Lietuvoje netylant kalboms apie informacinius karus ir priešiškų valstybių minkštąsias galias, rečiau kalbama apie tai, kas padaro visuomenę joms atsparią. Viena iš pagrindinių priemonių kuriant tokią visuomenę – istorijos politika. Tačiau bandymai ją kurti Lietuvoje sulaukė nevienareikšmių vertinimų ir net buvo pradėti lyginti su totalitarizmu.
Ypač kritiškai sureagavo dalis istorikų bendruomenės. Nors istorijos politikos tema nemažai diskutuota iš istorikų žiūros taško, ne veltui "istorijos politiką" sudaro ir antrasis – politinis dėmuo. Kviečiame į šį Lietuvoje menkai aptartą klausimą pažvelgti būtent iš politinės perspektyvos.
Ar istorijos politika reiškia akademinės minties cenzūrą ir skirtingų nuomonių varžymą? Ar tai būtina sąlyga norint išsaugoti vieningą požiūrį į valstybingumą? Ar tikrai nėra istorijos klausimų, kuriais Lietuva negali leisti jokių diskusijų? Ar apskritai galima kolektyvinė atmintis? Ar įmanoma, kad pačiai valstybei neformuojant istorinės atminties, už ją to nepadarytų kaimynai?
Šie ir kiti klausimai bus atsakyti diskusijoje su profesoriais Vytautu Radžvilu ir Alvydu Jokubaičiu gegužės 6 dieną, 15 valandą, VU TSPMI 402 auditorijoje.
2014.05.04;07:25
