Maiklo Makfolo (Michael McFaul) atsistatydinimas užbaigia audringiausią bet kurio Amerikos ambasadoriaus buvimą Maskvoje nuo 1952 metų, kai Stalinas išsiuntė Džordžą Kenaną, tvirtina The Wall Street Journal apžvalgininkas Metju Kaminski (Matthew Kaminski).
„Makfolas – pionierius, naudojantis Twitter ir kitas žiniasklaidos priemones sąveikai su Rusijos visuomene. Bet jis aptiko, kad negali vykdyti tradicinės diplomatijos. Rusijos režimas pradėjo jo nemėgti ir pamėgino jo darbą sužlugdyti. Artėjant vasarai jo pirmaisiais darbo metais Kremlius praktiškai įrašė jį į „juodąjį sąrašą“ ir „iš esmės, gąsdino žmones, kad jie su manim nesusitikinėtų“, prisipažino pats M.Makfolas laiške kolegai, pastebėjęs, kad tai buvo „labai sunkus laikotarpis“, – sakoma straipsnyje.
Autoriaus nuomone, M.Makfolo nesantaika sutapo su Amerikos ir Rusijos santykių krachu. „Perkrovos“ – iniciatyvos, kurią galingai stūmė Barakas Obama – mirtis buvo smūgis M.Makfolui, tos koncepcijos kūrėjui.
M.Kaminskis diplomatą M.Makfolą vadina „nestandartišku kovotoju už suartėjimą“ su Rusija. M.Makfolas neturėjo iliuzijų dėl Vladimiro Putino ir buvo rėksmingas demokratijos šalininkas (2010 metais išėjo jo knyga „Demokratijos judėjimas į priekį užsienyje: kodėl mums dera tai daryti ir kaip mes galime tai padaryti“).
Bet B.Obama turėjo savų prioritetų: jis norėjo ištiesti ranką JAV priešininkams. „O demokratijos judėjimas į priekį, pernelyg glaudžiai asocijuojamas su Džordžo Bušo epocha, tapo kliūtimi. Tad viešose kalbose M.Makfolas buvo aistringas kovotojas už naują liniją“, – sakoma straipsnyje. Kai draugai – teisių gynėjai jį kritikuodavo, jis reaguodavo atžariai.
„Tas faktas, kad jis tapo „perkrovos“ tėvu, nepastūmėjo palankumo Kremliaus link. Kremlius puikiai žinojo jo asmenines pažiūras. Pirmąją savaitę jam būnant Maskvoje valstybinė žiniasklaida atakavo M.Makfolą už susitikimą su Rusijos opozicija“, – primena leidinys.
Visa ta suirutė sukėlė nerimą Valstybės departamentui, ir M.Makfolui buvo liepta laikytis nepastebimai. 2013 metais jam tai sekėsi geriau, nei anksčiau, – mano autorius.
„Ir vis dėlto geriausias M.Makfolo bruožas buvo jo nediplomatinis tiesmukiškumas kalbant“, – rašo autorius. URM pamokė jį, kai jis apkaltino Maskvą „papirkinėjant Kirgiziją“, kad išvarytų amerikiečius iš karinės bazės. Rusijos Twitter‘yje jis turėjo daug sekėjų.
Apibendrindamas rezultatus, M.Kaminskis pareiškia: „Kai pamatinė politika nesėkminga, „skaitmeninės diplomatijos“ galimybės būna ribotos. B.Obama ir jo komanda neteisingai įvertino V.Putiną ir Rusijos realijas. Dabar, išsivadavęs nuo ribojimų ir karjeros vilionių Vašingtone, M.Makfolas galės geriau konsultuoti dabartinę ir sekančias JAV administracijas iš savo profesoriško kabineto Stenforde“.
Nuotraukoje: Maskvoje rezidavęs JAV ambasadorius Maiklas Makfolas.
Šaltinis: The Wall Street Journal
2014.02.11
