Prokuratūra nesutinka, kad byla dėl prekybos poveikiu negali būti pradėta nagrinėti

Generalinė prokuratūra pateikė skundą Lietuvos apeliaciniam teismui dėl Vilniaus apygardos teismo birželio 22 d. paskelbtos nutarties, kuria perdavė prokurorui trūkumams pašalinti baudžiamąją bylą, kurioje kaltinimai prekyba poveikiu pareikšti dviem asmenims. 

Klausimynas
Klausimynas, į kurį dar teks surasti atsakymus.

Išsamiai susipažinus su teismo nutarties motyvais, prokuratūra savo skunde aukštesnės instancijos teismui pateikia teisinius argumentus, kodėl Vilniaus apygardos teismo nutartis vertintina kaip nepagrįsta ir neteisėta, todėl naikintina.

Baudžiamąjį procesą reglamentuojančios teisės aktų nuostatos tik prokurorui suteikia teisę spręsti, dėl kurių įtariamųjų ir nusikalstamų veikų byla turi būti perduota teismui. Prokuroras taip pat privalo vadovautis greito proceso principu bei užtikrinti įtariamojo teisę į bylos išsprendimą per įmanomai trumpiausią laiką.

Todėl prokuratūra nesutinka su teismo nuomone, kad kaltinamojo G. V. veiksmai negali būti vertinami atskirai nuo kito asmens – Europos Parlamento nario Rolando Pakso, kuris atskirtame ikiteisminiame tyrime turi specialiojo liudytojo statusą, veiksmų.

Vadovaudamasi turimais duomenimis apie kaltinamojo galimai įvykdytų nusikalstamų veikų aplinkybes, prokuratūra mano, kad šiuo atveju teismas turės visas galimybes šią baudžiamąją bylą išnagrinėti tiek, kiek tai susiję su G. V. inkriminuojama veika, o priešingu atveju baudžiamasis procesas būtų nepagrįstai vilkinamas ir tuo būtų pažeidžiamos kaltinamojo teisės.

 Atlikti būtinus ikiteisminio tyrimo veiksmus R. Pakso atžvilgiu šiuo metu nėra galimybės dėl šio asmens turimos teisinės neliečiamybės. Nors generalinis prokuroras jau kreipėsi į Europos Parlamentą prašydamas pradėti teisinio imuniteto panaikino procedūrą, tačiau atsižvelgiant į turimą patirtį manoma, kad tai truks pakankamai ilgai.

Skunde prokuratūra pateikia ir argumentus dėl galimybės R. Paksą teisme apklausti liudytoju, kuriam nebūtų taikoma įstatymo numatyta atsakomybė, jei jis neatvyktų į teismą ar atsisakytų duoti paaiškinimus.

Pagrįsdama savo poziciją teisės aktų nuostatomis, prokuratūra taip pat nesutinka ir su tuo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos procedūros, kaltinamųjų teisės ar užkirsta galimybė proceso dalyviams teikti skundus, jei tokia jiems žinoma teise jie nepasinaudojo.

Skunde nurodoma, kad nėra galimybės pažeisti kaltinamojo teisių perduodant bylą į teismą nepasibaigus ikiteisminiam skundų nagrinėjimui, nes teisės aktai nėra nustatę konkretaus termino, per kurį skundas dėl aukštesniojo prokuroro priimto nutarimo gali būti pateiktas ikiteisminio tyrimo teisėjui.  

Atsižvelgiant į šiuos bei kitus skunde nurodomus argumentus, prokuratūra prašo minėtą Vilniaus apygardos teismo nutartį panaikinti ir perduoti baudžiamąją bylą nagrinėti pirmos instancijos teisme. 

Informacijos šaltinis – Lietuvos respublikos prokuratūra (skelbiant šią informaciją būtina laikytis nekaltumo prezumpcijos principo).

2016.07.08; 01.03