Sekmadieniniai pamąstymai. Esu kaltas, esu labai kaltas


Su tais paminklais, su tom atminimo lentom tikra bėda. Pastatėm Lietuvos himno autoriui Vincui Kudirkai paminklą. Aiškiai paskubėjome. Reikėjo atsiklausti Valatkos, o dar geriau – Zingerio. Jie būtų įspėję, patarę palūkėti: gal ne tokioje reprezentacinėje vietoje Kudirka turėtų stovėti, gal ne toks didelis, gal tik biustas? Juk, o Viešpatie, tas publicistas, žurnalistas, daktaras, varpininkas buvo antisemitas, šaipėsi iš žydų!

Kai kas dabar ragina tą paminklą griauti, kiti, geriausiu atveju, prie paminklo matomoje vietoje bent pritvirtinti lentą, apie himno autoriaus antisemitizmą informuojančią. Žodžiu, devynis kartus atmatuok, atsiklausk galingesių ir įtakingesių. Ne Buroko, ne Sinicos, o Valatkos, Zingerio, Zurofo, Parulskio, Truskos ir t.t.

Lietuvai pagražinti draugija siekia įsteigti Vinco Krėvės literatūrinę premiją. Prašo pinigų iš Alytaus, Varėnos, Lazdijų, Druskininkų savivaldybių. Negauna. Gal merai susilaiko ne tiek dėl to, kad gaila pinigų, kad klasikas abejotinai pasielgė 1940-aisiais, bet ir dėl to, kad jis yra išleidęs anekdotų knygelę apie žydus ir čigonus. Pats mačiau tą leidinį. Įsteigsi premiją, o paskui raudonuok, jeigu minėti vyrai šią iniciatyvą sumals į miltus.

Reikia atidžiai perversti visą literatūrinį palikimą, ir ne tik Krėvės. Ką žinai, gal ir Maironis, ir Baranauskas (Vaižgantas tai tikrai), ir Žemaitė, Vienuolis… yra leptelėję ką negero apie tautą, iš kurios mums reika tik mokytis ir mokytis vieningumo, atkaklumo, gudrumo, neužmaršumo…  

Kiek nustebino Kęstučio Girniaus pozicija pastaruoju metu opiu paminklų ir paminklinių lentų klausimu. Gina jis paminklą Kudirkai, pasiremdamas Jurgiu Vašingtonu: pastarasis buvęs vergvaldys, bet ši aplinkybė nesutrukdžiusi amerikiečiams pastatyti jam paminklą (ir ne vieną), net JAV sostinę Vašingtono vardu pavadinti.

Girnius turėtų žinoti, kad Amerikoje vergavo ne žydai, o afrikiečiai, kitaip dar vadinti užgauliu vardu negrai, ir tuo viskas pasakyta.

Beje, o mūsų protėvius vadinti pagonimis – neužgaulu? Kalbininkas Vytautas Pranciškus Būda juos vadino pagarbiai – gamtmeldžiais, bet istorikai turbūt mano, kad tokios pagarbos jie neverti – niekas Būgos iniciatyvos neparėmė. Kitas reikalas afrikiečiai, nūnai šimtais tūkstančių plūstantys iš savo tėvynių: jų užgaulioti negalima, juos reikia priglausti, integruoti. Integruoti, kitaip sakant, nutautinti, paversti lietuviais, vokiečiais, prancūzais, latviais, kad jie nė negalvotų grįžti į savo tėvynę? Bet ar taip elgtis humaniška, ar nepažeidžiamos žmogaus teisės? Juk mes labai rūpinamės, kad, pavyzdžiui, lenkai, gink Dieve, netaptų Lietuvos lenkais, juo labiau – lietuviais. Kas galima lenkui, to negalima pagonių palikuoniui lietuviui.

Lietuvoje vis dar gajus klaidingas kontrargumentas: o žydai buvo kagėbistai, komunistai, kankinę, trėmę, žudę lietuvius! Tokiems demagogams laikas visiems laikams užčiaupti burnas! Jie pamiršta arba nutyli, kad dušanskiai Izraelyje yra tinkamai įvertinti ir pasmerkti, be to, jų nusikaltimų su, pavyzdžiui, Noreikos nusikaltimais net iš tolo lyginti negalima. Kagėbistai žydai savo kaltes (kokios ten kaltės?!) išpirko, o lietuviai savo kalčių dar ilgai neišpirks, nes tik vienas kitas kumščiais daužo sau į krūtinę, pavyzdžiui, Parulskis. O juk visi esame susitepę, nusidėję, jeigu ne darbais, tai bent mintimis. Kiekvienas, įskaitant ir šiandien gimusius, privalome muštis į krūtinę: esu kaltas, esu labai kaltas!

Esu kaltas dar ir dėl to, kad bijau pabėgėlių, kaip, man regis, bijo ir žurnalistas Užkalnis. Mūsų, europiečių, atrodo, labai blogi popieriai, jeigu taip langvai pasiduodame kitos rasės žmonių diktatui. Kur bėgsime mes, baltieji impotentai, konformistai, ištižėliai, nevykėliai? Į Afriką, į dykumas, į kosmosą? Nes bėgti reikės. Ne mums – mūsų vaikams ir vaikaičiams.

Perskaitykite, būtinai perskaitykite išmintingą Agnės Bilotaitės straipsnį „Išmirimo programa: Lietuva priims neginančius savosios tėvynės?“ Suslovo ir Palucko bei kitų socialdemokratų svajonė apie Lietuvą be lietuvių tampa tikrove.

Tokie tad mano pamąstymai Baltijos kelio dieną. Išėjome į tą kelią, kad namo niekada nesugrįžtume.

Slaptai.lt nuotraukoje: komentaro autorius Vytautas Visockas.

2015.08.23; 08:08

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *