Kaltinimai Eglei Kusaitei grindžiami duomenimis, surinktais pagal Rusijos terorizmo sampratą


“Žinių radijo” laidoje “Raktas” balandžio 28-ąją buvo kalbama apie terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės bylą. Ar Lietuvos visuomenė žino, dėl ko įkalinta mūsų pilietė? Ar Lietuvos teisėsauga turi įrodymų, jog Eglė neabejotinai ruošėsi susisprogdinti Maskvoje? Ar mūsų slaptosios tarnybos nepadarė grubios klaidos, sutikdamos bendradarbiauti su Rusijos FSB?

Juk kardomoji priemonė suėmimas gali būti skiriama tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. E.Kusaitės byloje nenustatyta jokių konkrečių, vienareikšmių duomenų, jog mergina įvykdė ar bandė surengti teroro aktą.

Be to, E.Kusaitei reiškiami kaltinimai terorizmu prieštarauja Jungtinių Tautų (JT), Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos nacionalinei baudžiamąjai politikai, grindžiamai žmogaus teisėmis į laisvę, nepriklausomybę, nacionalinio išsivadavimo judėjimą. Keista, bet kaltinimas terorizmu Lietuvos pilietei E.Kusaitei grindžiamas ir duomenimis, surinktais pagal Rusijos Federacijos Baudžiamojo Kodekso terorizmo sampratą, nepripažįstančią nacionalinio išsivadavimo judėjimo Čečėnijoje. Tai – esminis skirtumas tarp JT, ES, Lietuvos Respublikos ir Rusijos teroristinės veiklos apibūdinimų.

Svarbu pabrėžti ir tai, kad duomenys, kaltinantys E. Kusaitę terorizmu, surinkti remiantis Rusijos BPK ir Rusijos Federacijos saugumo tarnybos (ФСБ), kurios pagal Lietuvos ir Rusijos tarptautinį susitarimą dėl bendradarbiavimo baudžiamuosiuose bylose nėra proceso dalyvis, duomenimis. Tad vargu ar šie duomenys gali tapti pilnaverčiais įrodymais Lietuvos Temidei.

Akivaizdu ir tai, kad byloje gausu duomenų, gautų sąmoningai, kryptingai pažeidžiant BPK nustatytą tvarką. Tiksliau tariant, susidaro įspūdis, kad siekta reikiamo rezultato ignoruojant E.Kusaitės teises į gynybą, sąžiningą procesą, teisingą teismą.

Žodžiu, šioje rezonansinėje byloje – itin daug neaiškumų. Apie tai “Žinių radijo” žurnalisto Audriaus Antanaičio laidoje “Raktas” diskutuoja Tautos Ateities Forumo pirmininkas Algimantas Matulevičius, advokatas Kęstutis Stungys ir Slaptai.lt  žurnalistas Gintaras Visockas. Diskusiją pateikiame šiek tiek sutrumpintą.

Algimantas Matulevičius

“Žinių radijo” klausytojams tikriausiai įdomu žinoti, kodėl Tautos Ateities Forumas prie Vilniaus Apygardos teismo ir Prezidentūros rengia piketus – gina terorizmu kaltinamą Eglę Kusaitę. Visų pirma, Tautos Ateities Forumas niekad niekur nesakė, kad teismas, kuriame būtų išsamiai nagrinėjama šios merginos veikla, nereikalingas. Mes taip pat niekad niekur nesame tvirtinę, girdi, palaikome teroristus ar terorizmą. Tačiau TAF reikalauja, kad ši klaipėdietė būtų teisiama atvirai, teisingai, sąžiningai, pateikiant konkrečius kaltės įrodymus. Tai – mūsų pagrindinis ir vienintelis reikalavimas. Jei E.Kusaitė pažeidė mūsų šalies įstatymus – bauskime ją. Bet bauskime už konkrečius, tikrai įrodytus nusikaltimus. Tuo tarpu žvelgdami į šią bylą mes nematome teroristų, kurie keltų pavojų, grupės. Kur tie teroristai? Kur neginčijami įrodymai, jog klaipėdietė išties priklausė teroristų grupei, išties mokėsi pasigaminti sprogmenis, išties ruošėsi važiuoti į Maskvą ne pas draugus pailsėti, o būtent – susisprogdinti?

Turiu teisę kelti šiuos klausimus, kadangi esu ne vienerius metus vadovavęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui. Vadovaudamas Seimo NSGK man teko kuruoti ir struktūras, besigilinančias į terorizmo problematiką. Galiu atsakingai pareikšti: kovai su terorizmu buvo mestos solidžios pinigų sumos. Be abejo, terorizmo prevencija – būtina. Bet E.Kusaitės atvejis man, kaip buvusiam Seimo NSGK pirmininkui, – daugiau nei keistas. Įtariu, kad bent jau nuo 2008-ųjų metų jos bendravimas su čečėnų tautybės žmonėmis buvo neatsitiktinis. Tie čečėnai, kurie draugavo su Egle, matyt, draugavo specialiai, nes dirbo mūsų saugumui. Eglei buvo duodami pinigai būtiniausioms pragyvenimo reikmėms, jai nereikėjo mokėti už nuomuojamą butą. Kokiais tikslais ji buvo materialiai remiama, – keblu pasakyti. Bet ši tendencija – akivaizdi. O mūsų teisėsauga net nebando rasti atsakymų į klausimą, kodėl slaptuosius agentus primenantys asmenys intensyviai globojo E.Kusaitę.

Antras keistas dalykas – tai uždarumas. Kodėl prokurorai bijo viešumo? Tereikia prisiminti, kaip neseniai Lietuvoje buvo nagrinėjama terorizmu įtariamo airio byla. Ogi teismo posėdžiai buvo vieši. Niekas nedraudė pasirodyti teismo salėje nei visuomenės atstovams, nei žurnalistams. Trečia įtartina aplinkybė: E.Kusaitei kaltinimai grindžiami remiantis vien slaptųjų agentų parodymais. Todėl ir klausiu: ar galima objektyviai ištirti baudžiamąją bylą remiantis vien slaptųjų agentų parodymais? Demokratinėse, padoriose, žmogaus teises gerbiančiose valstybėse, mano supratimu,  – negalima. Slaptieji agentai už savo darbą dažniausiai gauna atlygį. Todėl jų pateikiami duomenys gali būti sudėlioti tendencingai, siekiant įtikti slaptųjų tarnybų vadovams.

Audrys Antanaitis, “Žinių radijo” žurnalistas.

Kodėl Lietuvos VSD bendradarbiavo su Rusijos FSB? Kas čia pirmieji pasiūlė savo paslaugas? Ar Lietuva nepažeidė savo paties įstatymų, pradėdama bičiulystę su FSB?

TAF pirmininkas Algimantas Matulevičius.

Toks bendradarbiavimas, kurį regime E.Kusaitės byloje, – neteisėtas. Be abejo, Lietuvos valstybinės institucijos turi palaikyti santykius su Rusijos atitinkamomis struktūromis. Tai įpareigoja teisinės pagalbos su Rusija sutartis. Tačiau toks bendradarbiavimas mūsų įstatymuose labai griežtai apibrėžtas. Ten konkrečiai įvardinta, kas kam gali siųsti oficialius raštus ir paklausimus, teikti informaciją arba priimti slaptųjų struktūrų atstovus. Taigi bendradarbiauti gali tik mūsų Generalinė prokuratūra su jų Generaline prokuratūra. Ir tik mūsų Teisingumo ministerija – su Rusijos Teisingumo ministerija. O štai mūsų VSD ir Rusijos FSB bendradarbiavimas – įtartinas. Bendradarbiaudami su Rusijos FSB mūsų saugumiečiai privalo neužmiršti, jog Lietuva priklauso NATO aljansui ir Europos Sąjungai, todėl savo veiksmus tokiuose sudėtinguose ir jautriuose klausimuose mes pirmiausiai privalome suderinti su NATO vadovybe. Juk FSB (lietuviškai – FST) niekad nebuvo draugiška Lietuvai. Ar FSB mums padėjo tiriant, pavyzdžiui, Viktoro Uspaskicho, Sausio 13-osios bylas?

Man sunku patikėti, jog E.Kusaitė galėjo suburti tegul ir nedidelę teroristinę grupuotę. Mes neturime įrodymų, ar tikrai kas nors ją mokino pasigaminti sprogmenis. Juk pasakyti, esą ji ruošėsi susisprogdinti – tai nieko nepasakyti. Kur įrodymai? Kur faktai?

Žurnalistas Audrys Antanaitis.

Ko iš E.Kusaitės norėjo tie čečėnai? Kodėl jai duodavo pinigų?

TAF pirmininkas Algimantas Matulevičius.

Iš pradžių, mano supratimu, nebuvo jokių pinigų – tik meilės reikalai. E.Kusaitė susidraugauja su čečėnų jaunuoliu, kuris paskui dingo Rusijoje ir neaiškiomis aplinkybėmis greičiausiai žuvo. O po E.Kusaitės vizito į Vokietiją į šį žaidimą įsikišo ir VSD Klaipėdos skyrius, kurio darbuotojai merginos artimiesiems sako: jūs dėl nieko nepergyvenkite, mergina mūsų žinioje, mes viską kontroliuojame. Todėl aš manau, kad mūsų VSD provokavo E.Kusaitę. Tiesiog byla buvo imituojama. Hipotetiškai svarstant galima paklausti: gal reikėjo įsisavinti kovai su terorizmu išleistus pinigus? O paskui jau atsirado FSB interesai. FSB iš šios bylos tikrai turėjo naudos. Atsimenate, kada viešai Lietuvoje prabilta apie terorizmu kaltinamą ir Lukiškių tardymo izoliatoriuje įkalintą E.Kusaitę? Ogi tada, kai Maskvos metro susiprogdino keli savižudžiai. Tomis viešomis akcijomis buvo pakenkta Lietuvos reputacijai, suprask, ir Lietuvoje esama teroristų, siekiančių pakenkti Rusijai.

Žurnalistas Audrys Antanaitis.

Kokios teisinės procedūros pažeistos šioje byloje?

Advokatas Kęstutis Stungys, ginantis Eglės Kusaitės interesus.

Sudėtinga atsakyti į šį klausimą, kol teismas nepriėmė galutinio sprendimo. Bet bendraujant su E.Kusaite ir atidžiai skaitant šios bylos medžiagą susidaro įspūdis, jog išsamaus ir nešališko tyrimo iš viso nebuvo. Mano manymu, byla buvo kuriama dirbtinai. Čia ypatingai reikšminga pati bylos pradžia. Pirmoji teisminė instancija, kuri ėmėsi šios bylos, buvo Vilniaus miesto Antrosios apylinkės teismas. Tačiau 2-asis apylinkės teismas pagal teritorinę kompetenciją neturėjo kištis į šios bylos reikalus. Šios bylos imtis privalėjo 1-asis Vilniaus miesto apylinkės teismas. Ši aplinkybė rodo, kad prokurorai ieškojo tinkamo teisėjo ir tokį teisėją surado. Kyla pagrįstas įtarimas, kad mūsų prokurorai puikiai žino, kur jiems reikia kreiptis, norėdami pasiekti savų tikslų, ir kreipiasi būtent ten, kur parankiausia, o ne ten, kur įpareigoja įstatymai.

Beje, mes dažnai sureikšminame VSD galias. Taip, šiuo konkrečiu atveju VSD davė rimtą postūmį. Mano supratimu, įtartiną, keistą, nepagrįstą. Tačiau be prokuratūros įtakos šios bylos nebūtų buvę. Čia pirmuoju smuiku griežia ne VSD, bet prokuratūra. Šiuo atveju neteisinu saugumiečių. Tiesiog pabrėžiu, jog mūsų saugumiečiai ir prokurorai dirba išvien.

Keista ir dar viena aplinkybė. Kodėl E.Kusaitės byla suskaldyta į dvi atskiras bylas. Prokuroras Justinas Laucius šią bylą išskyrė į Eglės ir čečėnų Magmadovų bylas. Nors Magmadovų byla neturi jokių perspektyvų. Ji jau atiduota teismui. Bet šitaip prokuroras J.Laucius pasielgė neatsitiktinai: jam reikėjo, matyt, išsaugoti galimybę prieiti prie E.Kusaitės bylos. Ir dangstytis procesiniu įstatymu, skiriant, pavyzdžiui, sekimo priemones.

Slaptai.lt žurnalistas Gintaras Visockas.

Aš atkreipčiau štai į tokias dvi aplinkybes. Viena iš VSD prievolių – prevencija. Todėl man nesuprantama, kodėl mūsų saugumiečiai, jei E.Kusaitė išties rezgė teroristinius planus, jos neperspėjo – nesiėmė prevencinių užkardymų? Kodėl jie jos neišsikvietė ir nepareiškė: mes viską žinome. Jei VSD vadovybė būtų perspėjusi klaipėdietę, o ji vis tiek nesiliautų kūrusi teroristinių užmačių, – tada viskas suprantama. Pati kalta, kad neatsikvošėjo. Dabar gi prevencijos nebūta. Matyt, VSD vyrams buvo labai reikalinga ši byla. O jei byla reikalinga, vadinasi, sunku išvengti ir tendencingumų.

Taip pat nesuprantu, kodėl mūsų saugumiečiai nepasistengė E.Kusaitės sučiupti nusikaltimo vietoje, su konkrečiais įkalčiais? Pavyzdžiui, kodėl merginai neleista vykti į Maskvą? Kodėl nepalaukta, kada ji pasiims sprogmenį? Jei mūsų saugumiečiai kartu su Rusijos FSB atstovais ją, besiruošiančią susisprogdinti, sučiuptų Maskvoje su tikra bomba, – tokiu atveju įtarimų būtų buvę žymiai mažiau. Dabar gi – nė vieno konkretaus įrodymo, jog E.Kusiatė tikrai ketino susisprogdinti. Tėra šalutiniai įtarimai, spėliojimai, prielaidos. Tėra žinia, jog ji, į krepšį įsidėjusi visokių moteriškų daiktų, susiruošė skristi į Maskvą aplankyti draugų. Tik šis faktas nekelia jokių abejonių.

TAF pirmininkas Algimantas Matulevičius.

Kai buvau Seimo NSGK vadovu, žinojau, jog nesankcionuotas sekimas ir nesankcionuotas telefoninių pokalbių pasiklausymas kadaise buvo tapęs vos ne masiniu reiškiniu. Mūsų jėgos struktūros labai lengvai gaudavo teisėjų sankcijas įvairiausio pobūdžio akcijoms – pasiklausymams, sekimams. Teisėjai tokiais atvejais nesiaiškindavo jokių tokio prašymo priežasčių, aplinkybių. Ypač leidimus sekti ir pasiklausyti telefoninių pokalbių be rimtos analizės lengva ranka dalino kai kurie Šiaulių teisėjai. Taigi VSD ir prokurorai savo prašymus pateikdavo ne bet kokiems, o tik palankiai nusiteikusiems teisėjams. Pasirinktinai. Nors toks pasirinktinumas teisinėje valstybėje negali būti toleruojamas. Žodžiu, Lietuvoje susikūrė institucijų, kurių dabar niekas rimtai nekontroliuoja. Būtent dėl rimtos kontrolės nebuvimo mūsų jėgos struktūros ir savivaliauja, tarsi viskas joms būtų leistina ir atleistina.

Situacija, kai nėra rimtos kontrolės, – labai pavojinga. Dirbdamas Seimo NSGK vadovu skubėjau įteisinti Generalinio inspektoriaus, kontroliuojančio mūsų Temidę, pareigas. Bet nepasisekė. Korumpuoti valdininkai išsigando šios mano idėjos, susivienijo ir mane patį “suvalgė”. Dabartinis Seimo NSGK pirmininkas Arvydas Anušauskas žadėjo grįžti prie šios temos. Bet prabėgo jau treji metai, kaip jis vadovauja Seimo NSGK, o Generalinio inspektoriaus posto vis dar nėra. Dabar pasiekėme net tokią padėtį, kai prokurorų, teisėjų, saugumiečių jau bijo ir aukšto rango politikai.

Advokatas Kęstutis Stungys.

E.Kusaitės byloje nėra nė vieno rimto, vienareikšmiškai suprantamo įkalčio. Nė vienas prokurorų ir saugumiečių argumentas neįrodo, jog E.Kusaitė tikrai ruošėsi susisprogdinti. Kaltinimai dėl galimų teroristinių veikų – vien tik prielaidos, įtarimai. Tas prielaidas ir įtarimus pateikia vien tik įslaptinti liudininkai. Kai kurie duomenys gauti iš FSB. Bet juk Lietuvos ir Rusijos požiūris į terorizmą ir išsivaduojamąjį judėjimą skiriasi. Tas skirtumas – ryškus. Galų gale Rusijos požiūris į terorizmą bei išsivaduojamąją kovą skirasi ir nuo Europos Sąjungos, ir nuo Jungtinių Tautų Organizacijos požiūrio. Mes kitaip suvokiame ekstremizmą nei šiandieninė Rusijos valdžia. Taigi E.Kusaitę mes kaltiname remdamiesi Rusijos, o ne Lietuvos, ne ES, ne JT požiūriu. Tokia aplinkybė byloja apie akivaizdų bylos dirbtinumą.

Žurnalistas Audrys Antanaitis.

Elgiamasi taip, tarsi tos bylos Lietuvai labai reikia?

TAF pirmininkas Algimantas Matulevičius.

Ten, kur nereikia, mes labai budrūs, o ten, kur būtina, mes nesaugome, nekontroliuojame. Naudodamasis proga noriu pabrėžti dar vieną į akis krentančią aplinkybę. Atkreipkite dėmesį, kodėl E.Kusaitė vėl buvo suimta prieš pat šv. Velykas. Mano supratimu, tai spjūvis sesei Nijolei Sadūnaitei, kunigui Robertui Grigui, monsinjorui Alfonsui Svarinskui ir visiems tikintiesiems. Juk E.Kusaitės byla domisi ne tik Tautos Ateities Forumas. Ši byla rūpi platiems visuomenės sluoksniams. Todėl E.Kusaitės įkalinimas prieš pat šv. Velykas – tai demonstratyvus mūsų teisėsaugos pareiškimas, esą jai nusispjauti ir į tikinčiųjų jausmus. Abejoju, jog kas nors būtų pasikeitę į blogąją pusę, jei E.Kusaitę teismas būtų uždaręs į Lukiškių tardymo izoliatorių keliomis dienomis vėliau – jau po šv. Velykų. Be to, nieko nebūtų blogo atsitikę, jei jos iš viso jos nebūtų uždarę. Tai tiesiog ciniškas jėgos demonstravimas siekiant pagąsdinti tuos, kurie dar bando kovoti su sistema: supraskite, jūs mums (t.y. teisėjams, prokurorams) – tik kelio dulkės, o mes, prokurorai, teisėjai – šio pasaulio galingieji, ką norime, tą ir darome.

Žurnalistas Gintaras Visockas.

Man keistas prokuroro J.Lauciaus nervingas požiūris į tą grasinančią žinutę, jei tokios žinutės iš viso būta. Mano įsitikinimu, ši situacija šiek tiek komiška. Nejaugi mūsų prokuroras išsigando merginos atsiųstos žinutės? Prokurorai neturėtų bijoti nei mafijos, nei organizuotų nusikalstamų struktūrų grasinimų. Neturėtų bijoti net mirties. Deja, lietuviškoji realybė – kitokia. Mūsų prokurorus įbauginti, regis, pajėgios net vos pilnametystės sulaukusios mergiotės.

Advokatas Kęstutis Stungys.

Tos peripetijos dėl grasinančios žinutės kelia tik šypseną. Šis dalykas akivaizdžiai sureikšminamas. Teismas kažkodėl nesigilino į visas aplinkybes. Tiesiog domėn priėmė patį faktą kaip neginčijamą, kaip neabejotiną. Žodžiu, iš anksto patikėjo prokurorų pateiktais duomenimis. O juk šiais laikais, kai tokios galingos kompiuterinės technologijos, nusiųsti žinutę, jog negalėtum atsekti tikrųjų galų, nėra labai sudėtinga.

TAF pirmininkas Algimantas Matulevičius.

Prisiminkime girto teisėjo Birštono atvejį. Juk tas Birštonas nagrinėjo E.Kusaitės bylą. Ar nekyla klausimų, kaip, deramai ar atmestinai, nagrinėjo, jei į darbą drįsta ateiti išgėręs? Be to, šioje istorijoje įdomi teisėjos Damanskienės pozicija. Juk ji negalėjo nežinoti, jog Birštonas bent jau viename teismo posėdyje sėdi neblaivus. Ir vis tiek nenutraukė posėdžio. Žodžiu, pasielgė ne taip, kaip derėjo pasielgti principingai teisėjai. O juk ji irgi nagrinėja E.Kusaitės bylą…

Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotraukose: advokatas Kęstutis Stungys ir terorizmu kaltinama Eglė Kusaitė. 

2011.05.03

 

 

 

 

 

 

 

 

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *