Pyktis ir pagieža trukdo redaktoriui išlikti tikru žurnalistu


Dienraštis “Lietuvos žinios” ir jam vadovaujantis Valdas Vasiliauskas daužo bet kokią viltį, kad šis dienraštis dar turi už turinį atsakingą asmenį. Pats V. Vasiliauskas, matyt, nebenori būti redaktoriumi, nes jam pačiam jau sunku jausti atsakomybę net už savo žodžius.

Perskaičiau V. Vasiliausko “komentarą” (jei tai dar galima vadinti komentaru) vasario 9 dienos dienraštyje “Lietuvos žinios”. Nesinorėtų tokio komentaro sureikšminti. Bet visgi atkreipiau dėmesį tik į paties V. Vasiliausko žodžius, kurie labai gerai atspindi jo vidinę būseną.

Štai tik viena citata:

“Negalima tyčiotis iš žmogaus išvaizdos, ne visi mes gimstame gražuoliai. Kiek daug pavyzdžių, kai luošame kūne įkalinta tauri siela. Tačiau šiuo atveju apšepusio pagiringo stribo išvaizda visiškai atitiko to pagrindinio laidos herojaus vidų ir laibu, šiek tiek moterišku balseliu skelbiamas mintis. Tulžingas, alsuojančias neapykanta “vienam laikraščiui”. Tam laikraščiui ir jo redaktoriui būtų nei šilta, nei šalta dėl besikėtrojančio, paroksizmo ištikto diskusijos solisto.”

Jei žmogus sako, kad negalima tyčiotis iš kito žmogaus išvaizdos ir čia pat tai daro, ką tai reiškia?

Man tai primena labai paprastą situaciją, kai gatvės prostitutė moralizuoja vienuolei už šios nuodėmingas mintis apie kokį nors gražų jaunuolį. Gaila, bet būtent taip dažniausiai gyvenime ir vyksta.

Pažiūrėkime ne tik į spaudą, bet ir į dabartinį Seimą. Kuri partija garsiausiai kalbėjo apie Dievo įsakymus? Tautos prisikėlimo partija. Be Arūno Valinsko dar ir Seimo narys Saulius Stoma buvo prie jos vairo. Partiją, kurią jis pats kartu su kitais ir vedė į Seimą, labai greitai pats ir pradėjo kritikuoti. Ir ne bet kaip. Su labai skambiais ir gražiais žodžiais apie atsakomybę:

“Manau, atėjo tinkamiausias laikas visiems su TPP vėliava ėjusiems veikėjams (ir man asmeniškai) prisiimti atsakomybę ir didesnę ar mažesnę kaltę dėl to kas įvyko. Tai mes sukūrėme šią nenormalią situaciją, kai dvi valdančios frakcijos iš esmės yra politiniai fantomai, neturintys jokios atramos visuomenėje, taigi – ir tikro politinio legitimumo.”

Po tokių žodžių norisi paklausti S. Stomos, kokiu būdu jis planuoja prisiimti atsakomybę? Kiek supratau, ta atsakomybė buvo tokia, kad paliko tą partiją ir prisiglaudė prie kitų valdančiųjų. Bet gal vertėjo palikti ne tik partiją, bet ir Seimą? Jei jau apgavo žmones, rinkusius į Seimą?

Kodėl pradėjau kalbėti apie V. Vasiliausko komentarą ir staiga prisiminiau S. Stomos komentarą? Todėl, kad labai jau panašus stilius – pats žmogus kalba apie vienas vertybes, o daro priešingai. Juolab, kad V. Vasiliausko komentare minimas ir ginamas Saulius Stoma. Tačiau būtent dėl to gynimo ir nutariau dienraščio redaktoriui priminti vieną žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatą:

Perteikdamas įvairias nuomones, žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas negali skleisti nuomonių, kurios pažeistų teisę bei etiką.

Ar tai buvo įvertinta prieš rašant ir ypač skelbiant tokį komentarą?

Nuotraukoje: “Lietuvos žinių” redaktorius Valdas Vasiliauskas.

www.dainius.org

2010.02.15

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *