Šachmatai tarptautiniu lygiu – tai daugybė genialių vyrų ir moterų, neišpasakytų savimylų, rašo The New York Times žurnalistas Stivenas Li Majersas (Steven Lee Majors).
Todėl FIDE prezidento rinkimai šiemet, paskirti rugpjūčio 11 dieną, virto įnirtinga kova.
Tai – kova, „kokia tik gali būti kivirčas sudėtingoje, painioje, nenusimanantiems sunkiai suprantamoje tarptautinėje organizacijoje“.
Varžovai – Garis Kasparovas ir veikiantis FIDE prezidentas Kirsanas Iliumžinovas.
Balso teisę turi 176 šachmatų federacijos. „Kampanija už tuos balsus išprovokavo kaltinimus dėl apgaulės ir papirkinėjimų. Ji taip pat pažadino asmeninius kivirčus ir ginčus, kilusius prieš keletą dešimtmečių dėl ko tik nori: nuo FIDE valdymo iki žurnalistės nužudymo 1998 metais ir ar protinga žaisti šachmatais su pulkininku Muamaru Kadafiu 2011 metais“, – sakoma straipsnyje. „Manau, šie rinkimai bus patys purviniausi, kokius mes kada nors pamatysime“, – kalbėjo interviu Majersui ponas Ignatiusas Longas, įtakingas šachmatų veikėjas iš Azijos.
„Kampanija taip pat įgijo kažkokius žymiai didesnius mastus dėl Kasparovo kandidatūros“, – mano autorius, paaiškindamas, kad Kasparovas iškalbingai kritikuoja Rusiją. „Putino vyriausybė metė savo diplomatinius išteklius prieš Kasparovą ir palaikydama Iliumžinovą“, – sakoma straipsnyje. „Po to, kai kovo mėnesį Rusija aneksavo Krymą ir kai liepą žuvo Malaizijos lėktuvas, kova už lyderystę FIDE tapo tarpiniu mūšio lauku platesniems debatams apie laisvę ir demokratiją, apie šachmatų ateitį ir Putino Rusijos vietą tarptautinėje sąrangoje“, – priduria autorius.
„Garis Kasparovas – grėsmė šachmatų vienybei“, – sakė birželio mėnesį interviu Kirsanas Iliumžinovas. Iliumžinovo kabinetas pasirodė žurnalistui asketiškas: pas daugumą Rusijos valdininkų kabinetuose stovi brangūs baldai, išstatytos dovanos, apdovanojimai ir Putino fotografijos, o pas Iliumžinovą kabo Kalmukijos ir Dalai Lamos fotografijos. Iliumžinovas „asmeniškai susitikus atrodo anaiptol ne toks ekscentriškas, kaip jo reputacija“, tvirtina autorius.
Jis aiškina: Iliumžinovo reputacija pagrįsta daugiausia jo pasakojimais, kaip 1997 metais „ateiviai iš kitų planetų su geltonais kombinezonais perkėlė jį į milžinišką žvaigždėlaivį, o paskui į kitą planetą“ (perpasakoja Majersas). Anksčiau Iliumžinovas „buvo išsakęs nuomonę, kad patys šachmatai atėję iš kažkokios aukštesnės būties plokštumos, arba iš Dievo, arba iš kosmoso“, – rašo autorius.
Žlugus SSSR „Iliumžinovas tapo privačių kompanijų tinklo savininku ir labai turtingu žmogum, nors, kaip atsitiko ir daugeliui Rusijos oligarchų, tiksliai jo turtų kilmė ir dydis nežinomi“, – sakoma straipsnyje. Iliumžinovas buvo išrinktas Kalmukijos prezidentu, remiantis tuo, kad jis turtingas ir, vadinasi, nesusigundys korupcija. „Iš tikrųjų, kaip daugelis regioninių lyderių dešimtojo dešimtmečio Rusijoje, jis elgėsi su savo tėvyne kaip su asmeniniu dvaru, sunaikinęs vietinį įstatymų leidimo susirinkimą ir kontroliuodamas spaudą. 1998 metais teismas pripažino vieną iš jo padėjėjų kaltu dėl opozicinės žurnalistės ir politinės aktyvistės Larisos Judinos nužudymo“, – sakoma straipsnyje.
Iliumžinovas vadovauja FIDE nuo 1995 metų. „Nuo to laiko jis kiekvieną kartą būdavo perrenkamas, nors daugelis kritikų tvirtina, kad jo beprotiškas, net skandalingas vadovavimas pakirto tarptautinį šachmatų prestižą“, – sakoma straipsnyje.
1990 metais Iliumžinovas „susidraugavo su Sadamu Huseinu“, tvirtina autorius, ir pasirinko pasaulio čempionatui Bagdadą, nors prieš Iraką tada veikė tarptautinės sankcijos. Smarkiausiai spaudžiamas jis perkėlė mačą į Elistą, kur vėliau pastatė ištaigingą Šachmatų miestą.
Piršosi klausimai, ar Iliumžinovas neatlieka Kremliaus emisaro vaidmens, rašo autorius, primindamas jo susitikimą su Kadafiu 2011 metais. Iliumžinovas „man sakė, kad Kadafis paprašė jo perduoti Merkel, Sarkozi ir kitiems NATO šalių lyderiams laiškus–pasiūlymus surengti konstitucinį referendumą kaip kompromisą, kad būtų nutrauktas karas“, – praneša Majersas.
„Kiekvienas, kas remia šachmatus, yra mano draugas“, – sakė Iliumžinovas ir parodė žurnalistui Dalai Lamos, Romos Popiežiaus ir Bašaro Asado fotografijas. „Šachmatai be politikos“, – kalbėjo Iliumžinovas. „Todėl Kasparovas toks pavojingas. Todėl su juo reikia kovoti. Štai ko bijo šachmatų pasaulis: Kasparovas pradėjo maišyti šachmatus su politika“, – pridūrė jis.
„Kasparovą sukūrė sovietinė sporto mašina, ir beveik nuo pat pradžių jis maištavo prieš ją“, – rašo autorius. Prisiminimuose pats Kasparovas aprašo savo iškilimą šachmatuose kaip kovą su sovietine šachmatų biurokratija ir FIDE.
Jis viešai palaikė Gorbačiovą, vėliau – Jelciną. „Tiesa, 1996 metais jis nutraukė ryšius su Jelcinu ir, bent jau pradiniame etape, rėmė vieną iš jo varžovų rinkimuose“, – tvirtina autorius.
Dar prieš trejus metus Kasparovas atsiskyrė nuo FIDE. Jis surengė čempionatą Londone su naujos organizacijos – Professional Chess Association– egida ir laimėjo, o FIDE jį pašalino. Daugelis taip ir neatleido Kasparovui už tai, kad jis nuėjo savu keliu.
Šachmatų turnyrą Makao Kasparovas rėmė per savo fondą Kasparov Chess Foundation. Per apdovanojimų ceremoniją Kasparovas įteikė medalius nugalėtojams, o per pertraukas, kaip rašo autorius, „privačiai susitikinėjo su kai kuriais šachmatų delegatais, kurie balsuos Norvegijoje“. Jo duomenimis, kai kurie iš atvykusiųjų į Makao liko ištikimi Iliumžinovui. „Kasparovas ir jo padėjėjai sako, kad Iliumžinovas ir Rusijos vyriausybė daro išimtinį spaudimą federacijai, ypač tiems, kurie pasisakė už Kasparovą.
Pasak paties Hanifo ir Kasparovo šalininkų, vienas delegatas, kuris tai darė Makao, Machmudas Hanifas iš Afganistano, buvo netrukus išbrauktas iš FIDE portalo už tą paramą“, – sakoma straipsnyje.
Majersas Kasparovą vadina „užsispyrusiu idealistu šalyje, kuri nepaprastai ciniška politikoje“. Jis stengėsi išjudinti politinį aktyvumą Rusijoje, norėjo balotiruotis į prezidentus. „Bet kaip atsitinka daugumai Kremliaus priešininkų, jo kampanija buvo lengvai pasmaugta užuomazgoje“, – rašo autorius.
Tai, kad pagerėjo Kasparovo santykiai su Anatolijumi Karpovu, galų gale vėl nuvedė Kasparovą į „šachmatų politiką“, kaip išsireiškia autorius. Ankstesniuose FIDE prezidento rinkimuose Karpovas rungėsi su Iliumžinovu, o Kasparovas rėmė Karpovą. „Tasai neilgam užsikariavo daugumos paramą Rusijos šachmatų federacijoje, bet paskui jėgos struktūrų bendradarbiai padarė kratą federacijos štabo būstinėje Maskvoje ir laikinai išvaikė jos narius“, – rašo Majersas. Jie rėmėsi rastais finansiniais pažeidimais. „Federacija netrukus peržiūrėjo savo paramą“, – sakoma straipsnyje. Po keturių mėnesių Iliumžinovas buvo vėl perrinktas.
„Tas faktas, kad Karpovui nepavyko realiai susilaukti paramos Rusijoje, turi jums kai ką pasakyti apie palaikymą Iliumžinovui tam tikruose sluoksniuose“, – kalbėjo Kasparovas, paaiškindamas, kad Karpovas – „vietinis nacionalinis herojus“.
Į Kasparovą tėvynėje žiūrima kaip į užsienietį, mano autorius. Majerso nuomone, tam yra keletas priežasčių: tautybė ir gimimo vieta, tai, kad Kasparovas sukyla prieš „šachmatų mafiją“ bei Kremlių ir bendrauja su Amerikos konservatoriais.
Vasario mėnesį Kasparovas gavo Kroatijos pasą, nes bijojo, kad jo Rusijos pasas nebus pratęstas.
Kalbėdamas su Majersu Iliumžinovas sakė: „Aš Rusijos patriotas“, – ir pridūrė, kad anksčiau siūlęs Kasparovui ir jo dalykinėms iniciatyvoms finansinę paramą. „Kasparovas užaugo mūsų šalyje, įgijo išsilavinimą, tapo čempionu, gavo čia pinigų, iš mano paties rankų… – ir jis giriamas už kovą su Rusija ir jos liaudimi. Argi tai ne beprotybė?“ – klausė Iliumžinovas.
Autorius pabrėžia, kad Kasparovo karjera iš pradžių pavertė jį klajokliu. Ir vis dėlto Kasparovas pasakė Majersui, kad laiko Rusiją savo namais, neatskiriama savęs dalimi. Bet 2013 metų vasarį jo motinai paskambino iš Tyrimo komiteto ir „pranešė, kad jis kviečiamas kaip liudytojas naujame tyrime dėl dviejų kitų opozicionierių“, – rašo autorius. Pasak Kasparovo, Aleksejus Navalnas jam sakė: „Į tas patalpas galima įeiti liudytoju, o išeiti įtariamuoju“. „Aš nemačiau jokio išskaičiavimo grįžti“, – apibendrino Kasparovas.
„Kasparovo rinkiminės programos esmė – tai, kad FIDE pasidarė panaši į Rusiją: tai neskaidri, organizuota nuo viršaus iki apačios, giliai korumpuota organizacija, kuri smaugia milžinišką liaudies ir komercinį šachmatų potencialą“, – rašo autorius.
Kasparovo nuomone, Iliumžinovo vadovybė atgraso rėmėjus. „Ir vis dėlto net Kasparovui gali atrodyti, kad kampanija labiau panaši į nedovanotiną paraiškų dvikovą, negu į pagrįstus argumentus“, – tvirtina autorius. Kasparovo šalininkas malaizietis Piteris Longas pasiskundė Majersui, kad kai kurie delegatai labiau trokšta gauti finansinę savo federacijos paramą, negu rūpinasi šachmatų sveikata.
„Dar didesnį nerimą kelia, kad dabar Kasparovas kaltinamas naudojęs tą pačią taktiką, kaip ir Iliumžinovas, kad išsikovotų delegatų paramą“, – rašo autorius. Pernai Leongas prisidėjo prie Kasparovo rinkiminio štabo. „Kontrakto su Leongu projekte, kuris buvo nesankcionuotas perduotas The New York Times, štabas siūlė išmokėti 500 tūkst. dolerių Leongui ir ketverius metus po 250 tūkst. kasmet Asean Chess Academy, organizacijai, kurią Leongas padėjo sukurti šachmatų dėstymui. Buvo patikslinta, kad Leongas bus atsakingas už 11 balsų užtikrinimą nuo savo regiono, o taip pat „pasistengs užtikrinti 15 balsų (neskaitant Kinijos)“, – sakoma straipsnyje.
Sudaręs projektą teisininkas Mortenas Sendas sakė Majersui, kad kontrakto projektas tikriausiai buvo įgytas neteisėtai iš Leongo elektroninio pašto dėžutės FIDE ir kad susitarime niekada nebuvo siūlyta apmokėti už balsus. „Kaip paskui pranešė laikraštis, po trijų dienų Kasparovo rinkiminis štabas išspausdino galutinį projektą, iš kurio buvo išbrauktas apmokėjimas asmeniškai Leongui. Tame dokumente sakoma, kad visi pinigai bus išmokėti organizacijoms, o ne fiziniams asmenims“, – rašo autorius.
Leongas pavadino ginčą dėl kontrakto šmeižikiška Iliumžinovo lagerio kampanija. „Atvirame laiške šachmatų federacijoms Leongas tvirtino, kad Iliumžinovo tarpininkai siūlė jam iki 2 mln. dolerių už paramą jam“, – sakoma straipsnyje. Pats gi Iliumžinovas apkaltino Kasparovą ir Leongą pažeidus FIDE etikos kodeksą ir gal JAV ir Singapūro įstatymus, o taip pat rekomendavo atleisti Leongą iš FIDE generalinio sekretoriaus pareigų.
Kai Majersas paklausė apie kontraktą, Kasparovas sakė: „Šiuo atveju nematau jokių įstatymo pažeidimų“. „FIDE garsiai skundžiasi juo, bet kai ji skundžiasi už kyšius ir korupciją, tai tas pats, kaip Putinas skundžiasi neribotu jėgos panaudojimu prieš taikius gyventojus“, – pridūrė jis.
Putinas atvirai nepareiškė remiąs Iliumžinovo, bet birželį Putinas susitiko su Iliumžinovu per šachmatų turnyro atidarymą ir „išgarbino dar vienos sovietinės tradicijos atgimimą, tradicijos, kuri grąžins Rusiją į jos pelnytą vietą tarp pasaulio valstybių“, kaip išsireiškė Majersas.
„Iliumžinovas man sakė, kad jis ir Putinas aptarė tik šachmatų dėstymo mokyklose išplėtimą, o ne kampaniją FIDE“, – rašo autorius. Bet kitą savaitę Iliumžinovas netikėtai paskelbė, kad pasaulio šachmatų čempionatas vyks Sočyje. Toks sprendimas „tik sustiprino Iliumžinovo kritikų nuojautą, kad FIDE – tik viena iš tarnaičių, užtikrinančių Putino globalines ambicijas, ypač turint omenyje pasaulio pasipiktinimą Rusijos veiksmais Ukrainoje“, – sakoma straipsnyje.
Rusijos URM irgi pademonstravo nepaprastą susidomėjimą kampanija, ir ambasadoriai susitikinėjo su valdininkais kai kuriose šalyse arba rašė jiems, kad paveiktų FIDE prezidento rinkimų rezultatus. Filipinų delegatas Prosperas Pičajus-jaun. sakė, kad po susitikimo su Rusijos ambasadoriumi į jį kreipėsi Filipinų vice prezidentas. Aš pasakiau: „Pone vice prezidente, atleiskite, aš jau užimtas“, – sako Pičajus. Pičajaus nuomone, dvikova nesusijusi su geopolitika, paprasčiausiai „Putinas – kerštingas žmogus, jis nenori matyti Gario Kasparovo FIDE struktūrose“.
Nuotraukoje: buvęs pasaulio šachmatų čempionas Garis Kasparovas, atvirai kritikuojantis Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną; taigi turįs daug įtakingų priešų bei oponentų, kurie nesuinteresuoti jo pergale FIDE prezidento rinkimuose.
Šaltinis: The New York Times
2014.08.10; 10:57
