Žurnalistas pripažintas kaltas dėl šnipinėjimo Moldovai


Pasaulio žvalgybos istorija – nepaprastai įvairi, plati. Kokių tik painių, keistų, pikantiškų istorijų neužfiksuota istorijos vadovėliuose, žvalgybininkų prisiminimuose, žvalgybos tematika besidominčių žurnalistų publikacijose?

Tikrai nesuklysiu pasakęs, jog tarp valstybių besiklostančios žvalgybinės bei kontržvalgybinės intrigos – viena iš įdomiausių, sensacingiausių temų. Kaip ir detektyvai, kaip ir nuotykiniai filmai, prikaustantys milijonines žiūrovų ar skaitytojų auditorijas.

Šiandien mes pateikiame nedidelę informaciją apie žvalgybos, kurios veiklos iki šiol dar niekad neanalizavome, veiklą. Omenyje turiu vadinamosios Padniestrės respublikos žvalgybą.

Tikriausiai nereikia mūsų skaitytojams priminti, jog Padniestrė – tai prorusiška Moldovos teritorija, kuri, Kišiniovui atsiskiriant nuo SSRS, sumanė prisijungti prie Rusijos. Šiuos Padniestrės ketinimus ir slapta, ir atvirai kurstė Kremlius, teikdamas karinę bei finansinę paramą. Kremliui buvo naudinga atplėšti gabalą teritorijos nuo savarankiškumą paskelbusios Moldovos. Čia įvykiai klostėsi labai panašiai kaip ir Gruzijoje dėl Abchazijos, Pietų Osetijos arba Azerbaidžane dėl Kalnų Karabacho. Tad akivaizdu, kad mūsų simpatijos – ne Padniestrės pusėje.

Tačiau ši istorija – vis dėlto įdomi. Pasirodo, separatistinės, proorusiškos, niekieno nepripažintos Padniestrės respublikos valdžia gaudo žurnalistus, kaltina juos šnipinėjus ir ilgam uždaro į kalėjimą. Be to, Padniestrės valdžia nesigėdina pabrėžti, esą tas vargšas žurnalistas, neva šnipinėjęs Moldovai, savo kaltę “absoliučiai pripažino”. Mūsų įtarimas toks: tikriausiai žurnalistą kankino, štai jis ir prisipažino nebūtais dalykais.

Taigi Padniestrės Moldavijos Respublikos (PMR) Aukščiausiasis teismas net 15-ai metų kalėjimo praėjusį ketvirtadienį nuteisė šnipinėjimu kaltinamą žurnalistą Ernestą Vardanianą. E.Vardanianas buvo sulaikytas 2010 metų balandžio 7 dieną Padniestrės valstybės saugumo bendradarbių. Buvo įtarta, kad jis šnipinėjo Moldovos naudai, padarant nuostolių nepripažintos respublikos išoriniam saugumui. 

Teismas pripažino E.Vardanianą esant kaltą pagal PMR BK str. 271 (valstybės išdavimas) ir skyrė bausmę – 15 metų laisvės atėmimą be turto konfiskavimo, atliekant bausmę griežtojo režimo kolonijoje, sakoma penktadienį RIA (Rusijos informacijos agentūros) Naujienų gautame teismo pranešime. Pranešime pažymima, kad nagrinėjant bylą teisme teisiamasis pripažino visą savo kaltę.

Pasak PMR Valstybės saugumo ministerijos (VSM) pranešimo, 2001 metų gegužės mėnesį, būdamas vienos Kišiniovo aukštosios mokyklos studentas, E.Vardanianas buvo užverbuotas Moldovos informacijos ir saugumo tarnybos (IST). Baigęs aukštąjį mokslą, dirbdamas Padniestrėje žurnalistu, jis rinko informaciją apie Padniestrės respublikos vidaus politiką, taip pat ir pasinaudodamas susitikimais bei pašnekesiais su valdininkais. E.Vardanianas dirbo Padniestrės radijuje „Naujojo regiono“ („Новый регион“) agentūros Tiraspolio atstovybės korespondentu, iki sulaikymo buvo Kišiniovo laikraščio „Puls“ („Пульс“) etatinis bendradarbis.

Po E.Vardaniano suėmimo VSM vadovas Vladimiras Antiufejevas pareiškė, kad Padniestrės specialiosios tarnybos dėl žurnalistinės veiklos jam neturi jokių pretenzijų. „Mes turime jam pretenzijų tik kaip valstybės saugumas dėl tos nusikalstamos veiklos, kurią jis, kaip PMR pilietis, vykdė kitos valstybės naudai, kitos specialiosios tarnybos, su kuria jis užmezgė teisinius santykius ir įsipareigojo dirbti, naudai, padarydamas nuostolių Padniestrės liaudžiai ir valstybei“, – pasakė tada V.Antiufejevas.

E.Vardaniano baudžiamoji byla nuo jos iškėlimo momento buvo įslaptinta, o nagrinėjama buvo uždaru režimu. Taigi išsamios, objektyvios informacijos apie šį skandalą nėra. Belieka tikėtis, kad gausios tarptautinės organizacijos, įskaitant ir “Reporterius be sienų”, ginančios, pavyzdžiui, Baltarusijos žurnalistų teises, nepaliks be žinios ir šio atvejo.

Subyrėjus SSRS, keletas Moldavijos rajonų kairiojoje Dniestro pakrantėje, nepanorėję būti lojalūs Kišiniovui bei kategoriškai nenorintys, jog Moldova susijungtų su Rumunija, paskelbė sukuriantys savarankišką Padniestrės Moldavijos Respubliką. Oficialusis Kišiniovas su tokiu sprendimu nesutiko ir bandė įvesti kariuomenę į nepripažintą respubliką, po to prasidėjo ginkluotas konfliktas, trukęs keletą mėnesių. Jei ne Rusijos karinė parama, moldavai be didelio vargo būtų įvedę tvarką šiame regione. Bet Rusija čia sutelkė savo įspūdingas karines pajėgas, ir Moldovai nieko kito nebeliko, kaip atsitraukti bei prašyti tarptautinės paramos

Padniestrė ir šiandien bet kokia kaina siekia nepriklausomybės nuo Moldovos. Moldova nesutinka prarasti šios teritorijos ir siūlo plačią autonomiją. Derybos, dalyvaujant tarptautiniams tarpininkams formatu „5+2“ (Moldova, Padniestrė, Rusija, Ukraina, ESBO, taip pat ir kaip stebėtojos – ES ir JAV) pristabdytos 2006 metų vasarį.

Šiuo metu taikdarišką operaciją Padniestrėje atlieka Bendrosios taikdarių pajėgos, kurias sudaro 402 Rusijos kariškiai, 492 – Padniestrės, 355 – Moldovos ir 10 stebėtojų iš Ukrainos. Taikdariai eina tarnybą 15-oje stacionarių postų ir kontrolinių praleidimo punktų, įsteigtų pagrindiniuose saugumo zonos rajonuose.

Nuotraukoje: nesutarimai tarp moldavų ir rusakalbių – dažni visoje Moldovos teritorijoje.

2010.12.23

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *