Graikijos krizė išsprendė Europos Sąjungos krizę?


Kri­zę iš­gy­ve­nan­čiai Grai­ki­jai vi­sa pra­ėju­si sa­vai­tė bu­vo ypač lem­tin­ga. Eko­no­mi­nė-fi­nan­si­nė kri­zė, ku­rios iš­spręs­ti ne­ga­li ES po­li­ti­kai, per­au­go į po­li­ti­nę Grai­ki­jos kri­zę, kai po sti­chiš­kų so­cia­lis­to Gior­gos Pa­pan­dre­ou vy­riau­sy­bės veiks­mų ji fak­tiš­kai žlu­go. Sek­ma­die­nio va­ka­rą po Grai­ki­jos vy­riau­sy­bės po­sė­džio pa­ga­liau bu­vo su­tar­ta dėl nau­jos ko­a­li­ci­nės vy­riau­sy­bės. G. Pa­pan­dre­ou įpė­di­nis pa­skir­tas pir­ma­die­nio ry­tą. 

Tikėtina, kad juo ta­ps garsus ekonomistas Lucas Papademos. Dėl bū­si­mos na­cio­na­li­nės vie­ny­bės vy­riau­sy­bės sek­ma­die­nį de­rė­jo­si G. Pa­pan­dre­ou, opo­zi­ci­jos (cen­tro de­ši­nių­jų) ly­de­ris An­to­nis Sa­ma­ros bei ša­lies pre­zi­den­tas Ka­ro­los Pa­pou­lias. Grai­ki­jos pre­zi­den­tas pa­ti­ki­no, jog vos bus pa­skelb­tas nau­jas vy­riau­sy­bės va­do­vas, ša­lies par­ti­jos bus kvie­čia­mos bur­tis į nau­ją vy­riau­sy­bę.

Už ją bus at­sa­kin­gos dvi di­džiau­sios ša­lies par­ti­jos. G. Pa­pan­dre­ou, no­rė­jęs ir to­liau iš­lik­ti prem­je­ru, siū­lė su­bur­ti nau­ją mi­nist­rų ka­bi­ne­tą, ta­čiau pre­zi­den­tas ne­su­ti­ko – pir­miau­sia rei­ka­la­vo pa­ties prem­je­ro kė­dės. Su­si­ti­ki­mo me­tu kal­bė­ta ir apie nau­jus rin­ki­mus. Prem­je­ras siū­lė pa­lauk­ti bent ke­lis mė­ne­sius, ta­čiau pre­zi­den­tas ti­ki­no, jog to rei­kia ar­ti­miau­siu me­tu.

Eu­ro zo­nos vals­ty­bių ly­de­riai prieš dvi sa­vai­tes su­ta­rė dėl 130 mlrd. eu­rų pa­sko­los Atė­nams ir 50 proc. Grai­ki­jos sko­los nu­ra­šy­mo. Įspū­din­ga pa­sko­la grai­kams, ku­rią dar prieš sa­vai­tę su­de­rė­jo eu­ro zo­nos ša­lių ly­de­riai, ne­ten­ki­no so­cia­lis­tų vy­riau­sy­bės. Iš Briu­se­lio į Atė­nus su­grį­žęs prem­je­ras G. Pa­pan­dre­ou pa­reiš­kė: mai­nais į pa­sko­lą pa­ža­dė­tų tau­py­mo re­for­mų ne­bus tol, kol tam re­fe­ren­du­me ne­pri­tars dau­gu­ma gy­ven­to­jų. Dau­giau nei pu­sė strei­kuo­jan­čių ir mi­tin­guo­jan­čių grai­kų ne­no­ri, kad jų ša­lis sko­lin­tų­si dar dau­giau. Jiems la­biau­siai ne­pa­tin­ka kre­di­to­rių rei­ka­la­vi­mai im­tis ra­di­ka­lių re­for­mų, po ku­rių ne­abe­jo­ti­nai su­ma­žė­tų vie­šo­jo sek­to­riaus dar­buo­to­jų at­ly­gi­ni­mai ir gre­tos, bū­tų ap­kar­py­tos pen­si­jos ir ki­tos iš­mo­kos bei pri­va­ti­zuo­ta ne­ma­ža vals­ty­bei pri­klau­san­čio tur­to da­lis. Ša­lies opo­zi­ci­ja tvir­ti­no, kad vy­riau­sy­bė pa­skel­bė su­reng­sian­ti re­fe­ren­du­mą tik tam, kad iš­veng­tų prieš­lai­ki­nių vi­suo­ti­nių rin­ki­mų.

Po sep­ty­nias va­lan­das už­si­tę­su­sio mi­nist­rų ka­bi­ne­to su­si­ti­ki­mo G. Pa­pan­dre­ou vy­riau­sy­bės na­riai pa­reiš­kė „vi­siš­kai pa­lai­kan­tys“ jo pa­siū­ly­mą dėl re­fe­ren­du­mo ir sa­kė, kad šis bal­sa­vi­mas tu­rė­tų bū­ti su­reng­tas „kiek įma­no­ma grei­čiau“. Ta­čiau ne­tru­kus pa­aiš­kė­jo, kad prem­je­ro so­cia­lis­to pla­nams pa­si­prie­ši­no kai ku­rie jo ben­dra­par­tie­čiai. Bu­vu­si mi­nist­ro pa­va­duo­to­ja pa­li­ko par­ti­jos gre­tas, su­ma­žė­jo val­dan­čios so­cia­lis­tų par­ti­jos na­rių skai­čius nuo 300 vie­tų par­la­men­te iki 152. Mi­nist­ro pa­va­duo­to­ja Mi­le­na Apo­sto­la­ki pa­sa­kė, kad ji ko­vos prieš re­fe­ren­du­mą, ir pa­reiš­kė, kad vy­riau­sy­bė ne­su­ge­ba vyk­dy­ti biu­dže­ti­nių pla­nų.

Ne­tru­kus par­la­men­to eko­no­mi­kos ko­mi­te­to pir­mi­nin­kė Vas­so Pa­pan­dre­ou pa­ra­gi­no su­reng­ti pir­ma­lai­kius rin­ki­mus ir su­kur­ti lai­ki­ną vie­ny­bės vy­riau­sy­bę, kad bū­tų ap­sau­go­tas ES pri­im­tas su­si­ta­ri­mas maž­daug treč­da­liu nu­ra­šy­ti di­džiu­lę Grai­ki­jos sko­lą. „Ša­lis ar­tė­ja prie ban­kro­to“, – sa­kė ji. Iš tie­sų keis­tai at­ro­dė ša­lis, tu­rin­ti apie 350 mlrd. eu­rų sko­los, sie­kian­ti at­si­sa­ky­ti dar vie­nos pa­sko­los, jei re­fe­ren­du­me jai bus ne­pri­tar­ta. So­cia­lis­tai „maiš­ti­nin­kai“ ne­pri­ta­rė prem­je­ro pa­siū­ly­mui su­reng­ti re­fe­ren­du­mą dėl Grai­ki­jos fi­nan­si­nio gel­bė­ji­mo pla­no ir to­les­nio ša­lies da­ly­va­vi­mo eu­ro zo­no­je. Tai ap­sun­ki­no re­fe­ren­du­mą su­gal­vo­ju­sio prem­je­ro pa­dė­tį.

Pa­ka­ko ke­lių Grai­ki­jos prem­je­ro žo­džių, kad su­by­rė­tų Eu­ro­pos ly­de­rių pa­stan­gos įti­kin­ti pa­sau­lį, jog jų pla­nas iš­gel­bė­ti eu­rą žy­mės po­sū­kio taš­ką Eu­ro­pos Są­jun­gos sko­lų kri­zė­je ir ap­sau­gos nuo nuos­mu­kio pa­sau­li­nę eko­no­mi­ką. G. Pa­pan­dre­ou spren­di­mas su­reng­ti re­fe­ren­du­mą dėl Grai­ki­jos gel­bė­ji­mo pla­no su­trik­dė ES po­li­ti­kus. Po­li­ti­kai skun­dė­si, kad Atė­nai sten­gia­si iš­si­suk­ti nuo pri­im­to gel­bė­ji­mo pla­no. Jų ne­ri­mas ki­lo ne tiek dėl Grai­ki­jos li­ki­mo, kiek dėl ga­li­mų skau­džių pa­sek­mių vi­sai va­liu­tos są­jun­gai. Pa­sak Vo­kie­ti­jos par­la­men­to na­rio, eu­ro zo­nai ga­li tek­ti pa­lik­ti Grai­ki­ją li­ki­mo va­liai ir leis­ti ša­liai ban­kru­tuo­ti.

Vo­kie­ti­jos kanc­le­rės An­ge­los Mer­kel cen­tro de­ši­nių­jų ko­a­li­ci­jos vie­nas ly­de­rių tei­gė esąs „su­er­zin­tas“ Grai­ki­jos mi­nist­ro pir­mi­nin­ko pa­reiš­ki­mo – eu­ro zo­na tu­rės svars­ty­ti klau­si­mą dėl lė­šų Grai­ki­jai nu­trau­ki­mo. Su­maiš­tis, ku­ri ki­lo Grai­ki­jos vy­riau­sy­bės va­do­vui G. Pa­pan­dre­ou pa­siū­lius su­reng­ti re­fe­ren­du­mą, at­sklei­dė Eu­ro­pos pla­no tra­pu­mą ir pa­si­ti­kė­ji­mo sty­gių rin­ko­se. Vie­nas aukš­tas ES pa­rei­gū­nas per­spė­jo, kad Atė­nams ga­li bū­ti leis­ta ban­kru­tuo­ti, jei­gu bū­tų nu­spręs­ta su­reng­ti to­kį bal­sa­vi­mą. Ga­liau­siai Grai­ki­ja ga­li iš­sto­ti iš eu­ro zo­nos, su­kel­da­ma di­džiu­lę fi­nan­si­nę su­maiš­tį ir pa­stū­mė­da­ma pa­sau­lio eko­no­mi­ką at­gal į re­ce­si­ją. Bu­vo spė­ja­ma, kad to­kių per­spek­ty­vų ga­li pa­kak­ti, jog re­fe­ren­du­mas Grai­ki­jo­je ne­bū­tų su­reng­tas – G. Pa­pan­dre­ou vy­riau­sy­bė ga­li žlug­ti dar prieš pri­imant šį pa­siū­ly­mą, ne­te­ku­si di­de­lės  pa­lai­ky­mo da­lies val­dan­čio­jo­je par­ti­jo­je.

Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel te­le­fo­nu ap­ta­rė Grai­ki­jos prem­je­ro spren­di­mą su Pran­cū­zi­jos va­do­vu Ni­co­la Sar­ko­zy. Ita­li­jos prem­je­ras Sil­vio Ber­lus­co­ni pa­reiš­kė, kad toks ne­ti­kė­tas Grai­ki­jos spren­di­mas „su­ke­lia ne­ži­no­my­bę“. Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tas Ni­co­las Sar­ko­zy ir Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel, li­kus pa­rai iki Pran­cū­zi­jos Riv­je­ros ku­ror­te Ka­nuo­se vyk­sian­čio Di­džio­jo dvi­de­šim­tu­ko (G-20) vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo, į jį sku­biai pa­kvie­tė Grai­ki­jos prem­je­rą da­ly­vau­ti ne­ei­li­nia­me pa­si­ta­ri­me dėl eu­ro zo­nos sko­lų kri­zės.

Spren­džia­mi klau­si­mai: ar pa­kaks ban­kų „sa­va­no­riš­ko“ sko­lų nu­ra­šy­mo, kaip veiks fi­nan­si­nio gel­bė­ji­mo fon­do pa­jė­gu­mų di­di­ni­mo me­cha­niz­mas, ar ban­kai at­si­sa­kys di­din­ti sa­vo ka­pi­ta­lą ir nu­spręs ap­sau­go­ti sa­vo fi­nan­sus ma­žiau sko­lin­da­mi bei to­kiu bū­du lė­tin­da­mi eko­no­mi­kos at­si­ga­vi­mą, ar nu­brau­kus 50 proc. sko­lų Grai­ki­jos naš­ta iš­liks per di­de­lė, kad ša­lis ga­lė­tų ją grą­žin­ti? Pa­siū­ly­mas dėl re­fe­ren­du­mo ne­aiš­ku­mą tik dar la­biau pa­di­di­no.

Toks bal­sa­vi­mas re­fe­ren­du­me ga­lė­tų bū­ti su­reng­tas tik po ke­lių mė­ne­sių, taip gra­si­nant nu­skan­din­ti Eu­ro­pos su­si­ta­ri­mą, grai­kams ne­spė­jus dėl jo bal­suo­ti. Eu­ro zo­nos pir­mi­nin­kas Je­a­nas Clau­de’as Junc­ke­ris pa­reiš­kė, kad Grai­ki­ja ga­li ne­gau­ti ki­tos jai skir­tos pa­sko­los da­lies, ku­ri tu­rė­jo bū­ti pra­dė­ta mo­kė­ti ar­ti­miau­sio­mis sa­vai­tė­mis, jei­gu Atė­nai nu­spręs reng­ti re­fe­ren­du­mą. Bu­vo ži­no­ma, kad Atė­nams iki lap­kri­čio vi­du­rio pri­stigs pi­ni­gų pen­si­joms ir at­ly­gi­ni­mams, o su sa­vo kre­di­to­riais jie pri­va­lo at­si­skai­ty­ti gruo­dį. Jei­gu Grai­ki­ja ne­su­ge­bė­tų to pa­da­ry­ti, jai ga­li bū­ti pa­skelb­tas ban­kro­tas, ku­ris su­kel­tų sun­kių pa­sek­mių ak­ci­jų ir ob­li­ga­ci­jų bir­žoms. To­kiu at­ve­ju rin­kos smuk­tų, o Eu­ro­pos ban­kai pa­tir­tų nuos­to­lių, to­dėl ver­slui tap­tų sun­kiau sko­lin­tis, o tai pa­di­din­tų ža­lą eko­no­mi­kai.

Eu­ro­pos ša­lių vy­riau­sy­bėms, įmo­nėms ir na­mų ūkiams sko­lin­tis tap­tų bran­giau, to­dėl pa­blo­gė­tų jų fi­nan­si­nės ga­li­my­bės, bai­mi­nan­tis nau­jų ga­li­mų ban­kro­tų. Be­je, sko­li­ni­mo­si sun­ku­mai skau­džiai at­si­liep­tų ir Lie­tu­vai. Taip pat nu­ken­tė­tų ban­kai ir fi­nan­si­nės ins­ti­tu­ci­jos ki­to­se ša­ly­se. Jei­gu Grai­ki­ja ban­kru­tuo­tų, jos ban­kai tik­riau­siai žlug­tų, nes yra įsi­gi­ję daug vy­riau­sy­bės ob­li­ga­ci­jų. Ban­kus tik­riau­siai tek­tų na­cio­na­li­zuo­ti, o ne­be­ga­lė­da­mi sko­lin­tis Atė­nai ne­ga­lė­tų grei­tai su­ba­lan­suo­ti sa­vo biu­dže­to, im­da­mie­si dar dras­tiš­kes­nių tau­py­mo prie­mo­nių.

To­kiu at­ve­ju Grai­ki­ja ga­li nu­spręs­ti at­si­sa­ky­ti eu­ro ir su­si­grą­žin­tų drach­mą, ku­ri bū­tų de­val­vuo­ta apie 50 proc., bet to­kiu bū­du pa­ge­rin­tų eks­por­to kon­ku­ren­cin­gu­mą. Kaip tvir­ti­no ana­li­ti­kai, jei­gu žlug­tų Grai­ki­jos ban­kai, ti­kė­ti­na, kad ša­lis nu­spręs­tų pa­si­trauk­ti iš Eu­ro­pos va­liu­tų uni­jos, nes at­gau­tų ga­li­my­bę vyk­dy­ti mo­ne­ta­ri­nę ir biu­dže­to po­li­ti­ką bent jau ku­rį lai­ką.

Iš­ti­sus mė­ne­sius ga­lin­tis už­si­tęs­ti ne­tik­ru­mas dėl re­fe­ren­du­mo, ku­ris ga­lė­tų bū­ti su­reng­tas ki­tų me­tų pra­džio­je, su­sil­pnin­tų di­des­nių eko­no­mi­kų, to­kių kaip Ita­li­jos, sta­bi­lu­mą, o jų fi­nan­si­nis gel­bė­ji­mas kai­nuo­tų per bran­giai.

Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tas Ni­co­las Sar­ko­zy ir Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel tre­čia­die­nį per­spė­jo, kad Grai­ki­ja tu­ri grei­tai su­tik­ti su jos fi­nan­si­nio gel­bė­ji­mo pla­no są­ly­go­mis, jei­gu no­ri lik­ti eu­ro zo­no­je. Po de­ry­bų su Grai­ki­jos prem­je­ru pa­ste­bi­mai su­py­kę eu­ro zo­nos ly­de­riai sa­kė, kad jei­gu jis no­ri su­reng­ti re­fe­ren­du­mą, pri­va­lo pa­da­ry­ti tai kiek įma­no­ma grei­čiau, kad ne­lik­tų jo­kių ne­aiš­ku­mų. Jie taip pat per­spė­jo, jog jei­gu Grai­ki­ja ne­su­tiks su są­ly­go­mis, nu­ma­ty­to­mis sko­lų kri­zės spren­di­mo su­tar­ty­je, ku­rią prieš tai su­da­rė eu­ro zo­nos ly­de­riai, Atė­nai ne­gaus „nei vie­no cen­to“ iš anks­čiau Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) ir Tarp­tau­ti­nio va­liu­tos fon­do (TVF) skir­tos pa­sko­los.

Jei­gu ne­bus gau­ti nu­ma­ty­ti 8 mlrd. eu­rų, Grai­ki­jai per ke­lias sa­vai­tes ga­li pri­stig­ti pi­ni­gų vie­šo­jo sek­to­riaus at­ly­gi­ni­mams, to­dėl tek­tų skelb­ti vals­ty­bės ban­kro­tą. G. Pa­pan­dre­ou su­ti­ko, kad nuo šių veiks­mų pri­klau­so Grai­ki­jos at­ei­tis eu­ro zo­no­je, taip pat nu­ro­dė, kad re­fe­ren­du­mas ga­li bū­ti su­reng­tas gruo­džio 4 die­ną. Prem­je­ras ne­at­sklei­dė, kaip bū­tų su­for­mu­luo­tas re­fe­ren­du­mo klau­si­mas, ta­čiau sa­kė esan­tis tik­ras, kad Grai­ki­jos pi­lie­čiai no­ri iš­lai­ky­ti eu­rą.

Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tas Ni­co­las Sar­ko­zy sa­kė: „Ne­no­ri­me leis­ti, kad eu­ras bū­tų su­nai­kin­tas, ne­no­ri­me leis­ti, kad Eu­ro­pa bū­tų suž­lug­dy­ta. Grai­ki­jos žmo­nės ga­li lais­vai rink­tis, ta­čiau mes esa­me at­sa­kin­gi už eu­ro zo­nos sta­bi­lu­mą“. Ket­vir­ta­die­nį N. Sar­ko­zy spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je, pa­si­bai­gus pir­ma­jai Di­džio­jo dvi­de­šim­tu­ko (G-20) vir­šū­nių su­si­ti­ki­mo die­nai, pa­reiš­kė, kad eu­ro žlu­gi­mas „su­sprog­din­tų“ vi­są Eu­ro­pos Są­jun­gą. „Eu­ras – mū­sų tur­tas, tai­kos Eu­ro­pos že­my­ne ga­ran­ti­ja, ir jį rei­kia gin­ti. Eu­ro zo­na suims sa­ve į ran­kas“, – pa­ti­ki­no Pran­cū­zi­jos pre­zi­den­tas.

Taip Grai­ki­jos vy­riau­sy­bė pa­ty­rė spau­di­mą tiek iš iš­orės, tiek iš vi­daus ir jau ket­vir­ta­die­nį at­si­dū­rė ties žlu­gi­mo ri­ba. Val­dan­čio­sios par­ti­jos na­riai su­kri­ti­ka­vo mi­nist­ro pir­mi­nin­ko G. Pa­pan­dre­ou spren­di­mą su­reng­ti re­fe­ren­du­mą. Iš­ki­lo klau­si­mas, ar penk­ta­die­nį vy­riau­sy­bė gaus pa­si­ti­kė­ji­mo vo­tu­mą, ka­dan­gi „maiš­tas“ so­cia­lis­tų kon­tro­liuo­ja­ma­me par­la­men­te plė­tė­si – kai ku­rie jų at­sto­vai tei­gė ne­pri­ta­rian­tys vy­riau­sy­bei. Ma­ty­da­mas pa­dė­tį be iš­ei­ties, prem­je­ras ne­ti­kė­tai nu­spren­dė su­for­muo­ti na­cio­na­li­nės vie­ny­bės vy­riau­sy­bę, nors sku­biai su­šauk­to mi­nist­rų ka­bi­ne­to po­sė­džio me­tu pats tvir­ti­no ne­ke­ti­nąs at­si­sta­ty­din­ti.

Ne­be­tu­rė­da­mas dau­gu­mos Grai­ki­jos par­la­men­te, ku­rį su­da­ro 300 de­pu­ta­tų, prem­je­ras sa­kė esąs pa­si­ry­žęs kal­bė­tis su opo­zi­ci­ja dėl vals­ty­bės at­ei­ties. Jis ga­lė­tų at­si­sa­ky­ti re­fe­ren­du­mo idė­jos, jei­gu opo­zi­ci­ja su­tik­tų pa­rem­ti ES fi­nan­si­nės pa­ra­mos pla­ną. Penk­ta­die­nį Grai­ki­jos prem­je­ras nu­si­lei­do „maiš­ti­nin­kams“ mi­nist­rų ka­bi­ne­te ir su­ti­ko at­si­sta­ty­din­ti, už­leis­da­mas vie­tą ko­a­li­ci­nei vy­riau­sy­bei, jei­gu so­cia­lis­tai pa­lai­kys jį per tą die­ną vyk­sian­tį bal­sa­vi­mą dėl pa­si­ti­kė­ji­mo par­la­men­te.

To­kia prem­je­ro tak­ti­ka jam pa­dė­jo pa­si­ti­kė­ji­mo vy­riau­sy­be bal­sa­vi­mo me­tu penk­ta­die­nį, ta­čiau tik lai­ki­nai – 153 de­pu­ta­tai pa­lai­kė mi­nist­rą pir­mi­nin­ką, 145 – ne. Ta­čiau nors ir pa­ža­dė­jęs pa­si­trauk­ti iš prem­je­ro pos­to, bet jau tą pa­čią die­ną pa­kei­tęs sa­vo pa­ža­dus, sek­ma­die­nį nu­vy­kęs pas pre­zi­den­tą, G. Pa­pan­dre­ou bu­vo pri­vers­tas nu­si­leis­ti ir pre­zi­den­to, ir opo­zi­ci­jos rei­ka­la­vi­mui pa­lik­ti prem­je­ro kė­dę. Ne­pa­dė­jo ir tai, kad vy­riau­sy­bės at­sto­vai tą die­ną tei­gė, jog nu­spręs­ta, kad Grai­ki­ja iki me­tų pa­bai­gos ra­ti­fi­kuos Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) fi­nan­si­nės pa­gal­bos pa­ke­tą. Tikėtina, kad G. Pa­pan­dre­ou įpė­di­niu par­la­men­tas pa­skirs garsų ekonomistą Lucą Papademos. Ar tai pa­dės iš­spręs­ti gi­lė­jan­čią ir ypač pa­vo­jin­gą ES ir pa­ties eu­ro kri­zę, dar pa­ro­dys at­ei­tis.

Nuotraukoje: Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Laikraštis “XXI amžius”

2011.11.17

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *