Tam, kad geriau suprastume gėjų ir visų legalių seksualinių mažumų parado tikslus, reikia suvokti, nuo ko viskas prasideda ir kas slypi už šio renginio. Galima išskirti du renginio etapus: eitynės ir paradas. Pirmasis etapas yra seksualinių mažumų eitynės.
Jose dalyvauja gėjai ir kitos legalios seksualinės mažumos bei juos palaikantys žmonės. Paprastai tokios eitynės vyksta dienos metu pagrindinėse miesto gatvėse, kur yra didelė žmonių koncentracija, turint tikslą sukelti kuo didesnę visuomenės reakciją.
Visuomenei parado ignoruoti nepavyktų fiziškai, nes tam reikėtų apriboti miesto gyvenimą, o tai sunku padaryti 21 amžiuje. Visuomenės reakcija gali būti neigiama, neutrali arba teigiama. Jeigu aplinkinių žmonių reakcija yra neigiama ir jie piktinasi šiomis eitynėmis, tai jos kartojamos tol, kol nepatenkintų eitynėmis žmonių nebelieka, nes jie kaip šunys išdresiruojami, kad eitynės nėra blogai. Jų neigiama reakcija yra prislopinama, todėl tampa neutrali arba teigiama. Pyktis būna nuslopinamas, tačiau kasmetinės eitynės dėl to tikrai nesibaigia.
Antrajame etape gėjų ir seksualinių mažumų eitynės transformuojasi į paradą. Paradas yra didesnis renginys už paprastas eitynes, kadangi parade dalyvaujama ne tam, kad būtų kovojama už savo teises ar leidimą dalyvauti parade, o tam, kad, turint tas teises ir leidimus, tiesiog būtų galima pramogauti. Parado dalyvių skaičius ir jo trukmė priklauso nuo konkrečios valstybės, organizatorių planų. Į paradą gali atvažiuoti užsienio valstybių piliečiai, todėl dalyvių skaičius gali viršyti milijoną, o paradas trukti gali ilgiau negu vieną dieną. Ar jame bus vartojamas alkoholis, narkotinės medžiagos? Sunku pasakyti, kadangi tūkstančius žmonių patikrinti yra neįmanoma. Ar jame bus užtikrinama viešoji tvarka, nerodomi nuogumai, viešieji lytiniai aktai? Sunku pasakyti dėl tos pačios priežasties. Kuo daugiau žmonių susirenka vienoje vietoje, tuo sudėtingiau kontroliuoti juos. Be to, pati parado filosofija leidžia daryti neribotus veiksmus, kadangi kuo daugiau dalykų toleruoja parado rengėjai, dalyviai ir žiūrovai, tuo toliau jis pažengia.
Kritiškai mąstantis žmogus užduotų paprastą klausimą: koks yra seksualinių mažumų parado tikslas? Juk visas įmanomas teises seksualinės mažumos jau iškovojo. Viename internetiniame forume kanadiečiai irgi pateikia panašius klausimus, kai kurie piktinasi, kad jų vaikai priversti matyti nuogybes, keistus iškrypimus, kad nėra užtikrinama viešoji tvarka, tačiau nesiskundžia, nes toleruoja.
Susidaro įspūdis, kad propaguojant dirbtinį linksmumą, dirbtinę vienybę, nežabotą seksualumą, yra norima pritraukti kuo daugiau žmonių į šį renginį. Parado dalyviai gali būti įvairaus amžiaus, įvairios seksualinės orientacijos. Jau mažas vaikas yra mokomas tolerancijos per linksmumą, tačiau čia pat jis susipažįsta su seksualumo demonstravimu, anarchija viešoje vietoje. Toks savotiškas mokymas primena visuotinį smegenų plovimą. Kažkas panašaus buvo Sovietų Sąjungos egzistavimo laikais, kuomet komunistai organizuodavo darbo liaudies paradus, norint propaguoti socializmo – komunizmo idėjas, vienyti žmones, sudaryti bendrumo jausmą, įkvėpti kartu bendrai siekti tikslo, kuriant naują sovietinę santvarką, naują sovietinį žmogų.
Jaunam žmogui, kuris tik bręsta, visada patinka naujovės. Nereikia pamiršti, kad alkoholio, narkotikų vartojimas yra ganėtinai rimta šiandieninės visuomenės problema, o kuo jaunesnis žmogus tai pradeda vartoti, tuo didesnės būna visuomenės problemos. Smalsiam jaunuoliui bus įdomu matyti paradą ar net dalyvauti jame. Dažniausiai jaunuolis nebūna vienas, jam patinka draugų kompanijos, todėl kvies ir juos prisijungti. Taip propaguojamas ir nekritiškai vertinamas paradas.
Sunku būtų patikėti, kad Sovietų Sąjungos darbininkų parade kas nors galėjo išbėgti į gatvę ir prieštarauti paradui arba skųstis kažkam parado netikslumu. Taip pat ir su seksualinių mažumų paradais – galbūt kažkokie įstatymo pažeidimai ir bus užfiksuoti, tačiau viskas tik dėl įsivaizduojamo gėrio. Populiarėjant parado idėjai, bus agituojama už kuo ilgesnį paradą, su kuo daugiau pramogų. Kanadoje gėjų paradą apmokėjo mokesčių mokėtojai, taigi už paradą sumoka ir jo nenorintys mokesčių mokėtojai. Tapsi „kietu“ ir „moderniu“, jeigu pritarsi parado idėjai, jame dalyvausi, o jeigu nepritarsi arba rengsi savo alternatyvius paradus, tuomet būsi „atsilikėlis“. Būsi išbrauktas iš visuomeninio gyvenimo kaip disidentas, kovojantis prieš sistemą, kuris uždaromas į psichiatrinę ligoninę.
Žinoma, į paradą niekas per prievartą neveja, niekas neverčia žiūrėti, ką daro seksualinės mažumos tame parade. Galima tapti abejingu piliečiu ir nebūti tuo metu mieste, kai vyksta paradas. Nežiūrėti televizijos, neskaityti naujienų tomis dienomis. Tiesiog šis gėjų ir seksualinių mažumų paradas nuo pat pradžių tapo politiniu. Jame agituojami dalykai, kurie ne visiems patinka. Juk seksualinių mažumų paradą daugiausiai palaiko kairiosios politikos šalininkai: komunistai, socialistai, anarchistai, kurie yra už gėjų ir lesbiečių santuokas, vaikų įvaikinimą tokiose santuokose, kosmopolitiškumą, multikultūrizmą, neribotą imigraciją, tautinės valstybės panaikinimą, pasaulinės valstybės sukūrimą. Nereikia pamiršti, kad be kairiosios politikos šalininkų dar yra ir dešiniosios politikos gerbėjų, kuriems neturi būti trukdoma išpažinti savo politines pažiūras.
Žmogaus teisės nėra blogas dalykas, tačiau jos gali būti neteisingai pateikiamos. Už žmogaus teisių gali slėptis politiniai interesai bei tam tikrų grupių tikslai. Religija, kurios idėjos tokios nuostabios ginanti bet kokį žmogų, buvo atnešama smurtu į lietuvių žemes. Kiek tūkstančių lietuvių mirė šiose kovose? Teroro būdu buvo atnešama religija į Lietuvą. Komunizmas, kurio idėjos tokios pažangios, neva ginančios darbo žmogų. Kaip jo idėjos buvo įgyvendinamos? Taip pat smurtu. Milijonai žuvo, kiti turėjo bėgti.
Sovietų Sąjungoje atsidūrusi Lietuva priėmė masinį rusakalbių kėlimąsi į Lietuvą, nors taip buvo pažeistos tarptautinės teisės normos, tačiau nacionalinės Lietuvos interesai nebuvo svarbūs, kadangi buvo kuriamas sovietinis žmogus. Kelionėje į komunizmą lietuviai turėjo pamiršti tautinę Lietuvą. Tam tikri Europos Sąjungos politikai nori, kad neribotai būtų toleruojamos mažumų teisės. Toleruodamas seksualines mažumas, tu taip pat toleruoji ir imigraciją, imigrantų teises, todėl, kad tai taip pat mažuma, tik kitokios rūšies. Nors Lietuvai šiandien sunku būtų likti šiandieninėje ne demokratinėje Rusijos imperijos sudėtyje, kadangi Lietuva galutinai atsiliktų, būtų rusifikuota, o trečiąjį, šveicarišką, kelią pasirinkti yra ganėtinai sunku. Todėl buvo pasirinkta Europos Sąjunga, nes, žvelgiant plačiau, jos idėja nėra bloga, tačiau kaip ir visos geros idėjos, ji turi trūkumų, kurie neįvertinti ir nešalinami atveda prie rimtų problemų.
Kodėl nėra pabrėžiamos lietuvių teisės, kurie sensta ir jų populiacija mažėja? Kodėl visuotinai nėra pabrėžiamos pensininkų teisės? Lietuvoje labai didelė žmonių dalis gyvena skurdžiai, jeigu lyginant su Europos Sąjunga. Ar kada nors teko girdėti, kad Europos Sąjunga susirūpintų tuo, kad tūkstančiai lietuvių emigruoja iš Lietuvos? Kad socialinei paramai skiriamos lėšos yra varganai mažos? Kažkodėl visada yra pabrėžiamos tam tikrų žmonių grupių teisės. Tai galima paaiškinti politiniais motyvais, nes norima sunaikinti patriotus (fiziškai arba emigracija), o juos atskiesti imigrantais.
Kaip valdyti didžiąją daugumą rinkėjų? Reikalinga mažuma, kurią politikai remia, taip susilpnindami daugumos įtaką. Kaip valdyti didžiąsias valstybes? Reikalingos mažos valstybės, kurias politikai remia, taip susilpnindami didžiųjų valstybių įtaką. Kodėl kartais didžiosios valstybės, kovodamos tarpusavyje karuose, užtaria mažąsias? Nes taip patogu, norint netiesiogiai kovoti prieš savo priešininką. Juk nėra išnykę kairiosios ir dešiniosios politikos rinkėjai bei politikai. Tačiau naikinant tai, kas aktualu tradicinės dešiniosios politikos rinkėjams ir skatinant tai, kas populiaru kairiosios politikos rinkėjams, populiarinant kosmopolitiškumą, imigraciją, dalis rinkėjų iš dešinės pusės perbėgs į kairiąją.
Tai kova, kurioje kažkas nugalės, o kažkas pralaimės. Jeigu sugebėsi įteigti, kad tradicijos yra blogai, tai tu laimėsi, o jeigu sugebėsi įteigti, kad jos gerai, irgi laimėsi. Svarbu rezultatas. Nereikia pamiršti, kad dažniausiai seksualinės mažumos ir imigrantai bet kurioje valstybėje yra absoliuti mažuma. Jie tesudaro nereikšmingą mažumą visuomenėje, bet jų atstovaujamų politikų galia kasmet auga, o aplinka, kurioje egzistuoja tokios mažumos, vis labiau tampa palanki joms jaustis geriau negu daugumai. Su kiekvienu nauju paradu ta galia vis didėja. Jeigu dar vakar nacionalinė vertybė buvo neginčytinas faktas, tai šiandien į tai be paliovos spjaudoma.
Tolerancija yra gėris, tačiau nereikia painioti tolerancijos su politiniu bukumu, abejingumu. Žmogus turi ugdyti save ir kovoti už savo teises, neatiduodamas tų teisių kažkam kitam. Netgi pažangioje JAV, kur tokios pažiūros yra vertinamos, gėjų ir lesbiečių santuokos nėra paplitusios. Todėl, kad individas neturi trukdyti kitam individui. Ir dauguma individų neturi būti diskriminuojami mažumos. Jeigu pilietis mano, kad jam nepriimtinos seksualinės mažumos, jų elgsena, o priimtinos tradicijos, tai jis nėra nei blogesnis, nei geresnis. Žmogus neturi tapti su viskuo sutinkančia kvaila beždžione, kuri rėkdama apie tolerancijos ir modernumo pažangą pamiršta, kad jis yra atsakingas valstybės pilietis, rinkėjas, savo asmeninių pažiūrų turėtojas. Jeigu tokiam piliečiui atrodo, kad visus toleruoti yra pažangu, modernu, tai kažkas galvodamas kitaip nėra blogesnis. Tiesiog kitas pilietis yra atsargesnis. Pasaulyje yra valstybių, kur seksualinių mažumų atstovus baudžia mirtimi, o yra valstybių, kur milijonai jų žygiuoja viešose vietose. Pasaulis nėra vienodas.
Galima padaryti išvadą, jog svetimos ideologijos į Lietuvą atkeliaudavo ne draugiškais tikslais. Kiekviena ideologija turi savo kūrėjus, kuri tos ideologijos kūrėjui neša pelną, suteikia neribotos galios. Paprastas žmogus gyvena savo kasdieninį gyvenimą, turi savo pažiūras, tačiau kažkam norisi tai pakeisti, kad tas paprastas žmogus taptų naujos ideologijos garbintoju. Kuo daugiau religijos ideologijos garbintojų, tuo daugiau pinigų ir galios suteikiama tos ideologijos kūrėjams. Kuo daugiau komunizmo ideologijos garbintojų, tuo daugiau pinigų ir galios suteikiama jo kūrėjams. Kuo daugiau multikultūrizmo ir kosmopolitizmo garbintojų, tuo daugiau pinigų ir galios keliauja šių idėjų propaguotojoms. Savo toleranciją ir modernumą individas panaudoja savęs apribojimui, savęs susilpninimui, mažumos sustiprinimui ir atitinkamų politikų galios sustiprinimui. Gėris yra kiekvieno individo širdyje, kuomet jis pats įvertina tai, kas yra gerai, o kas yra blogai. Kritiškai vertina pasaulį, nesileidžia būti mulkinamas, tampa atsakingu valstybės piliečiu.
Vytauto Visocko nuotr.
2010.07.16
