Perbėgėlis iš NSA Edvardas Snoudenas nori grįžti į JAV pagal savo sąlygas


„Viename iš tūkstančių aukštų daugiabučių, žiedu juosiančių Rusijos sostinę, jau dvejus metus slapstosi demaskuotojas Edvardas Snoudenas, kuris išsityčiojo iš JAV žvalgybos tarnybų, papasakojęs, kad jos kiša nosį į milijonų paprastų piliečių asmeninius pokalbius“, – primena Kerol Dž. Viljams laikraštyje Los Angeles Times.

Vienas iš viso to rezultatų – JAV Kongreso sprendimas uždrausti masiškai įrašinėti telefoninius pokalbius – „pirmasis per kelis dešimtmečius didelis JAV NSA (Nacionalinė saugumo agentūra) šnipinėjimo įgaliojimų apribojimas“. Žurnalistai, retransliavę Snoudeno atviravimus, gavo aukštus apdovanojimus, o režisierė Lora Poitras pelnė „Oskarą“ už dokumentinį filmą apie jį „Pilietis–4“  .

 „Filmo pabaigoje šmėžuoja Snoudenas už lango daugiaaukštyje, kuris gali stovėti bet kuriame tankiai apgyvendinto Maskvos priemiesčio taške, kur vienas pastatas nesiskiria nuo kito“, – pastebi Viljams.

„Tačiau Snoudenas iš savo revoliucingų demaskavimų negavo beveik nieko, išskyrus pasitenkinimą, kurį, pasak kelių Rusijoje besilankančių ir epizodiškai su juo kontaktuojančių žmonių, jis patyrė. Nedaugelyje interviu, kuriuos davė, jis tvirtino, esą norėtų grįžti į tėvynę, bet taip, kad nebūtų suimtas ir tardomas“, – pasakoja žurnalistė.

Viljams nuomone, „jaunas kovotojas už teisingą reikalą tikisi, kad visuomenės nuomonė pasikeis, nors, matyt, mažai tikėtina“. Anot balandį surengtos apklausos, 64 proc. joje dalyvavusių amerikiečių, kuriems Snoudenas yra žinomas, jį vertina negatyviai.

„Edvardas myli Ameriką ir, žinoma, norėtų grįžti namo, – sakė Snoudeno advokatas Maskvoje Anatolijus Kučerena per interviu savo ištaigingame biure Maskvos centre. – Tačiau mūsų pozicija – labai paprasta – kol jo byla politizuojama ir svarstoma visų lygių politikų, jo grįžimas į tėvynę neįmanomas“ – praneša Los Angeles Times.

Pasak Viljams, „Kučerena, glaudžiai susijęs su Kremliumi, pareiškė kad jo klientas neves derybų su JAV valdžia, kol ji atsisako garantuoti, kad „jis nesės į kalėjimą 100-ui metų“.

Žurnalistės nuomone, tai, kad Snoudenas paliko visus pasiimtus dokumentus pas žurnalistus Honkonge, – „nedidelė paguoda žvalgybos ir saugumo tarnybų veteranams. Snoudeno organizuotame slaptos informacijos nutekinime ir jo pabėgime į Rusiją pastarieji įžvelgia išdavikiškus veiksmus, atitinkančius kaltinimą sunkiais nusikaltimais, iškeltais jam prieš dvejus metus pagal 1917 metų Šnipinėjimo įstatymą“.

„Niekas netiki jo pareiškimais, kad jo šifravimo sistema tokia gera, esą rusai ar kinai neįstengs jos sulaužyti, ypač jei turėsime omenyje, kiek jie turi laiko ir kokias priemones jie gavo. Todėl net jeigu jis neketino tapti užsienio agentu, jis juo tapo“, – mano Koris Šakė (Kori Schake), buvęs JAV Nacionalinio saugumo tarybos narys.

Šakės nuomone, naujų vogtos slaptos informacijos nutekinimų galimybė vargu ar motyvuoja Teisingumo ministeriją nuolaidžiauti Snoudenui.

Ronaldas Goldfarbas, buvęs federalinis prokuroras, kuravęs projektą „Po Snoudeno“, pasisako už švelnesnę bausmę perbėgėliui, „atsižvelgiant į priežiūros reformas, įvykdytas dėl jo demaskavimų“, o taip pat ryšium su tuo, kad Snoudenas bandė aptarti savo susirūpinimą sekimo mastais su NSA vadovybe, bet toji „praleido jo žodžius pro ausis“.

Goldfarbo požiūriu, reikia išsiaiškinti, kokią būtent informaciją Snoudenas pavogė ir ar ji pakliuvo į priešiškų vyriausybių rankas, o Snoudenui „būtų išmintinga“ „prisipažinti padarius techninį nusikaltimą“.

„Suteikime vyriausybei teisę abejoti. Jeigu Snoudenas pakenkė mums kažkokiu būdu, apie kurį mes dar nežinome, mes turime tai turėti omeny. Jeigu ne, jo byloje gali būti paskelbtas švelnus, o ne rūstus nuosprendis“, – mano Goldfarbas.

Net jeigu Snoudenas norėtų grįžti į Jungtines Valstijas ir stoti prieš teismą, gavęs garantiją, kad gaus švelnų nuosprendį ir galimybę sulaukti malonės pasibaigus Obamos prezidentavimo kadencijai 2017 metų sausį, jam lieka vis mažiau galimybių taip rizikuoti. „Bet koks sandėris gali duoti peno debatams artėjančioje prezidentinėje kampanijoje, ir vargu ar kandidatai, kurie turi rimtų šansų nominuotis, rizikuos jais tam, kad apgintų vieno iš didžiausių istorijoje nacionalinio saugumo duomenų nutekinimo kaltininką“, – nurodo Viljams.

Nuotraukoje: šiuo metu Rusijoje gyvenantis Edvardas Snoudenas, pridaręs Amerikos slaptosioms tarnyboms ypač daug žalos.

Šaltinis: Los Angeles Times

2015.07.27; 08: 01

 

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *