Žvalgybos enciklopedija: „Tokijo rožė“


"Tokijo rožė" – žargonas, kuriuo Amerikos kariškiai antrojo pasaulinio karo metais vadino propagandinių Japonijos radijo stočių diktores. Japonams dirbo keliolika tokių moterų, mokėjusių anglų kalbą. Vadovybė aprūpindavo jas dezinformacija, kurią jos reguliariai skleisdavo eteryje. Dėl to kai kuriems klausytojams amerikiečiams ir anglams susidarydavo smarkiai perdėtas įspūdis apie japonų žvalgybos galimybes.

Radijo propaganda Amerikos kariuomenei antrojo pasaulinio karo metais užsiiminėjo specialus Japonijos karo ministerijos biuras. Visi angliškai kalbantys darbuotojai bendradarbiai buvo kruopščiai patikrinami Kempetai ir slaptojoje policijoje.

Viena iš tokių moterų buvo Iva Ikuko Toguri d‘Akino, japonų kilmės amerikietė, gimusi Los Andžele ir ten pat baigusi Kalifornijos universitetą. 1941 metų gruodžio 7 dieną, kai japonai užpuolė Perl Harborą ir JAV stojo į karą, ji kaip tik svečiavosi pas giminaičius Japonijoje. Vėliau d‘Akino tvirtino, kad ją ir kitas, tokias kaip ji, japonai privertė būti diktorėmis.

Po pirmojo išėjimo į eterį ji buvo praminta „Anna“ – sutrumpintai nuo announcer – diktorius. Vėliau ji išgarsėjo kaip „našlaitė Anni – tavo geriausias priešas“. Laidų pagrindą paprastai sudarydavo iškraipyta informacija, perimta iš Amerikos komercinių radijo stočių.

Ypač sveikintini būdavo pranešimai apie visokias negandas, kuriuos nedelsiant japonai išleisdavo į eterį. Tarp šokių kompozicijų ir lengvosios klasikinės muzikos diktorės – netrukus pramintos „Tokijo rožėmis“ –  pateikdavo klausytojams smarkiai perdėtą statistiką apie amerikiečių kovinius nuostolius (kartais nurodydavo realių dalių bei junginių pavadinimus), sekė pasakėles apie namie likusių žmonų ir draugių neištikimybę, o taip pat apie būsimus japonų puolimus.

Po karo Amerikos valdžia sužinojo, kad viena iš „Tokijo rožių“ buvo d‘Akino. Vos tik ji grįžo į JAV 1949 metais, ji buvo patraukta į teismą, apkaltinus išdavyste ir Amerikos kariuomenės kovinės dvasios žlugdymu Antrojo pasaulinio karo metais.

Liudydama ji primygtinai kartojo, kad dirbo Japonijos radijo diktore per prievartą ir kad tokių „Tokijo rožių“ buvo bent jau apie dvidešimt. Dėl to kaltinimą išdavyste jai panaikino, bet pagal antrąjį punktą d‘Akino buvo nuteista ir išbuvo kalėjime 10 metų. 1977 metais prezidentas Fordas valstybės vardu paskelbė jai oficialų atleidimą.

Nuotraukoje: Tokijo rožė – Iva Ikuko Toguri d‘Akino.

2014.01.04; 04:40

print

Prisijunkite prie diskusijos

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *