FST – tai KGB SSRS tęsėja, persivadinusi Rusijos Federacijos Federaline saugumo tarnyba. Žodis „sindromas“ kilęs iš senosios graikų kalbos ir reiškia „bėgti kartu“.

Š. m. kovo 7 dieną Vilniaus apygardos rytiniame teismo posėdyje teroru kaltinamos Eglės Kusaitės gynėjas advokatas Kęstutis Stungys pasakė savo baigiamąją kalbą ir susilaukė kaltintojo prokuroro Mindaugo Dūdos pastabų.

K. Stungys trumpai priminė ilgametę oficialią  Lietuvos vadovų ir pareigūnų politiką Čečėnijos nacionalinio išsivadavimo klausimu: nesikišti į Rusijos vidaus ginkluotą konfliktą, gerbti Rusijos suverenumą ir teritorinį vientisumą, gerbiant ir Jungtinių Tautų deklaruojamą tautų teisę į apsisprendimą.

Rusijai tokia oficiali Lietuvos pozicija priimtina. Nesiunčia Rusija protesto notų toms šalims, kurių laisvi piliečiai, suprantama, ne savo vyriausybių siųsti, kariauja Šiaurės Kaukaze su Rusijos federaline kariuomene. Nereikalauja į Tėvynę sugrįžusių ar į Europos Sąjungą patekusių tokių piliečių teisti juos. Juokingai atrodytų.

Genadijus F. Zacharovas - Sovietų Sąjungos misijos prie Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) bendradarbis, kurio areštas apkaltinus šnipinėjimu 1986 metais iššaukė atsakomąjį žingsnį – Maskvoje buvo areštuotas amerikiečių žurnalistas. O tai, savo ruožtu, sukėlė pavojų, kad gali žlugti numatytas viršūnių – Prezidento Ronaldo Reigano ir sovietų lyderio Michailo Gorbačiovo – susitikimas.

Sovietų žvalgybos bendradarbis Genadijus F.Zacharovas išvyko iš Maskvos į Niujorką dirbti kaip patarėjas mokslo klausimais Mokslo ir technologijų plėtros centre, kuris įėjo į JTO sekretoriato sudėtį.

Bet tai buvo jo „stogas“. Iš tikrųjų jam buvo iškeltas uždavinys verbuoti agentūrą. Paprastai verbuoti agentūrą ir dirbti su ja pavedama tiems KGB ir GRU darbuotojams, kurie turi diplomatinį imunitetą, kaip, pavyzdžiui, sovietų atstovybės prie JTO štabo būstinės bendradarbiams. Tai labai patogu. Jeigu toks žmogus bus sugautas su įkalčiais ir apkaltintas šnipinėjimu, jį tebus galima išsiųsti iš JAV. Diplomatinės neliečiamybės statusas neleidžia jo nei areštuoti, nei teisti.

Netrukus Vokietija pirmą kartą nuo Berlyno sienos griuvimo galės organizuoti Maskvai ir Vašingtonui apsikeitimą šnipais, sako Jozefas Hufelschulte Vokietijos leidinyje "Focus".

Šiame „sunkiame ir panašiame į pokerio lošimą apsikeitime agentais“ pagrindiniai veikiantieji asmenys – įtariamieji šnipinėjimu Rusijos naudai žvalgai nelegalai Andreas ir Heidrun Anschlagai, išsilaikę Vokietijoje 23 metus, ir FSB pulkininkas Valerijus Michailovas, nuteistas 18-ai metų griežtojo režimo už šnipinėjimą CŽV naudai.

Tokie atvejai unikalūs, pažymi leidinys. Paskutinis buvo šaltojo karo laikais, apsikeitimas vyko ant Glienicko tilto Potsdame. Kol kas Rusijos šnipai, rinkę duomenis apie Amerikos priešraketinę gynybą (PRG) ir NATO operacijas Afganistane ir Libijoje, laukia Štutgarto teismo nuosprendžio. Jeigu verdiktas bus kaltinantis, šnipams gresia iki 10 metų kalėjimo.

Paskelbus 2011 metų Lietuvos gyventojų surašymo duomenis, paaiškėjo, kad Baltų tikėjimo pasekėjais užsirašė 5,1 tūkstančiai lietuvių. Prieš dešimtmetį jų buvo užsirašę 1,3 tūkst.

Iš visų religinių bendrijų Baltai pasirodė kaip auganti ir besiplečianti bendrija. Suprantama, tai nereiškia, jog visi šie žmonės priklauso kažkokiai konkrečiai religinei organizacijai.

Romuvių Krivių krivaitis J.Trinkūnas rašo: „Bet dauguma per surašymą nurodžiusių priklausomybę baltų tikėjimui tikriausiai nepriklauso jokiai oficialiai bendruomenei. Tai ir yra lietuvių paslaptis. Ir čia pasitvirtina Vydūno žodžiai: „Stipriausia tautą vienijanti jėga, stipresnė ir už kalbą, nuo seno yra jos religija". Archetipinė lietuvių savimonė ragina lietuvius atsigręžti į protėvių tikėjimą."

Monografijos „Prezidentinė Lietuva (1919 04 05 – 1920 06 15, 1926 12 17–1940 06 15)“ santrauka

Nepriklausoma Lietuva iš praeities paveldėjo tik keliasdešimt kilometrų plentų. Vyravo vieškeliai. Bet ir jie karų ir okupacijų metais buvo apleisti, suardyti.  Naujų plentų ir tiltų statybai Lietuvos valstybė skyrė didelę biudžeto dalį. Reikšminga buvo Žemaičių plento (Kaunas–Klaipėda) tiesimas.

Jis pradėtas 1934 m. ir baigtas 1938 m. (195,5 km ilgio), taip pat 1937 m. pradėtas tiesti Aukštaičių plentas (Kaunas–Panevėžys–Biržai, apie 170 km ilgio) ir daug kitų.

Pastatyta daug metalinių, gelžbetoninių ir medinių tiltų. Tarp didžiausiųjų – Kaune per Nemuną ir Nėrį, per Nemuną Alytuje, Rusnėje ir daug kitų.

Vakar įvyko Tautininkų sąjungos piketas "Šalin rankas nuo lietuviškos abėcėlės". Tolokai nuo Seimo, Gedimino prospekte prie namo, iš kurio, dar nepastatyto, Sausio įvykių dienomis nešėme visokias statybines medžiagas barikadoms. Ketinome ginti Seimą.  Buvome prie pat Lietuvos širdies, kaip tada vadinome šiuos rūmus: jeigu žūsime, tai visi kartu.

Dabar prie Seimo taip arti neprieisi, ypač su plakatais,

(1) bylojančiais, kad Valstybinė lietuvių kalbos komisija nesipriešina politikų spaudimui pažeisti konstitucinį valstybinės kalbos statusą ir siekiams įteisinti Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymą asmens dokumentuose nevalstybine kalba;

Paryžiaus Dievo Motinos katedroje antradienį priešais altorių nusišovė žymus rašytojas ir aktyvistas Dominique'as Venneris, kuris paliko pareiškimus, smerkiančius iškrypėlių santuokas ir imigraciją.

Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos, Lietuvių tautinio centro ir Tautininkų sąjungos aktyvistai pagerbdami šį drąsų prancūzų Tautos sūnų, organizuoja trumpą jo pagerbimo akciją.

2013-05-23 dieną, 12.30 val. Vilniuje, prie Prancūzijos ambasados bus padėtas gėlių vainikas ir uždegtos žvakelės, Prancūzijos ambasadoriui bus įteiktas laiškas nuo lietuvių tautininkų.

Lietuvos patriotai nuoširdžiai užjaučia prancūzų tautą dėl iškilaus intelektualo Dominyko Venero (Dominique Venner) tragiškos mirties. Lietuviai gerai suvokia šio šviesuolio auką: mūsų tautos istorijoje buvo daugybė didvyrių, paaukojusių savo gyvybes dėl tikrųjų bendražmogiškųjų vertybių ir išlikusių tautos atmintyje amžiams.

Visuomenės aktualijų portalas SLAPTAI.LT dar sykį grįžta prie, mūsų manymu, itin svarbios temos - kokius bendradarbiavimo ir abipusės pagalbos susitarimus neseniai pasirašė Lenkijos ir Rusijos slaptųjų tarnybų vadovai? Kam tie susitarimai naudingi? Koks čia Lenkijos premjero Donaldo Tusko vaidmuo? Ar tai nėra Lenkijos interesų išdavystė? Kuo tokie susitarimai pavojingi Lietuvai?

Šiandien savo skaitytojams pateikiame keletą ištraukų iš Varšuvos opoziciniame leidinyje "wPolityce" pasirodžiusio interviu su žymiu lenkų politologu, publicistu, ekspertu saugumo klausimais Piotru Bončeku. Politologas ir ekspertas Piotras BONČEKAS mano, jog šis Varšuvos žingsnis - mažų mažiausiai įtartinas, keliantis itin daug klausimų bei abejonių.

Taigi ką mes žinome apie rusų ir jų tarnų – polševikiškos (rusiškas naujadaras iš žodžių „bolševikas“ ir – rus. - „Polša“ – Lenkija, - vert. pst.) Donaldo Tusko vyriausybės - bičiuliavimosi  ypatumus bei specifiką?