkos niekad nebuvo ir nebus. Todėl esą net nereikia norėti, jog viskas klostytųsi taip, tarsi žingsniuotume „rožėmis klotu keliu“.

Per didelis reiklumas gali tik išmušti norą dirbti, stengtis, braižyti ateities planus…

Užtat šiandien – būtent tokia diena, kai tikrai galima išvengti pesimizmo. 2014-ųjų spalio 27-osios rytas atnešė dvi džiugiai svarbias žinias.

Į Klaipėdos jūrų uostą atplaukė suskystintų gamtinių dujų terminalas „Independence“, bylojantis, jog nuo šiol tampame gerokai laisvesni nuo pastaruosius dvidešimt metų mus įžūliai šantažavusios rusiškos kompanijos „Gazprom“. Šiandien taip pat aišku, jog Ukrainoje sekmadienį įvykusiuose Aukščiausiosios Rados rinkimuose įtikinamai laimėjo provakarietiškos, proeuropietiškos politinės jėgos, leisiančios dabartiniam šalies prezidentui Petro Porošenkai ir toliau tolti nuo agresyvaus, šantažą ir spaudimą tepripažįstančio Kremliaus. Abu šie įvykiai rodo, jog galime įveikti ir pačias sudėtingiausias kliūtis. Tereikia labai stegtis.

XXX

Taigi Klaipėdos jūrų uoste prisišvartavo strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintis energetikos objektas. Jo pagalba per metus, ignoruodami neprognozuojamąją Rusiją, galėtume sulaukti net 4 mljr. kubinių metrų dujų. Žymiai daugiau, nei mums šiuo metu jų reikia. Juk perai Lietuva iš „Gazprom“ pirko tik 2,7 mljr. kubinių metrų dujų. Vadinasi, esant reikalui, SGD terminalas dujomis aprūpins ne tik Lietuvą, bet ir kitas dvi Baltijos valstybes. Kremlius nebeturi galimybės mus šantažuoti „gudriai manipuliuodamas didelėmis dujų kainomis“. „Gazprom“ – ne vienintelis šaltinis. SGD terminalas – puikus alternatyvusis variantas.

Įsimintinas portalo 15min.lt redaktoriaus Rimvydo Valatkos palyginimas: „1990-aisiais prasidėjęs maskolių šantažas dėl dujų kainų – jau praeityje“.

Tiesa, džaigdamiesi 2014-ųjų spalio 27-osios dienos svarba, net gretindami ją su Kovo 11-osios, stojimo į NATO ir Europos Sąjungą datomis, neturėtume pamiršti, jog SGD terminalą vis tik galėjome turėti kur kas anksčiau. Rūpestingas šeimininkas būtinai aiškintųsi, kokios priežastys nulėmė, jog SGD turime tik 2014-aisiais, o ne, sakykim, 2010-aisiais ar 2000-aisiais. Išsiaiškinti, kas ir kaip trukdė įgyendinti šį projektą, privalome žinoti. Kad, atėjus rinkimams į parlamentą, daugiau šį projektą žlugdžiusių politikierių ir demagogų niekad neberinktume į Lietuvos Seimą.

Be kita ko, SGD terminalas, sprendžiant iš spaudos pranešimų, labai akylai saugomas. Nuo gegužės mėnesio, kai „Independence“ išplaukė iš Pietų Korėjos Lietuvos krantų link, jo saugumu rūpinosi Norvegijos Karalystės specialiosios tarnybos. Laivui įplaukus į Lietuvos teritorinius vandenis jo saugumu rūpinasi visos Lietuvos slaptosios bei specialiosios tarnybos, įskaitant ir VSD (Valstybės saugumo departamentas), ir VSAT (Valstybės sienos apsaugos tarnyba), ir jūrų uosto policija, ir net „Aro“ darbuotojus. Į pagalbą taip pat pasitelkiama Lietuvos kariuomenė ir VST (viešojo saugumo taryba).

Aukščiausio lygio fizinė apsauga šiam laivui taikoma pagrįstai. Šią vasarą šiam įvykiui pasiruošti buvo surengtos net specialios tarptautinės energetinės infrastruktūros apsaugos pratybos, kuriose be Lietuvos specialistų treiravosi JAV, JAE, Kataro darbuotojai. Pratybų metu aptarti, regis, visi galimų teroristinių ir kibernetinių atakų variantai. 

Tiesa, spalio 20-ąją iš Sankt Peterburgo Kaliningrado link išplaukė ypač modernus ir galingas Rusijos povandeninis atominis laivas „Novorosijsk“. Tikrasis jo komandiruotės į Kaliningrado sritį tikslas nėra žinomas. Tačiau spėjama, jog laivui „Novorosijsk“ pavesta stebėti Lietuvos nepriklausomybės nuo „Grazprom“ manipuliacijų garantą – „Independence“. Povadeninis laivas „Novorosijsk“ gali tapti rimtu galvos skausmu tiems, kurie rūpinasi SGD terminalo saugumu. Mat „Novorosijsk“ aprūpintas specialia technika, leidžiančia plaukti ypač tykiai. Žodžiu, „Novorosijsk“ – beveik nepastebimas. Arba labai sunkiai pastebimas.

Jei prisiminsime, kaip visai neseniai Švedijos kariškiai bergždžiai ieškojo rusų povandeninio laivo prie savo krantų, vos už kelių dešimčių kilometrų nuo sostinės Stokholmo, galima manyti, jog ir „Novorosijsko“ maršrutą atsekti bus sunku. O gal Švedijos karinių pajėgų specialistai tąsyk aptiko povandeninį rusų laivą, tik šios žinios viešai nepaskelbė, nenorėdami dar labiau kaitinti tarptautinių santykių?

XXX

Spalio 27-osios rytą lengviau atsikvėpti gali ir Ukraina. Pirmalaikiai rinkimai į Aukščiausiąją Radą surengti. Surengti demokratiškai, civilizuotai. Juose įtikinamą pergalę pasiekė provakarietiškos partijos. Dabartinio šalies prezidento Petro Porošenkos vadovaujamas politinių jėgų blokas laimėjo apie 23 proc. balsų. Šalies premjero Arsenijaus Jaceniuko vadovaujamas Liaudies frontas laimėjo apie 21 proc. rinkėjų balsų. Panašios provakarietiškos politinės pakraipos partija „Savipagalba“ („Samopomič“) turėtų gauti apie 13 proc. alsų.

Opozicijos blokas, siejamas su nušalintu prorusišku prezidentu Viktoru Janukovičiumi, tesurinko vos 7 proc. balsų. Radikalioji partija (priskiriama populistų sparnui), taip pt sulaukė vos 7 proc. rinkėjų simpatijų. O buvusios premjerės ir politinės kalinės Julijos Tymošenko partija „Batkivščyna“ („Tėvynė“) pasirodė ypač prastai. Ji priversta tenkintis vos daugiau nei 5 proc. rinkėjų balsų.

Žodžiu, dabartinėje Aukščiausioje Radoje agresyvaus Kremliaus šalininkų – akivaizdi mažuma. Be to, šie rinkimai įsimintini dar ir dėl to, kad į Ukrainos parlamentą pirmą sykį per pastaruosius šimtą metų nepateko nė vienas komunistas. Į Ukrainos parlamentą nepateks ir abejotinų pareiškimų bei veiksmų paskelbę ir padarę „Pravyj ektor“ su „Stipria Ukraina“. Šios jėgos surinko nuo 2 iki 4 proc. balsų.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenko neapsiriko tvirtinęs: „Aš nesitikiu, o esu absoliučiai įsitikinęs, kad po šių parlamento rinkimų bus praktiškai visiška proeuropietiškos koalicijos konstitucinė dauguma“.

Štai kokias dvi geras žinias atnešė šių metų spalio 27-oji.

Nuotraukoje: komentaro autorius žurnalistas Gintaras Visockas.

2014.10.27; 06:36

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *