Videostudija „Slaptai“ rekomenduoja

You must have the Adobe Flash Player installed to view this player.

Kada bus minimas Lietuvos čigonų holokaustas?

Autorius: Josifas Tyčina. skyrius – Aktualijos

romaiMes, Lietuvos čigonai, galime pasidžiaugti, kad mūsų bendrijos Lietuvoje yra oficialiai įregistruotos. Tuo pat metu mus liūdina, kad dažnai vienaip ar kitaip su čigonais susiję klausimai svarstomi be mūsų atstovų. Mums itin nemalonu žinoti, kad atliekant kai kurias Lietuvos gyventojų apklausas, žmonės turi atsakyti į klausimą, ar norėtų, kad šalia jų gyventų čigonai. Nėra, pavyzdžiui, klausimo, ar norėtų, kad šalia gyventų buvę enkavedistai.

Ypač skaudu, kad, minint vokiškojo nacionalsocializmo aukas, čigonų aukos visiškai neminimos. Primename, kad Trečiojo Reicho vykdoma germanizacijos politika buvo numačiusi naikinti neįgaliuosius, žydus ir čigonus.

Primename Heinricho Himmlerio 1942 m. gruodžio 16 d. pasirašytą įsaką, kuriuo buvo numatyta visus to meto Trečiojo Reicho teritorijoje gyvenančius čigonus (ir iš mišrių šeimų) deportuoti į Osvencimą ir sunaikinti kaip mažumą. Ravensbriuko koncentracijos lagerio dokumentuose užfiksuota, kad 1944 m. vasarą ten buvo sterilizuotos visos čigonės ir abiejų lyčių čigonų vaikai. Autoritetingi žydų katastrofos tyrinėtojai Henry Friedländeris ir Raulis Hilbergas teigia, kad čigonų aukų skaičius apytikriai proporcingas žydų aukų skaičiui. Bet Lietuvos čigonai neturi savo teisininkų, neturi savo lobistų.

Mes neklausiame, kuriuose pasaulio bankuose atsidūrė beveik pusės milijono Europos čigonų auksas (čigonai buvo vienintelė tauta, kuriems pilna aukso burna buvo prestižo reikalas), mes neklausiame, kodėl iki šiol Lietuvos pareigūnai nemini čigonų holokausto.

Mes klausiame: kur Lietuvoje yra bent vienas akmuo, įamžinantis buvusią taboro vietą? Kurią dieną bus minimas Lietuvos čigonų holokaustas? Kiek studijų ar diplominių darbų parašyta apie tragišką Lietuvos čigonų likimą atskiruose Lietuvos regionuose?

Juk nacių okupaciją per laimingus atsitiktinumus išgyveno tik vienetai. Pavyzdžiui, mano tėvui ir kitam čigonui kartu su dviem lietuviais pavyko pabėgti iš Pravieniškių darbo stovyklos ir iki karo pabaigos slapstytis vieno Ukmergės ūkininko daržinėje. Du tėvo broliai buvo sušaudyti Kauno IX forte, vienas – nacių nušautas ir įmestas į Nemuną.

Mums džiugu, kad Lietuvos Respublikos Seime atsirado vienas deputatas – duok Dieve sveikatos gerbiamajam Juliui Veselkai, – kuris prisiminė ir čigonų holokaustą. Todėl prašytume Seimą priimti papildymą, kad 2011 metai būtų pavadinti ne tik žydų, bet ir čigonų holokausto metais.

Josifas Tyčina yra Lietuvos čigonų bendrijos “Čigonų laužas” prezidentas. Šis jo laiškas buvo oficialiai išsiųstas Lietuvos Respublikos Seimo pirmininkei poniai Irenai Degutienei, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariams, Jungtinės (Liberalų ir centro sąjungos ir Tautos prisikėlimo partijos) frakcijos nariams, Liberalų sąjūdžio frakcijos nariams.

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukoje: romų taboras Vilniaus Kirtimų rajone.

2010.11.05



Slaptai rekomenduoja

You must have the Adobe Flash Player installed to view this player.