Finansų ministerijoje aptartas galimas „Brexit“ poveikis, sutarta ieškoti abipusiai naudingų sprendimų

Finansų ministrė Rasa Budbergytė susitiko su Jungtinės Karalystės (JK) nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore Lietuvoje Claire Lawrence, su kuria aptarė vieną svarbiausių šių dienų aktualijų – „Brexit“ ir jo galimą poveikį Lietuvos ekonomikai. Tai buvo pirmasis finansų ministrės ir JK diplomatės Lietuvoje susitikimas.

Ministrės teigimu, kaip ir kiekvienoje demokratijoje, taip ir Britanijoje, gyventojų referendume priimto sprendimo turi būti paisoma, piliečių išreikšta valia dėl šalies ateities gerbiama.

„Lietuva Jungtinę Karalystę laiko strategine partnere ir savo pozicijos nekeis. Todėl sieksime išlaikyti kaip įmanoma glaudesnius santykius ir toliau bendradarbiauti stiprinant ir plečiant laisvės ir gerovės erdvę visoje Europoje ir jos kaimynystėje“, – susitikime pabrėžė finansų ministrė Rasa Budbergytė.

Pasak ministrės, šiuo metu esanti padėtis Finansų ministerijos specialistams neduoda kiek rimtesnio pagrindo nerimauti dėl neigiamo „Brexit“ poveikio Lietuvai artimiausiais metais.

„Vis dėlto, tai – naujas iššūkis, kuris, turiu pabrėžti, suteikia ir naujų galimybių. Lietuvos verslas ne kartą įrodė savo lankstumą sudėtingomis sąlygomis, prisitaikydamas prie pakitusių aplinkybių“, – pastebi finansų ministrė.

Prekių eksportas ir importas tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės pernai sudarė apie 4 procentus visų užsienio prekybos apimčių. Kiek didesnę žalą Lietuvos eksportuotojai gali patirti dėl „Brexit“ neigiamo poveikio visos ES ekonomikai, kuri yra pagrindinis Lietuvos eksporto partneris – prekių eksportas į ES (įskaitant Jungtinę Karalystę) sudaro 62 procentus viso prekių eksporto.

Susitikime su britų ambasadore ne mažai diskutuota ir apie tai, kaip geriau užtikrinti Lietuvos piliečių, gyvenančių JK, interesų apsaugą – šiam prioritetui derybose tarp ES ir Jungtinės Karalystės bus skirimas ypatingas dėmesys.

Papildoma informacija

Šalies išstojimo iš Europos Sąjungos teisinis pagrindas Lisabonos Sutarties 50 str., pagal kurį numatyti šie žingsniai:

JK praneša Europos Vadovų Tarybai (EVT) apie norą aktyvuoti Sutarties 50 str. ir išstoti iš ES

EVT nustato derybines gaires

Vyksta išstojimo derybos (paskiriamas ES derybininkas).

Derybos vyksta 2 metus (nebent vienbalsiai būtų nuspręsta kitaip)

Taryba, sustiprinta kvalifikuota balsų dauguma (72 proc. dalyvaujančių šalių, turinčių 65 proc. visų dalyvaujančių šalių gyventojų), gavusi EP pritarimą, sudaro Išstojimo susitarimą.

Išstojimo susitarimo nereikia ratifikuoti šalyse narėse.

Kol nepasibaigęs JK iš ES išstojimo procesas, JK galioja visos ES teisės ir pareigos.

Lygiagrečiai deryboms dėl išstojimo sutarties turėtų vykti derybos dėl naujos ES-JK sąrangos sutarties. Kad ji prasidėtų, reikalingas JK atitinkamas pareiškimas, kuriame būtų nurodyta, kokių santykių nori.

Informacijos šaltinis – Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius.

2016.07.29; 06:17; 06:18