Pri­vi­le­gi­jos


Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Kon­sti­tu­ci­jos 29 straips­nis drau­džia bet ko­kias pri­vi­le­gi­jas bet ko­kiu pa­grin­du ir bet kam. Ta­čiau kai ku­rios Lie­tu­vos ma­žu­mos gal­vo­ja ki­taip ir nuo­la­tos jų rei­ka­lau­ja, kar­tais net­gi pa­stum­da­mos sa­ve į ku­rio­ziš­ką pa­dė­tį.

Pa­vyz­džiui, prašiusieji JAV už­sto­ti len­kų ma­žu­mą prieš Lie­tu­vos val­džią ir pri­vers­ti ją vie­toj ly­gių ga­li­my­bių su­teik­ti aki­vaiz­džių leng­va­tų, la­bai ap­si­ri­ko. Pa­si­ro­do, kad mi­li­jo­ni­nė len­kų ben­druo­me­nė Jung­ti­nė­se Ame­ri­kos Vals­ti­jo­se ne­tu­ri nė vie­nos mo­kyk­los.

O štai Lie­tu­vo­je vals­ty­bės iš­lai­ko­mų mo­kyk­lų ma­žes­nė nei šim­to tūks­tan­čių len­kų ben­druo­me­nė tu­ri dau­giau kaip 80! Pra­šo­vė len­kai ir su pa­ra­šų rin­ki­mu sa­vo pri­vi­le­gi­joms pa­rem­ti – te­su­rin­ko 60 000, o tai reiš­kia, kad li­ku­sie­ji Ry­tų Lie­tu­vos gy­ven­to­jai yra lie­tu­viai ar­ba nu­tau­tin­ti „tu­tei­šiai“ ir len­kams ne­pri­skir­ti­ni.

Ap­si­kvai­li­no karš­tie­ji len­kų po­li­ti­kai-triukš­mau­to­jai ir ap­skųs­da­mi Lie­tu­vą Eu­ro­pos Są­jun­gai (ES) – pa­si­ro­do, kad šim­ta­mi­li­jo­ni­nė­je ben­dri­jo­je len­kiš­kų mo­kyk­lų yra tik 40, per­pus ma­žiau nei Lie­tu­vo­je. Ir  tik­rai, Eu­ro­pos Pa­grin­di­nių tei­sių agen­tū­ra (FRA), at­li­ku­si ty­ri­mus vi­so­je ES, nu­sta­tė, kad Lie­tu­vos ma­žu­mos ma­žiau­siai (tik 23 proc.) skriau­džia­mos, kai tuo tar­pu Šve­di­jo­je šis skai­čius sie­kia 76 proc. (štai ko­dėl iš ten pa­bė­go A.Vi­no­ku­ras į Lie­tu­vą.), Olan­di­jo­je – 79, o Pran­cū­zi­jo­je ir Ita­li­jo­je – net 94 proc.

Vis dėl­to ne­pai­sant to­kių aki­vaiz­džių  duo­me­nų dėl tau­ti­nių ma­žu­mų, šiuo at­ve­ju – len­kų pa­dė­ties Lie­tu­vo­je, ke­lia­mas di­džiu­lis triukš­mas dėl ta­ria­mos jų dis­kri­mi­na­ci­jos. Sie­kiant pa­neig­ti lie­tu­vių aukš­čiau­sią ŽMOGIŠKUMO ko­e­fi­cien­tą vi­so­je ES, pra­dė­tas tik­ras skun­dų ir iš­puo­lių prieš lie­tu­vius va­jus. Len­kai iki Briu­se­lio „nu­ska­lam­bi­jo“ dvie­jų rai­džių epo­pė­ją, gė­jai – iki Stras­bū­ro nu­tem­pė trans­ves­ti­ti­nių ly­ties pa­kei­ti­mo ope­ra­ci­jų ap­mo­kė­ji­mo iš Lie­tu­vos biu­dže­to by­lą, su ru­sais jau de­ri­na­mi so­vie­ti­nių skulp­tū­rų ant Ža­lio­jo til­to res­tau­ra­vi­mo dar­bai, vi­sai ig­no­ruo­jant fa­šis­ti­nių ir so­vie­ti­nių sim­bo­lių už­drau­di­mo įsta­ty­mą. Ir vis ne­ga­na.

Nau­jų moks­lo me­tų die­ną len­kai pra­dė­jo ge­rai or­ga­ni­zuo­tu mi­tin­gu prie Pre­zi­den­tū­ros, su sku­biu Len­ki­jos Prem­je­ro vi­zi­tu pas Lie­tu­vos prem­je­rą dėl dvie­jų eg­za­mi­nų lie­tu­vių kal­ba ter­mi­no nu­kė­li­mo. Mo­ty­vas – len­kiu­kai ne­su­spės per dvejus me­tus iš­mok­ti lie­tu­viš­kai ir žy­miai blo­giau iš­lai­kys vals­ty­bi­nius eg­za­mi­nus. Šią da­tą rei­ka­lau­ja­ma nu­kel­ti 11 me­tų. Yra ži­no­ma, kad kal­bą ga­li­ma iš­mok­ti per dvi sa­vai­tes. Per dve­jus me­tus, gy­ve­nant ta kal­ba kal­ban­čių­jų ap­lin­ko­je, ji įsi­sa­vi­na­ma net­gi be spe­cia­laus mo­ky­mo. Per 20 ne­pri­klau­so­my­bės me­tų net­gi dram­blys bū­tų iš­mo­kęs šok­ti val­są!

Tai kam gi rei­kia len­kų vai­kams dar 11 me­tų? Ne­jau­gi len­kų po­li­ti­kai  taip pras­tai ver­ti­na sa­vo jau­ni­mą? Pa­na­šu, kad bū­tent taip. Gal ta­da ver­tė­tų pa­svars­ty­ti apie spe­cia­lių­jų, vai­kams su in­te­lek­to trū­ku­mais mo­kyk­lų len­kams tin­klo su­kū­ri­mu, jei ir 20 proc. pa­di­din­tas mo­ki­nio krep­še­lis, ir 10 proc. pra­il­gin­tas eg­za­mi­no lai­kas ne­pa­leng­vi­no šios ben­druo­me­nės vai­kų mo­ky­mo­si pro­ce­so?

Tik­riau­siai šiems jaut­riems rei­ka­lams ap­svars­ty­ti abu (Lie­tu­vos ir Len­ki­jos) Prem­je­rai su­ta­rė įkur­ti ko­mi­si­ją ir jo­je su­de­rin­ti tiek Lie­tu­vos ir Len­ki­jos ma­žu­mų mo­kyk­lų būk­lę, jų fi­nan­sa­vi­mo klau­si­mus bei ap­rū­pi­ni­mą mo­ky­mo-me­to­di­nė­mis prie­mo­nė­mis (va­do­vė­liais, kom­piu­te­riais), tiek pa­tal­po­mis, ši­lu­ma ir švie­sa bei pe­da­go­gų al­go­mis. Aiš­ku, kad Lie­tu­vos iš­lai­dos 80 len­kų mo­kyk­lų Lie­tu­vo­je daug di­des­nės nei Len­ki­jos iš­lai­dos dviems lie­tu­viš­koms mo­kyk­lė­lėms Puns­ke ir Su­val­kuo­se. Per­ša­si iš­va­da (jos pri­eis ir ko­mi­si­jos na­riai), kad rei­kia baig­ti šias be­rei­ka­lin­gas pre­ten­zi­jas ir im­ti glo­bo­ti sa­vo Tau­tos ben­druo­me­nės moks­lo-kul­tū­ri­nes įstai­gas bū­tent tų ma­žu­mų et­ni­nėms vals­ty­bėms. Len­ki­ja rū­pi­na­si len­kiš­ko­mis mo­kyk­lo­mis Lie­tu­vo­je, o Lie­tu­va – lie­tu­viš­ko­mis mo­kyk­lo­mis Len­ki­jo­je. Len­kai tu­rė­tų iš­lai­ky­ti 80 sa­vo len­kiš­kų mo­kyk­lų, skai­tyk­lų ir baž­ny­čių Lie­tu­vo­je, o lie­tu­viai – dvi mo­kyk­las Len­ki­jo­je. Gin­čas bū­tų baig­tas.

Ki­ta pro­ble­ma – šių skan­da­lų pro­vo­ka­to­riai. Pra­de­dant dviem len­kiš­ko­mis rai­dė­mis, įra­šais pa­suo­se ir len­kų au­to­no­mi­jos kū­ri­mu Lie­tu­vo­je! Eu­ro­par­la­men­ta­ras V. To­ma­šev­skis at­vi­rai drįs­ta pa­reikš­ti, kad tai lie­tu­viai tu­ri in­teg­ruo­tis į len­kų ben­druo­me­nę, o ne len­kai į Lie­tu­vos! Toks po­li­ti­ko iš­šū­kis mus grą­ži­na prie tei­siš­kai ne­su­re­gu­liuo­tų san­ty­kių su Len­ki­ja, pra­de­dant Že­li­gov­skio ak­ci­jos įver­ti­ni­mu ir bai­giant Ar­mi­jos Kra­jo­vos veik­los Lie­tu­vo­je ka­ro me­tu įver­ti­ni­mu pa­gal ga­lio­jan­čius tarp­tau­ti­nius įsta­ty­mus už nu­si­kal­ti­mus žmo­giš­ku­mui.

Prie­šin­gu at­ve­ju, tiek Drau­čių kai­mo su­šau­dy­mo va­rian­tas, tiek au­to­no­mi­jos sie­kis vėl pa­si­kar­tos. Tik Ri­ben­tro­po-Mo­lo­to­vo pak­to pa­vie­ši­ni­mas įga­li­no Lie­tu­vą iš­si­verž­ti iš so­vie­ti­nės oku­pa­ci­jos. Sau­sio 13-osios įvy­kiai ro­do Ru­si­jos pa­stan­gas iš­lai­ky­ti oku­pan­to po­zi­ci­jas. Tik Že­li­gov­skio ak­ci­jos po­li­ti­nis pa­vie­ši­ni­mas ir Ar­mi­jos Kra­jo­vos įver­ti­ni­mas ga­li už­baig­ti Lie­tu­vos-Len­ki­jos kon­flik­ti­nę si­tu­a­ci­ją. Tai pa­tvir­ti­na len­kų au­to­no­mi­jos kū­ri­mas, Len­ki­jos pa­stan­gos at­sta­ty­ti Že­li­gov­skio ak­ci­jos at­plėš­tą nuo Lie­tu­vos Vil­ni­jos kraš­tą bei Drau­čių kai­mo su­šau­dy­mo tra­ge­di­ją – Ar­mi­jos Kra­jo­vos tra­di­ci­jų tą­są.

To­kioms bu­vu­sių oku­pan­tų vil­tims prie­lai­das su­tei­kia pa­ti Lie­tu­vos vals­ty­bė sa­vo ypa­tin­gai di­de­liu žmo­giš­ku­mu. Iš­si­lais­vi­nu­sio­se iš oku­pa­ci­jų vals­ty­bė­se bu­vę oku­pan­tai ne­įgy­ja pi­lie­ty­bės ir ne­tu­ri sa­vo po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų. Lie­tu­va – vie­nin­te­lė pa­sau­ly­je ša­lis, ku­rio­je vie­toj at­si­pra­šy­mo ir ža­los at­sta­ty­mo yra „Ru­sų są­jun­ga“ ir „Len­kų rin­ki­mų ak­ci­ja“, ku­rios įga­li­na bu­vu­sius gro­bi­kus da­ly­vau­ti vals­ty­bės po­li­ti­nia­me gy­ve­ni­me ir da­ry­ti įta­ką  įsta­ty­mų lei­dy­bai. Net­gi po Eu­ro­pos Pa­grin­di­nių tei­sių agen­tū­ros (FRA) at­lik­tų ty­ri­mų ir pa­vie­šin­tų re­zul­ta­tų apie to­le­ran­ci­jos ma­žu­moms ly­gius vi­so­je ES, net­gi nu­ste­bi­nus vi­są Eu­ro­pą ke­lis kar­tus ma­žes­ne dis­kri­mi­na­ci­ja Lie­tu­vo­je nei Ita­li­jo­je, Pran­cū­zi­jo­je ar Šve­di­jo­je, lie­tu­viai ir to­liau yra že­mi­na­mi tik­ro­vės ne­ati­tin­kan­čiais kal­ti­ni­mais Eu­ro­pos po­li­ti­nė­je erd­vė­je.

Aki­vaiz­du, kad bu­vę oku­pan­tai ne­bus lo­ja­lūs Lie­tu­vai, to­dėl nė­ra ver­ti mū­sų vals­ty­bės to­le­ran­ci­jos. Aki­vaiz­du, kad bū­ti­na sus­pen­duoti „Ru­sų są­jun­gos“ ir „Len­kų rin­ki­mų ak­ci­jos“ veik­lą bei sku­biai spręs­ti klau­si­mą dėl šių po­li­ti­nių or­ga­ni­za­ci­jų eli­mi­na­vi­mo iš Lie­tu­vos po­li­ti­nio ir vi­suo­me­ni­nio gy­ve­ni­mo. O taip pat aki­vaiz­du, kad bū­ti­na pa­pil­dy­ti Bau­džia­mą­jį Ko­dek­są lo­ja­lu­mą gi­nan­čiu straips­niu su sank­ci­ja – pi­lie­ty­bės atėmimu. Taip yra vi­so Pa­sau­lio vals­ty­bė­se, taip tu­ri bū­ti ir Lie­tu­vo­je. Šiuos pa­grin­di­nius klau­si­mus tu­rė­tų ap­svars­ty­ti ir pa­teik­ti Lenkijos–Lietuvos val­džios ins­ti­tu­ci­jų su­da­ry­ta dvie­jų Prem­je­rų ko­mi­si­ja. Tuo­met baig­sis ne­pa­grįs­ti skun­dai Eu­ro­par­la­men­tui, barz­dų ro­vi­mai Briu­se­ly­je bei ho­mo­sek­su­a­lų rau­do­ji­mai Stras­bū­re. Net ES Ly­gių ga­li­my­bių įsta­ty­me įra­šy­ta nuo­sta­ta, kad ma­žu­mų tei­sės ne­ga­li bū­ti di­des­nės ir vir­šy­ti dau­gu­mos tei­sių.

Mes per bran­giai mo­ka­me už sa­vo žmo­giš­ku­mą. Štai žy­dų ben­druo­me­nė ne tik iš­plė­šė iš Lie­tu­vos 120 mi­li­jo­nų už lit­va­kų iš­li­ku­sį tur­tą, bet dar ir ap­juo­di­no lie­tu­vius žyd­šau­džia­vi­mu! Nors Lie­tu­va yra vie­nin­te­lė ša­lis pa­sau­ly­je, ku­ri juos glau­dė 600 me­tų, ly­gio­mis tei­sė­mis ap­do­va­no­jo ir gy­nė nuo ho­lo­kaus­to! Ta­čiau vie­toj to, kad pa­dė­ko­tų ir už ge­rą ge­ru at­si­ly­gin­tų bei už duo­ną ka­ro me­tu iš­gel­bė­to­jams su­si­mo­kė­tų, nors ir ne vi­siems, bent jau tiems, Jad Wa­še­mo pri­pa­žin­tiems 800 Lie­tu­vos Pa­sau­lio Tei­suo­lių, tai mus dar ap­šmei­žė! Juk mū­sų tau­tie­čiai, iš­sky­rus kai ku­riuos ne­do­rė­lius (gal nu­ken­tė­ju­sius nuo en­ka­vė­dis­tų pir­mai­siais so­vie­tų oku­pa­ci­jos me­tais), tik­rai krikš­čio­niš­kai el­gė­si en­gia­mų žy­dų at­žvil­giu, ri­zi­kuo­da­mi ir sa­vo gy­vy­be. Ku­rio­ziš­ka, kad vi­sos ho­lo­kaus­to su­nai­kin­tos (pa­čių žy­dų tei­gi­mu) Lie­tu­vo­je lit­va­kų ben­druo­me­nės tur­tą iš­si­rei­ka­la­vo „ji­diš“ ne­su­pran­tan­tys ir tik ru­siš­kai ar an­gliš­kai kal­ban­tys ra­bi­nai.

Len­kų ir žy­dų skriau­dų lie­tu­viams ne­su­tal­pin­si į jau­čio odą, ta­čiau bent svar­biau­sias iš jų ap­ra­šė A. Lie­kis. Juo­die­ji Lie­tu­vos is­to­ri­jos pus­la­piai vos til­po į ke­tu­ris to­mus (apie 2 000 psl.), ku­rie ne­tru­kus tu­ri pa­si­ro­dy­ti kny­gy­nuo­se. „Len­kų skriau­dų lie­tu­viams is­to­ri­jos ap­žval­gos“ su­trum­pin­tas va­rian­tas la­biau­siai tiks mū­sų jau­nuo­me­nei, čia trum­pai iš­dės­ty­ti vi­si lie­tu­vių var­gai su kai­my­nų fa­na­be­ri­jo­mis.

Bet ar­gi dėl to nė­ra kal­ta lie­tu­vių val­džia? Ar­gi ne Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas for­muo­ja vals­ty­bės po­li­ti­kos prin­ci­pus? Ar­gi ne Sei­mo pa­tvir­tin­tas už­sie­nio rei­ka­lų mi­nist­ras vyk­do tą po­li­ti­ką? Ky­la la­bai pa­grįs­tas klau­si­mas: ką pa­da­rė šios dvi ins­ti­tu­ci­jos, kad pa­neig­tų tik­ro­vės ne­ati­tin­kan­čias ži­nias ir pa­skleis­tų pa­sau­liui apie 600 me­tų lie­tu­vių pa­stan­gas gel­bė­ti žy­dus? Nie­ko ne­pa­da­rė. Nei no­tų, nei in­for­ma­ci­jos, nei pri­mi­ni­mo apie du kar­tus svars­ty­to lie­tu­viš­ko žyd­šau­džia­vi­mo klau­si­mo Niurn­ber­ge ir JAV Se­na­te pa­sek­mių.

O jos bu­vo: lie­tu­vius – iš­tei­si­no (nepa­si­tvir­ti­no kal­ti­ni­mai), o šmei­ži­kei – at­im­tas se­na­to­rės man­da­tas už Lie­tu­vos šmei­ži­mą! Ta­čiau ir šios in­for­ma­ci­jos Lie­tu­vos Sei­mo Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas ar Už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja pa­sau­liui ne­pri­mi­nė. Ky­la įta­ri­mas apie pik­ty­biš­ką šio ko­mi­te­to veik­lą. O ypač apie ko­mi­te­to pir­mi­nin­ko vaid­me­nį šia­me lie­tu­vių juo­di­ni­me. Įver­ti­nus iš­dės­ty­tus fak­tus, kas ga­lė­tų pa­neig­ti, kad E. Zin­ge­ris, bu­vęs  Vil­niaus Vals­ty­bi­nio Ga­o­no žy­dų mu­zie­jaus di­rek­to­rius, Tarp­tau­ti­nės ko­mi­si­jos na­cių ir so­vie­ti­nio oku­pa­ci­nio re­ži­mų nu­si­kal­ti­mams Lie­tu­vo­je įver­tin­ti pir­mi­nin­kas, bū­da­mas Sei­mo at­sa­kin­gas ir įga­lio­tas pa­rei­gū­nas ty­čia nuo Lie­tu­vos ir pa­sau­lio nu­slė­pė tūks­tan­ti­nių žy­dų gel­bė­to­jų są­ra­šų ar­ba juos ro­dė žy­miai su­ma­žin­tus?

Ar šiais veiks­mais ty­čia ne­pro­vo­ka­vo ne­rei­ka­lin­gų dis­ku­si­jų, ku­rias žy­dų ben­druo­me­nė įvar­di­jo kaip an­ti­se­mi­tiz­mo ap­raiš­kas Lie­tu­vo­je? Ar per 20 me­tų są­mo­nin­gai ne­pri­si­dė­jo su­for­muo­jant tik­ro­vės ne­ati­tin­kan­tį Lie­tu­vos įvaiz­dį pa­sau­ly­je, pa­da­ry­da­mas di­de­lę ža­lą Vals­ty­bei, Tau­tai ir is­to­ri­jai? Jei­gu šių fak­tų ne­ga­li­ma pa­neig­ti, ar E. Zin­ge­riui ne­rei­kė­tų sku­biai tai­sy­ti pa­dė­ties, vie­šai pa­skel­biant, kad vi­sas „ala­sas“  dėl 1791 me­tų Kon­sti­tu­ci­jos bu­vo su­kel­tas kaip pre­teks­tas žy­dų tur­tui pa­grįs­ti; Kad lie­tu­vių tau­ta pa­gal Jad Wa­šem ap­do­va­no­tų „Tei­suo­lių“ var­dais bei iš­gel­bė­tų žy­dų skai­čių yra an­tra pa­sau­ly­je, Lie­tu­vos vals­ty­bė 600 me­tų gel­bė­jo, glau­dė ir su­da­rė są­ly­gas žy­dams gy­ven­ti bei kles­tė­ti; kad ho­lo­kaus­tą su­pla­na­vo žy­diš­kos kil­mės A. Eich­ma­nas, pa­tei­kęs 11 mi­li­jo­nų Eu­ro­pos žy­dų li­ki­mo ga­lu­ti­nio nuosp­ren­džio pro­jek­tą ir są­ra­šą, o ne lie­tu­viai; kad 100 mi­li­jo­nų SSRS gy­ven­to­jų, tarp jų ir oku­puo­tos lie­tu­vių Tau­tos ge­no­ci­dą su­pla­na­vęs sio­nis­tas Lei­ba Troc­kis, o įvyk­dė Le­ni­nas ir Sta­li­nas su sa­vo pa­ran­ki­niais F. Džer­žins­kiu, Ka­ga­no­vi­čiu­mi, Be­ri­ja bei jų tal­ki­nin­kais Lie­tu­vo­je J. Ro­zov­skiu, J. Ko­mo­dai­te, To­de­su, Dem­bo, Eis­mun­tu bei N. Du­šans­kiu.

At­si­žvel­giant į ydin­gai su­for­muo­tą Lie­tu­vos už­sie­nio po­li­ti­ką gi­nant mums ža­lin­gus pa­sau­ly­je pa­skleis­tus kal­ti­ni­mus apie žyd­šau­džia­vi­mą, ky­la la­bai pa­grįs­tas klau­si­mas, ar ga­li for­muo­ti Lie­tu­vos už­sie­nio ar vi­daus po­li­ti­ką tau­ti­nių ma­žu­mų at­sto­vai? Juk pa­gal Kon­sti­tu­ci­jos an­trą straisp­nį Lie­tu­vos vals­ty­bę ku­ria Tau­ta. Ir su­ve­re­ni­te­tas pri­klau­so tik Tau­tai. Tuo tar­pu ga­li­me kon­sta­tuo­ti, kad už­sie­nio po­li­ti­ką for­muo­ja E. Zin­ge­ris, kad ant vals­ty­bės „fi­nan­si­nės ar­te­ri­jos“ pirš­tą už­dė­jęs lai­kė Rei­nol­dij Šar­kin, kul­tū­ros mi­nist­ru bu­vo V. Prud­ni­ko­vas… O tei­sė­sau­go­je – treč­da­lis ru­sa­kal­bių. Jau ne­be­kal­bant apie tai, kad vi­si –  ne­de­so­vie­ti­zuo­ti.

Tai ar ga­lio­ja Lie­tu­vo­je Kon­sti­tu­ci­ja, ar jau ne­be? Jei ga­lio­ja, tai dvie­jų prem­je­rų su­da­ry­ta ko­mi­si­ja tu­rė­tų už­baig­ti pri­vi­le­gi­jų di­di­ni­mo epo­pė­ją, su­re­gu­liuo­ti ma­žu­mų klau­si­mą pa­gal Ly­gių ga­li­my­bių įsta­ty­mą, tai yra ne­vir­ši­jant gy­ven­to­jų dau­gu­mos tei­sių ir pa­lie­kant Lie­tu­vos vals­ty­bės kū­ri­mo rei­ka­lus lie­tu­vių Tau­tai. Su­ve­re­ni­te­tą – taip pat.

Nuotraukoje: komentaro autorė dr. Rūta Gajauskaitė.

Laikraštis “XXI amžius”

2011.09.21

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *