Rusija meta šešėlį ant prezidento rinkimų Estijoje

Garry Kuepper / Politico

„Opozicijoje esanti Estijos Centro partija seniai pasisako už glaudesnius ryšius su Maskva, bet kandidatė į prezidentus Mailis Reps nutraukė tą tradiciją ir pareiškė, kad „nedraugauja su Rusija“, – praneša Politico žurnalistas Garis Kuperis. 

Talinas. Estijos parlamentas. Čia netrukus bus renkamas naujasis Estijos prezidentas.
Talinas. Estijos parlamentas. Čia netrukus bus renkamas naujasis Estijos prezidentas.

„Maskvos agresijos Kryme ir Rytų Ukrainoje fone Estijos prezidento postas, iš esmės simbolinis, įgijo svorio. Tai iš dalies atsitiko dėl to, kad veikiantis prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas energingai įtikinėja ES ir NATO ginti Estiją ir jos Baltijos kaimynes“, – sakoma straipsnyje.

Rugpjūčio 29 dieną Estijos parlamento nariai balsuodami rinks naują prezidentą. Tikriausiai nė vienas iš trijų kandidatų nesurinks dviejų trečdalių balsų ir rugsėjy teks sušaukti rinkikų kolegiją – 335 deputatus ir vietinės valdžios institucijų lyderius.

Kaip rodo deputatų apklausa, pagrindinė kova vyks tarp Sijmo Kalaso (Reformų partija) ir Reps, o centrinė debatų tema bus santykiai su Rusija.

Leidinio duomenimis, maždaug ketvirtadalis iš 1 300 000 Estijos gyventojų – rusakalbiai. „Jie nepakankamai integruoti – jie žiūri Rusijos televiziją, seka Maskvos politiką ir turi Rusijos pasus – tai kelia nerimą daugeliui etninių estų, ypač nuo tada, kai 2014 metais Rusija aneksavo Krymą. Vienas iš pateisinimų, kuriais Maskva motyvuoja savo ekspansinę politiką šalia jos sienų, – tariamas poreikis ginti tas mažumas“, – sakoma straipsnyje.

2004 metais Centro partija sudarė bendradarbiavimo susitarimą su „Vieningąja Rusija“.

Partijos lyderis Edgaras Savisaaras – vienas iš populiariausių politikų tarp rusų mažumos. „Estijos vidaus saugumo tarnybos nuomone, jis rizikuoja pakliūti Rusijos įtakon“, – praneša autorius.

Šiemet Reps pranoko Savisaarą partijos vidaus ginčuose už teisę kandidatuoti į prezidentus. Ji nesėkmingai stengėsi nutraukti susitarimą su „Vieningąja Rusija“, motyvuodama tuo, kad „pasikeitė geopolitinė situacija“.

„Aš tikrai nedraugauju su Rusija“, – sakė Reps leidiniui. Ji pabrėžė, kad surašė Europos Tarybai keletą pranešimų, kur kritikuotas Rusijos elgesys su Ukraina ir detaliai aprašyti žmogaus teisių pažeidimai įvairiose šalyse, įskaitant Rusiją.

„Tai nereiškia, kad Reps nusiteikusi prieš Rusiją. Ji sakė, jog jos partija visada laikėsi minties, kad „Estijos saugumas smarkiai sustiprės, jeigu bus geri mūsų santykiai su kaimynais“, taip pat ir Rusijos piliečiais. Kita reformatorė iš jos partijos – parlamentinės frakcijos lyderė Kadri Simson – apkaltino Reformų partiją, kad ši naudoja Rusiją „rinkėjams gąsdinti“, – rašo leidinys.

„Centro partija koncentruojasi į ekonomiką, – pridūrė Simson. – Svarbu, kad kitas prezidentas užsiimtų vidaus problemomis“.

Trečias kandidatas į prezidentus – Alaras Jyksas, kurį remia dvi nedidelės dešiniosios partijos.

„Esminiu Rusijos klausimu jis užima tarpinę poziciją tarp Reformų partijos, kuri visapusiškai susitelkusi į Maskvos grėsmes, ir Centro partijos, kuri domisi visu kitu“, – rašo leidinys.

„Mes turime palaikyti kiek tik įmanoma geriausius santykius su visais savo kaimynais, bet mes neturime užmiršti, ką Rusija padarė Ukrainoje, Kryme, Gruzijoje“, – sakė Jyksas interviu leidiniui.

Informacijos šaltinis: Politico.

2016.08.24; 05:16