Sprendimas: “Teisėjai yra vieši asmenys, tačiau apie juos negali būti skelbiama neobjektyvi, išsamiai nepatikrinta informacija”


Dabar jau tikrai žinau, kur judame Lietuvoje – kalbėti galima tik apie valdžios (greičiausiai, teisminės) patvirtintus faktus. Visa kita negali būti nei skelbiama, nei aptariama.

Tokią nuomonę susidariau ne tada, kai mane nuteisė už kritišką nuomonę apie pono Vito Tomkaus leidinius. Tai nutiko tik šiomis dienomis, kai atidžiai perskaičiau Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą dėl teisėjų kritikos ribų ir pačios teismų sistemos šio sprendimo interpretaciją.

Dabar jau suprantu ir tai, kodėl teisėja A. K. Macevičienė mane nuteisė. Net beveik nesistebėčiau, jei nuosprendis Lietuvoje nebūtų pakeistas.

Ir turiu tam argumentą: lygiai vieną dieną prieš man paskelbiant nuosprendį Nacionalinės teismų administracijos puslapyje pasirodė štai tokio pobūdžio pranešimas:

“Žurnalistų etikos inspektorius: teisėjai yra vieši asmenys, tačiau apie juos negali būti skelbiama neobjektyvi, išsamiai nepatikrinta informacija.”

Todėl visai nenuostabu, kad teisėja mane nuteisė už kritišką nuomonę kaip už šmeižtą tik todėl, kad būdamas profesionaliu žurnalistu ir dar LŽS pirmininku išdrįsau savo nuomonę skelbti viešai. Nesidangsčiau niekuo, tačiau rėmiausi kitais šaltiniais. Žinoma, mano nuomonė buvo ir yra neobjektyvi (įstatymas leidžia būti subjektyviam, o teismas – ne) ir dar nepatikrinta bei nepatvirtinta kompetetingų struktūrų ar velniai žino kokiuose koridoriuose.

Su tokiu pavadinimu naujieną visai visuomenei ir žmones teisiantiems teisėjams paskelbęs teismų sistemos darbuotojas labai aiškiai nurodė ir aplinkybes, kuriomis ir dėl kieno skundo buvo padarytas toks sprendimas:

“Tokią išvadą savo sprendime pateikė Žurnalistų etikos inspektorius, išnagrinėjęs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko Jono Prapiesčio kreipimąsi dėl dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijos „Teisėjų klanas bando atkeršyti žurnalistei“.

Ir nors mes visi žinome, jog buvo visokių teisėjų nuodėmių užfiksuota (net kyšio ėmimo bylą iškelta), tačiau tos nuodėmės jau vadinamos su žodeliu “neva”:

To paties dienraščio publikacijoje „Teisėjų nuodėmės – viešos ir nutylimos“ buvo skelbiama neva teisėjai, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjai, kyšininkauja, piktnaudžiauja, kad prokurorai ir kiti pareigūnai teisėjams daro nusikalstamą poveikį ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas J. Prapiestis ne kartą oficialiu raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą su prašymu dėl tokių nusikalstamų veikų pradėti ikiteisminį tyrimą.

Netrukus publikacijoje „Teisėjų klanas bando atkeršyti žurnalistei“ paskelbta, kad J. Prapiestis reikalavo ir nurodė teisėsaugos institucijų atstovams pradėti tyrimą, o teisėjas A. Budrys priėmė nutartį, įpareigojančią atskleisti publikacijos „Teisėjų nuodėmės – viešos ir nutylimos“ informacijos šaltinį, dėl to, kad jie (t. y. J. Prapiestis ir A. Budrys), priklausydami „teisėjų klanui“, siekė šiam šaltiniui, o taip pat žurnalistei L. Lavastei (šios publikacijos autorei) neigiamų pasekmių (keršto).

Išnagrinėjęs J. Prapiesčio kreipimąsi dėl šios publikacijos, Žurnalistų etikos inspektorius š.m. birželio mėnesio sprendime pažymėjo, kad nors teisėjai yra viešieji asmenys, kurie turi pakęsti ir toleruoti apie juos skelbiamą kritiką, tačiau to nepakanka, kad apie juos būtų skelbiama bet kokia informacija.”

O perskaitęs vieną sakinį vos neapsivožiau – beveik paraidžiui radau panašų sakinį ir man paskelbtame teisėjos nuosprendyje:

“Ir apie viešuosius asmenis skelbiamai nuomonei neturi trūkti faktinio pagrindo, be to, ji turi būti skelbiama sąžiningai ir etiškai.”

Ir tada supratau, kad jei aš turiu nuomonę “be faktinio pagrindo”, tai negaliu jos sakyti? O jei tas faktinis pagrindas yra žmogus, kuriuo aš tikiu, bet jis nenori būti atskleistas? Lietuvos įstatymai leidžia saugoti informacijs šaltinį, bet… Teismai nebe. Gyvenimas yra kitoks.

Išsamiau su Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimu galima susipažinti leidinyje Informaciniai pranešimai. 2012, Nr. 47-441.

Pabaigoje turiu retorinį klausimą:

Jei L. Lavastei už pviešai paskleistas anonimo mintis apie teisėjų nuodėmes yra “BAC per galvą”, tai kodėl dienraštis “Respublika”, skelbiantis su rubrika “Nusikaltimai ir nelaimės” tekstą “Teisingumas vykdomas ne teismuose, o teisėjų kabinetuose”, nesusilaukia panašios teismų ir teisėjų reakcijos?

O kaip reikėjo (ir reikia dabar) vertinti buvusio Aukščiausiojo teismo teisėjo, savo noru palikusio šias pareigas, profesoriaus Valentino Mikelėno, kuris drąsiai pasakė tekstą apie tai, “kodėl Lietuvoje teisėjas nėra laisvas kalbėti apie teismų darbą viešai”. Štai tik keletas tuomet teisėjo viešai Seime iškeltų klausimų:

“Kodėl iki šiol yra teismų ar skyrių pirmininkų, kurie buvo paskirti dar 1994 m.? Ar jie nepakeičiami, ar nėra kitų, kurie galėtų juos sėkmingai pavaduoti? Kai viešai kalbama apie kai kurių teismų vadovų daugiau negu draugiškus ryšius, kodėl nenorima trumpinti pirmininkų įgaliojimų terminų ir nustatyti tik vieną jų kadenciją įvedant nuolatinės rotacijos sistemą?

Kodėl 2002 m. buvo panaikinta galimybė tiesiogiai iškelti teisėjui drausmės bylą ir įvesta filtro sistema – Etikos ir drausmės komisija? Ar ne todėl nuo 2002 m. iki šiol teiškelta 19 drausmės bylų, kai tuo tarpu nuo 1999 iki 2002 buvo iškeltos 64 drausmės bylos?

Kodėl už grubius įstatymų pažeidimus, pvz., už pakartotinį tos pačios bylos nagrinėjimą net aplenkiant bylų paskirstymo mechanizmą, ar už bylos nagrinėjimą, kai vienos iš šalių atstovo darbuotoju yra teisėjo artimas giminaitis, teisėjui skiriama simbolinė nuobauda – papeikimas, pastaba? Kas tai – nesusivokimas, prastai suprasta savivalda ar savivalė?

Kodėl kolegialiai nagrinėjamose bylose teisėjų atskirosios nuomonės dar vis atsitiktinumai? Kas tai – neįtikėtinas nuomonių tapatumas, savosios pozicijos neturėjimas, baimė, prisitaikėliškumas ar vangumas?”

Skaičiau šiandien dar kartą garbaus mokslininko ir advokato V. Mikelėno kelerių metų senumo tekstą. Net nugara šiurpai bėgo įsivaizduojant, kokie užkulisiniai dalykai vyko teismų sistemoje ir greta jos tuo metu. Ir, jei tikėčiau p. Mikelėnu, tuomet teismų sistema nelabai galėčiau tikėti.

Belieka rinktis. Tik nuomonės apie pasirinkimą geriau viešai nesakysiu. Bent jau kol kas.

Informacijos šaltinis: dainius.org

2012.07.31

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *