„Nuogąstavimai pasitvirtino – Vilnius gali tapti šiukšlynu“

Jau keli mėnesiai, kai vilniečiai už komunalinių atliekų tvarkymą moka didesniu tarifu. Šiukšlių tvarkymą pabranginusi 1 euro centu už kvadratinį metrą per mėnesį, Vilniaus miesto savivaldybė prisiėmė įsipareigojimą mūsų aplinką padaryti sveikesnę.

Buvo paaiškinta, kad atliekų tvarkymas brangsta dėl naujos komunalinių atliekų rūšiavimo gamyklos Vilniuje, Jočionių g.13, kitaip dar vadinamos mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiais (MBA). Čia atvežamos nerūšiuotos komunalinės atliekos iš Vilniaus bei aplinkinių rajonų ir rūšiuojamos, taip siekiat pagerinti atliekų tvarkymą mieste. Realybė, kaip visada, pasirodė toli nuo pažadų.

„Pastaruoju metu gavau nemažai Lazdynų mikrorajono gyventojų skundų dėl jų aplinkoje stipriai juntamos smarvės. Jų įtarimus sukėlė mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) gamykla, kurioje apsilankiau ir aš, tikrindamas skundų pagrįstumą. Tai, ką pamačiau, mane šokiravo – šiukšlių paketais užstatytas ne tik visas kiemas, gamykla taip pat apjuosta šia šiukšlių „tvora“, – teigia Seimo narys Algis Strelčiūnas. – Sužinojau, kad Vilniaus MBA gamykla, pradėjusi veikti š. m. gegužę, jau susiduria su veiklos sunkumais, t. y. per tris jos darbo mėnesius čia susikaupė apie 15 000 tonų atliekų, kurios laikomos atviroje vietoje, supresuotos į skylėtas plastmasines talpas. Tai lyg papildomas vietinis sąvartynas, kurio čia negali būti – visos išrūšiuotos atliekos turi būti išvežtos ir sudegintos. Kodėl taip nevyksta? Pasirodo, Lietuvoje trūksta atliekų deginimo pajėgumų. Klaipėdoje veikianti kogeneracinė jėgainė nepajėgi priimti ir sudeginti visų Vilniaus MBA gamykloje išrūšiuojamų atliekų“.

Situacija tapo kritiška, kai MBA operatorė bendrovė „Energesman“ vienašališkai nusprendė, kad nuo š.m. rugsėjo 12 dienos kasdien į MBA gamyklą bus priimta tik 70 tonų atliekų, tai yra tik dešimtadalis atliekų kiekio, kuris įprastai per dieną susidaro Vilniaus regione. Gyventojai pagrįstai baiminasi, kad sutriks atliekų išvežimo grafikas, persipildys konteineriai. Tai jau tiesioginė grėsmė sveikatai ir prielaidos užkrečiamosioms ligoms plisti.

A.Strelčiūnas jau ne kartą yra rašęs ir kalbėjęs apie šią miestui gresiančią ekologinę bombą, tačiau Aplinkos ministerija ir Vilniaus miesto savivaldybė laiku nereagavo. Jų abejingumas ir strategijos trūkumas sukūrė kritinę situaciją, kuri dabar reikalauja skubių veiksmų.

„Esu nusivylęs ir Vyriausybe – jos pozicijos šiuo klausimu visai nesigirdi, o turėtų pasisakyti aiškiai ir svariai, nes jai pavaldžių institucijų neūkiškumas ir nelankstumas yra šios netvarkos priežastis“, – teigia Seimo narys.

Vilniaus mieste, 9 km nuo centro, atsirado dar vienas kas dieną didėjantis sąvartynas, teršiantis aplinką ir skleidžiantis smarvę. Kaip tai vertina Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas, kodėl negirdėti jo atsakingų specialistų šios situacijos įvertinimo? Parlamentaras stebisi, kodėl ši atsakinga institucija, vykdanti kontrolės funkcijas, laiku nenumatė ir neprognozavo situacijos nuolatinio blogėjimo? Tenka apgailestauti, kad Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai tiesiogiai pavaldus atliekų šalinimu besirūpinantis Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centras, nesugebėjo deramai vykdyti jai priskirtų funkcijų.

„Turimomis žiniomis, dabar rengiamasi priimti sprendimą leisti laikinai saugoti išrūšiuotas ir tinkamas deginti komunalines atliekas Kazokiškių sąvartyne iki bus įrengtos ilgalaikio saugojimo aikštelės. Kyla klausimas, kokie bus saugojimo kaštai, ar dėl to vėl nebrangs mokestis gyventojams? Ir kokia prasmė rūšiuoti atliekas, jei jos vėl grįžta į sąvartyną ir ten stovės po atviru dangumi. Gaunasi užburtas ratas. Kas gali paneigti, galbūt toks betikslis vežiojimas ir kilnojimas kam nors naudingas?  Gyventojai moka padidintą mokestį negaudami logiško paaiškinimo už ką, ar tai ne jų skurdinimas?“ – sako A. Strelčiūnas.

Išrūšiuotų deginimui tinkamų atliekų saugojimo klausimas turėjo būti išspęstas iki joms susidarant, o ne dabar, kai visa Vilniaus MBA gamyklos teritorija užversta išrūšiuotomis atliekomis ir kas dieną jų vis daugėja.

MBA pasirengusi atnaujinti darbą visu pajėgumu, kai tik Aplinkos ministerija atsakys į jos kompetencijos klausimus. Kiek žinoma, Klaipėdos termofikacinė jėgainė jau senokai laukia leidimo deginti didesnį kiekį komunalinių atliekų. Tai turėtų būti sprendžiama.

„Tikiuosi, kad skubiai bus imtasi ryžtingų veiksmų situacijai suvaldyti. Susikaupę atliekos turi būti išvežtos į Kazokiškių sąvartyną saugojimui, o Aplinkos ministerija privalo numatyti aiškią strategiją ir prevencines priemones, kad tokia situacija nepasikartotų ir kituose regionuose. Šiukšlių tvarkymo klausimai turėtų būti sprendžiami kompleksiškai derinant komunalinių atliekų rūšiavimo ir Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybos klausimus, didžiausią dėmesį skiriant jos statybos vietos parinkimui toliau nuo gyvenamųjų rajonų“, – pabrėžia A. Strelčiūnas.

Informacijos šaltinis – tsajunga.lt.

2016.09.14; 06:33