Rusijos valdžia pirmą kartą pripažino, kad nėra taip paprasta Karaliaučiaus sritį paversti Baltijos valstybių energetikos donore. Pasirodę svarstymai mažinti Karaliaučiuje statomos Baltijos AE galias rodo, kad „žaidimo taisyklės kai kada nustatomos ne tik Maskvoje“, rašoma Rusijos dienraštyje „Komersant“.
Dienraščio interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje pažymima, kad „kaip triušis iš fokusininko kepurės“ 2008-aisiais metais ištrauktas Baltijos AE projektas gali lygiai taip pat staiga būti uždarytas.
„Praėjusią savaitę Rusijos valdžia pirmą kartą pripažino, kad Karaliaučiaus sritį paversti Baltijos energetikos donoru ne taip paprasta. Pirmadienį pasitarime pas prezidentą Vladimirą Putiną klausimas dėl Karaliaučiaus regiono aprūpinimo energija buvo priskirtas prie „kitų“ klausimų ir išsamiai nebuvo komentuojamas: viešoms diskusijoms pakako garsių sprendimų dėl kryžminio subsidijavimo.
Bet jau ketvirtadienį šaltiniai atominės energetikos srityje įvardijo „Karaliaučiaus klausimo“ pasekmes: „Rosatom“ gali pakeisti Baltijos AE schemą, įdiegiant joje „mažos ir vidutinės galios reaktorius“. Tuo pačiu jie gali būti čia statomi pirmiausia, nors oficialiai kol kas neatsisakyta statyti anksčiau šioje atominėje jėgainėje suplanuotų gigavatinės galios reaktorių“, – rašo „Komersant“ apžvalgininkas.
Pasak jo, „šaltinių duomenimis, Maskva praktiškai pripažino neišvengiamybę to, kad netolimoje ateityje Lietuva, atkertanti Karaliaučių nuo „didžiosios Rusijos“, atsijungs nuo bendros dar iš Sovietų sąjungos paveldėtos buvusios energetinės sistemos, ir sinchronizuosis su Lenkija bei Europa“.
„Po to srities energetikai lieka du vystymosi variantai: išeiti į Europą paskui Vilnių arba dirbti izoliuotai. Be to, norint sinchronizuotis su Europa, reikės Lietuvos sutikimo: dabar visos jungtys, kertančios regiono sieną eina tik į Lietuvą. Tačiau, anot vieno iš pašnekovų, ši perspektyva pareikalautų papildomų jungčių, kam Vilnius nėra pasirengęs“, – rašo „Komersant“.
Dienraščio apžvalgininkas pažymi, kad derybos su Lenkija dėl naujų jungčių statybos kol kas taip pat bevaisės. O siūlymas iš fantastikos srities nutiesti elektros kabelius po vandeniu į Vokietiją, anksčiau svarstytas bendrovės „Inter RAO JES“, kol kas taip ir lieka tik idėja.
„Šaltinių teigimu, atsakingos žinybos ir reguliuojančios institucijos svarstė abu variantus – ir izoliacijos, ir sinchronizacijos su Europa. Abu scenarijai buvo pateikti ir pasitarime pas prezidentą V. Putiną. Galutinis sprendimas dar nebuvo priimtas, tačiau Karaliaučiaus izoliacijos variantas dabar svarstomas kaip labiau tikėtinas – taip pat ir dėl politinių sumetimų“, – rašoma straipsnyje.
„Tačiau Karaliaučiaus izoliacija neišvengiamai deda kryžių Maskvos planams paversti regioną Baltijos šalių energetiniu donoru. Izoliuotoje sistemoje dvejų gigavatų galios Baltijos AE taps paminklu pačiai sau. Karaliaučiaus srities aprūpinimui energija su kaupu užteks jau šiuo metu ten esančių dujų jėgainių (pavyzdžiui, 900 MW Karaliaučiaus TEC -2). Tačiau ir čia iškyla klausimai tiek dėl tranzito patikimumo (Rusijos dujos į regioną tiekiamos per Lietuvą), tiek ir dėl kuro kainos. Pažymima, kad mažos ir vidutinės galios reaktoriai Baltijos AE reikalingi pirmiausia siekiant „užtikrinti sistemos patikimumą“, tai yra, iš esmės – rezervui tam atvejui, jei būtų sustabdytos vidinės galios, ir apie balansuojančius srautus per sieną aiškiai nekalbama“, – rašo „Komersant“ apžvalgininkas.
Pasak jo, „Baltijos AE projektas atsirado 2008 metų balandį, ištrauktas kaip triušis iš fokusininko kepurės: „Rosatom“ inicijavo šios jėgainės projektą kaip pamainą Briuselio reikalavimu uždarytai Lietuvos Ignalinos AE“.
„Projekto sėkmės atveju Karaliaučiaus regionas galėtų tapti esmine Baltijos šalių energetikos sistemos grandimi. Tačiau neatmestina, kad dabar ginčai dėl jungčių su kaimynais ir abiejų pusių politinės ambicijos lygiai taip pat žaibiškai „uždarys“ šią atominę“, – apibendrina Rusijos dienraščio apžvalgininkas.
Praėjusią savaitę buvo pranešta, jog Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ generalinis direktorius Sergejus Kirijenko pavedė išsiaiškinti galimybes Baltijos AE naudoti mažesnės galios reaktorius, nei planuota anksčiau.
Nuotraukoje: Kaliningrado centre stovintis paminklas – tankas, simbolizuojantis Maskvos pergalę Antrojo pasaulinio karo frontuose.
Informacijos šaltinis – Komersant.ru
2013.06.11
