Šis straipsnis – tęsinys to, kas buvo išdėstyta ankstesniuose šios temos rašiniuose.
Judesių valdymo ir mokymo mokslas integruoja daugelį mokslų – biomechaniką, fiziologiją, psichologiją, kibernetiką, fiziologiją, kibernetikų teoriją, inžineriją ir kt. (A. Skurvydas: Judesių mokslas 13p).
B. Saltin – vienas iš geriausių šio meto sporto fiziologų pasaulyje. Nepaisant dinamiško mokymosi naudos, judesys negali per daug varijuoti ar būti pernelyg dinamiškas – tada sumažėja mokymosi kokybė. Kaip nustatyti tinkamiausią judesio varijavimą mokantis – tai didelė užduotis mokslininkams. Judesių valdymas … pablogėja, jei judesiai treniruojami standartinėmis sąlygomis ar atskirais blokais … (A.Skurvydas: Judesių mokslas 260p, 261p).
Po galvos smegenų pažeidimų judesiai atgaunami taikant naujausias pažangiausias metodikas. Judesių valdymo vidinių modelių ir geriausio valdymo su grįžtamuoju ryšiu mechanizmų atkūrimu (The Academy of Medical Sciences, 2004;http://www.acmedsci.au.uk). Pažeidus galvos smegenis, judesių valdymas yra pablogėjęs daugiau ne dėl raumenų funkcijos sutrikimo, bet dėl galvos smegenų negebėjimo adaptuotis prie raumenų pokyčių.
Norint, kad judesių mokymasis paliktų ryškų ir ilgalaikį pėdsaką galvos smegenų žievėje, būtina atlikti tą patį judesį ne mažiau nei 300-1500 kartų. Tai yra orientyras, per kokį laikotarpį struktūriškai pasikeičia motorinė žievė. Naujas požiūris – judesių atgavimas daugiausia priklauso nuo jų valdymo mechanizmų atkūrimo. Judesių atgavimas – tai judesių išmokimo iš naujo (arba pakartotinai) vyksmas. Manoma, kad norint pagreitinti judesių atgavimą, pirmiausia būtina padėti atsigauti nugaros smegenų refleksams (pavyzdžiui, tempimo refleksui), vėliau – galvos smegenų mechanizmams (pavyzdžiui, pusiausvyrą valdantiems) ir galiausiai – valingiems mechanizmams.
Raumenų ir raiščių pažeidimo atveju būtina atgauti ne tik pačius raumenis, bet ir jų valdymo mechanizmus. Įdomu žinoti: po insulto motorinė žievė geriau atsistato darant didelio tikslumo pratimus ir koordinacijos reikalaujančius pratimus. Būtina kaitalioti judėjimo užduotis. Atliekant judesius tik sveika kūno puse sulėtėja arba sustoja pažeistos kūno pusės atsigavimas. Per didelis fizinis krūvis slopina motorinės sensorinės žievės atsistatymą.
Reabilitacijoje naudojami robotai, padedantys atlikti judesius dinamiškoje (kintančioje) aplinkoje, todėl pacientai greičiau atsigauna po insulto. Svarbiausi kasdieniai pratimai – ėjimas, tempimo, pusiausvyros, koordinacijos, funkcinės ir dinaminės jėgos, smulkiosios motorikos ir tikslūs pratimai.
Nuorodos: Norintiems daugiau sužinoti apie judesių atgavimą po galvos smegenų insulto rekomenduojamas vadovėlis: Selzer M, Clarke S., CohenL., Duncan P., Gage F.,Textbookof Neural Repair and Rehabilitation. Cambridge: Cambridge University Press 2006; Science – Future of Lithuania 2010, Vol. 2, No. 4. Apie visa tai ir daugiau knygoje ,,Judesių mokslas”, kurios autorius A. Skurvydas.
Pabaigai būtina žinoti, kad geriausias judėjimas – tai atsisakymas judėjimo šablonų bei standartų. Būkite sveiki…
Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: teksto autorius Andrius Kaveckas, Biomedicinos mokslų magistras, visuomenės sveikatos ugdytojas.
2011.11.23
