„Aš pakliuvau tarp uždraustųjų ir tuo didžiuojuosi“, – tvirtina Džonas Ju, figūruojantis Rusijos „juodajame sąraše“. „Valdininkai, pritariantys kankinimams Gvantaname, ne geresni už Magnickio kalėjimo prižiūrėtojus“, – polemizuoja teisininkas Kristoferis Braučlis.
Veidrodinis Kremliaus atsakymas dar kartą išryškino, kad JAV ir Rusijos vertybės skirtingos, nurodo "Le Monde": jeigu Vašingtonui didvyris – tai kovotojas su korupcija Magnickis, tai Maskvai didvyris – ginklų prekeivis Butas ir narkotikų kontrabandininkas Jarošenka.
„Vaikystėje kai kas svajoja laimėti JAV beisbolo čempionatą, kažkas – skristi į kosmosą, o aš svajojau, kad Maskva paskelbtų mane persona non grata“, – taip pradeda straipsnį laikraštyje "The Wall Street Journal" Džonas Ju – JAV teisingumo ministerijos patarėjas teisės klausimais 2001–2003 metais, figūruojantis Rusijos „Gvantanamo sąraše“.
„Kadaise Stalinas suteikė tokią garbę Džordžui Kennanui, šaltojo karo laikų tramdymo doktrinos architektui“, – rašo autorius.
Dž.Ju rašo: „Nėra jokio moralinio lygybės ženklo tarp JAV ir Rusijos kalbant apie elgesį su suimtaisiais ir kaliniais. Net Rusijos valdininkų versija tokia, jog Magnickis buvo laikomas blogomis sąlygomis, prižiūrėtojai jį mušė, jam nesuteikdavo medicininės pagalbos, nors jis turėjo rimtų problemų su tulžies pūsle ir kasa“. Kaip nurodo Dž.Ju, Rusijos kalėjimuose apskritai „siaubingos sąlygos“, o žiaurus elgesys su kaliniais – „įprastas dalykas“.
Pasak jo, Džordžo Bušo administracija, priešingai, visada paisė „statuto, draudžiančio kankinimus“ ir „uždraudė blogą fizinį elgesį su sulaikytaisiais“. Kai dėl voterbordingo (kankinimo vandeniu), tai šis metodas nedaro fizinės žalos ir buvo leistas, nes anksčiau buvo naudojamas mokant Amerikos kariškius, sakoma straipsnyje.
Dar svarbiau tai, jog Rusijos valdininkai areštavo Magnickį, kad nuslopintų kitamanystę viduje ir nuslėptų valdininkų korupciją bei vagystes, rašo Dž.Ju, kai tuo tarpu JAV valdžia leido griežtus tardymo metodus, siekiant užkardyti atakas prieš savo šalį.
Rusijai Sergėjaus Magnickio byla – tai žingsnis į autoritarizmo atkūrimą, o JAV stengėsi apginti „reikšmingą kovotoją už laisvę ir demokratiją“ nuo fanatikų, apibendrina autorius ir pataria Jungtinėms Amerikos Valstijoms „būti ryžtingoms kare su terorizmu ir tikėti savo reikalo teisumu. Kitaip Vladimiras Putinas nugalės JAV ir demokratinę laisvę“, sakoma straipsnyje.
„Juokiasi puodas, kad katilas juodas, o juodi abu“, – tokį epigrafą straipsniui apie Rusijos ir JAV „sąrašų karus“ įrašo teisininkas Kristoferis Braučlis leidinyje "The Huffington Post".
JAV kongresas pasipiktino tuo, kaip buvo elgiamasi su S.Magnickiu, ir priėmė „Magnickio įstatymą“, rašo K.Braučlis. Formaliai įstatymas skirtas nubausti Rusijos valdininkams, kuriems Kongresas priskiria atsakomybę už tai, kaip buvo pasielgta su S.Magnickiu. Autorius komentuoja: „Tas įstatymas visiškai nebuvo susijęs nei su viršenybe įstatymo, kuris taikomas Gvantaname neribotą laiką laikomiems kaliniams, nei su kalinių kankinimais JAV kalėjimuose, nei su faktu, kad S.Magnickis laikytas kalėjime beveik metus be teismo“.
Atsakydama Rusija uždraudė įvažiuoti į Rusiją 18-ai amerikiečių, kuriuos priskyrė prie žmogaus teisių pažeidėjų, o taip pat prie Rusijos piliečių teisių ir laisvių pažeidėjų.
Autoriaus nuomone, Rusijos pozicija pastiprinama 2013 metų balandžio 16 dienos "Constitution Project Study" pranešimu. Jame sakoma: „Neginčytina, kad JAV praktikavo kankinimus“. Autorius pažymi, kad į Rusijos sąrašą įtraukti buvęs JAV teisingumo ministerijos teisės patarėjas Džonas Ju („tarnybinių raštų, kurie pateisino kankinimus, sudarinėtojas) ir Deividas Edingtonas – buvusio JAV vice prezidento Diko Čeinio aparato vadovas (jis irgi pritarė tardymų metodams, kurie pranešime vertinami kaip kankinimai, paaiškina autorius).
Rusija teisi, jeigu mano, kad tie žmonės – ne geresni už S.Magnickio kalėjimo prižiūrėtojus, rašo K.Braučlis.
Rusijos ir JAV „Sąrašų karas“ parodė, kad buvusių priešų „šaltajame kare“ vertybės yra skirtingos. „Nenuostabu, kad „perkrova“ neprigijo“, – rašo "Le Monde" Maskvos korespondentė Mari Žego.
Amerikiečiai „iššovė“ pirmieji, priėmę 2012 metų gruodį „Magnickio įstatymą“. „Magnickio sąraše“ – 18 žmonių, kuriems nuo šiol uždrausta įvažiuoti į JAV. 16 valdininkų susijusių su teisininko mirtimi, o taip pat numanomi Polo Chlebnikovo ir Umaro Israilovo žudikai, primena leidinys.
Maskva išspausdino savąjį sąrašą, į kurį įrašyti du aukšti valdininkai iš Džordžo Bušo administracijos, buvę Gvantanamo kalėjimo vadovai, o taip pat teisėjai ir prokurorai, teisę ginklų prekeivį Viktorą Butą ir narkotikus gabenusį lakūną Konstantiną Jarošenką. „Paritetas išsaugotas“, – ironizuoja M.Žego.
Rusijos diplomatai visiškai patenkinti savimi. Tuo tarpu specialusis kalėjimas Gvantaname „labai panašus į „rūšiavimo“ lagerį Černokozove, kurį Rusijos specialiosios tarnybos įsteigė 1999 metais kovai su čečėnų sukilėliais“, – sakoma straipsnyje.
Akivaizdi dviejų pasaulėžiūrų kova, mano M.Žego. Vašingtonui didvyris – Sergejus Magnickis, kovotojas su korupcija, todėl į amerikiečių sąrašą įtraukti jį pasodinę į kalėjimą policininkai, teisėjai ir valdininkai. O Maskvai didvyris – ginklų prekeivis Butas ir narkotikų kontrabandininkas Jarošenka, todėl teisėjai, paskelbę jiems rūsčius kaltinamuosius nuosprendžius, nuo šiol nepageidaujamos personos Rusijos teritorijoje.
„Beprasmiška spausti „perkrovos“ mygtuką, jeigu kietieji diskai nesuderinami“ – vaizdingai formuluoja mintį žurnalistė. Ir „bendradarbiavimas pagrindiniais strateginiais klausimais – Iranas, Afganistanas, branduolinis nusiginklavimas – tebus įmanomas, jeigu vengsime vertybių klausimo“, – baigia M.Žego.
Rusijos santykiai su Vakarais vėl staigiai blogėja, konstatuoja laikraštyje "Ihe International Herald Tribune" Amerikos dimisijos diplomatai Denisas Korbojus, Viljamas Kortnis ir Kennetas Jalovicas. „Jeigu Vakarai neparengs tvirtos ir lanksčios strategijos Rusijos atžvilgiu, atšalimas užtruks“, – įsitikinę jie.
„Ką daryti Vakarams? Pragmatiškas bendradarbiavimas turi tęstis“ („branduolinės rizikos sumažinimas, Tarptautinės kosminės stoties – TKS – valdymas, Arktikos užvaldymas“), rekomenduoja autoriai ir priduria: „Vakarų parama Rusijos kaimynų saugumui sumažina destabilizacijos riziką, kurią gali sukelti Kremliaus bandymai peržengti ribas“.
Esminę reikšmę turi parama žmogaus teisėms ir politinėms laisvėms, tęsia autoriai. „Vakarai turi demaskuoti politinius parodomuosius procesus, rasti originalių būdų padėti persekiojamoms nekomercinėms organizacijoms ir padėti interneto vartotojams aplenkti cenzūrą“.
Vakarai turi palaikyti tarptautinius ekonominius ryšius su Rusija, bet tokiomis pat sąlygomis, kaip ir su kitomis šalimis.
Tad „Vakarams reikėtų derinti principingumą su realizmu“, – baigia diplomatijos veteranai.
2013.04.24
