Rusijos elitas šiandien kaip niekada militaristiškai ir antiamerikietiškai nusiteikęs

Šeron Verning Rivera, Džeims Brajan, Emma Reinor, Chanter Sobčak / The Washington Post

„Nuo tada, kai Vladimiras Putinas vėl užėmė prezidento postą Rusijoje 2012 metais, aneksavo Krymą 2014-ųjų kovą, išprovokavo separatistų sukilimą Rytų Ukrainoje ir nusiuntė jiems į pagalbą armiją, o taip pat rengdavo provokacinius manevrus NATO oro erdvėje ir pradėjo karinį kišimąsį į Sirijos pilietinį karą,Rusijos elitas tapo ypač agresyviai ir antiamerikietiškai nusiteikęs“ – rašo Šeron Verning Rivera, Hamiltono Koledžo profesorius (New York), nagrinėjantis postkomunistinių Eurazijos šalių klausimus, ir jo studentai Džeims Brajan, Emma Reinor ir Chanter Sobčak straipsnyje, skirtame „The Washington Post“.

Kremliaus elitas. Centre - Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Kremliaus elitas. Centre – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

„Ar palaiko Rusijos elitas agresyvią užsienio politiką, kurią vykdo V.Putinas?“ — klausia straipsnio autoriai. Jie mano, kad taip.

„Naujas tyrimas parodė, kad rusiškasis elitas nusiteikęs ekspansionistiškai, militaristiškai ir antiamerikietiškai žymiai labiau, nei kada nors nuo 1993 metų,“ – teigiama publikacijoje.

„Hamiltono Koledžo Levito Centro 2016 –ųjų metų apklausa, kuria remiasi tyrimas, buvo paimta asmeninių interviu iš 243 – jų aukštas pareigas užimančių valdininkų, dirbančių Rusijos federaliniame valstybės valdymo aparate: armijoje ir saugumo tarnybose, privačiose kompanijose, valstybinėse korporacijose, universitetuose ir akademiniuose tyrimo institutuose bei didžiausiose informacinėse agentūrose,“ – patikslina straipsnio autoriai.

„2016 m. apklausa yra septintoji iš serijos interviu, 1993, 1995, 1999, 2004, 2008 ir 2012 metais paimtų Viljamo Cimmermano iš Mičigano universiteto,“ – patikslina jie.

Autoriai pateikia keletą esminių savo tyrimo išvadų.

Kiekvienoje apklausoje, pradedant 1999 m., vis daugiau respondentų manė, kad Rusijos interesai neperžengia dabartinių jos ribų. Praėjus tik keturiems metams, ši nuomonė padidėjo du kartus, pasiekusi 82,3 procentus, pažymi tyrėjai.

Dabartiniu metu Rusijos elitas tvirtina, kad karinė jėga užima pagrindinę vietą tarptautiniuose santykiuose.

„Tad ar verta stebėtis, kad rusiškasis elitas yra pasiruošęs armijai eikvoti brangias biudžeto lėšas. Didesnė Rusijos visuomenės dalis tam pritaria,“ – teigiama straipsnyje. „Levada – Centras“ duomenimis, 53 procentai respondentų praėjusiais metais pritarė nuomonei, kad „Rusija privalo daugiau skirti gynybai, netgi jeigu tai sukelia šalies ekonominio vystymosi problemas.“

„Rusijos elito antiamerikietiškos nuotaikos pasiekė beprecendentinį lygį,“ – tvirtina autoriai. 2016 metais net 80,8 procentai apklaustųjų sutiko su ta nuomone, esą JAV kelia grėsmę Rusijos saugumui.

„Kitaip tariant, Rusijos elito sluoksniai nedarys spaudimo Kremliui, reikalaudami jį pakeisti užsienio politiką netolimoje ateityje,“ – baigia tyrinėtojai.

Informacijos šaltinis: „The Washington Post“.

2016.07.31; 09:38