Krašto apsaugos ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad jo vadovaujama ministerija sustabdė Ukrainai skirtos optinės stebėjimo įrangos pirkimą. Pasak jo, toks sprendimas priimtas paaiškėjus, kad dėl konkursą laimėjusių įmonių veiklos pradėtas ikiteisminis tyrimas.
„Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, mes patį procesą stabdome. Jokios sutartys nebuvo pasirašytos. Su jokia Baltarusija ar Baltarusijos piliečiais jokių reikalų neturėjau“, – ketvirtadienį Seime vykusio Vyriausybės pusvalandžio metu sakė A. Anušauskas.
Šią savaitę naujienų portalas tv3.lt skelbė, kad Krašto apsaugos ministerija (KAM) šių metų pradžioje paskelbė neviešą pirkimą dėl naujos optinės stebėjimo įrangos, kuri būtų perduodama į frontą Ukrainoje. Portalo žiniomis, kreiptasi į dvi tarpusavyje susijusias įmones – „Ados-tech“ bei „Ados pro“. Skelbiama, kad pastarosios ir laimėjo dalį ministerijos konkurso.
Visgi, žiniasklaidą pasiekė informacija, kad „Ados-tech“ bei „Ados pro“ galimai bendradarbiauja su Baltarusijos gamintoju „Electroopic“. Įmonių vadovai patvirtino šias žinias, tačiau pažymėjo, kad ryšiai su priešiškos valstybės verslais buvo nutraukti 2020 m.
KAM vadovas nurodė, kad Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas darė detalų šių įmonių bei jų prekių patikrinimą dar metų pradžioje. Tačiau, pasak A. Anušausko, įtarimai, kad produkcijoje figūruoja baltarusiška įranga, nepasitvirtino. Visgi, vėliau paaiškėjo, kad įmonėms iškelta teisinė byla. Lietuvos krašto apsaugos ministerija. Slaptai.lt nuotr.
„Su Baltarusija tie techniniai parametrai arba tos įmonės gaminiai nėra susiję, nes komponentų sąrašo, komponentų sertifikato taip pat buvo paprašyta – buvo pateikti sertifikatai“, – situacijos aplinkybes aiškino jis.
„Tačiau, jau atlikus patikrinimus, praėjus pusantro mėnesio, paaiškėjo, kad įmonei yra iškelta byla kitais pagrindais“, – pridūrė A. Anušauskas.
Visgi, nepaisant sustabdytų pirkimo procesų, ministras pažymėjo, kad parama Ukrainai tęsis.
Todėl, pasak politiko, svarstoma pastariesiems termovizorių pirkimams skirtų lėšų neįšaldyti, bet nukreipti jas į kitus Ukrainai skirtų priemonių pirkimus.
Generalinėje prokuratūroje vykusioje spaudos konferencijoje pranešta apie šiuo metu atliekamus du anksčiau neskelbtus viešus ikiteisminius tyrimus, kuriuose trims asmenims pareikšti įtarimai pagal LR Baudžiamojo kodekso 119 str. „Šnipinėjimas“ 2 dalį.
Abu ikiteisminiai tyrimai buvo pradėti gavus Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) surinktą informaciją. Įtariamuosius, Lietuvos Respublikos piliečius, skirtingose vietose ir skirtingu metu praėjusių metų gruodžio mėnesį sulaikė Kriminalinės policijos biuro pareigūnai, atliekantys šiuos abu tyrimus. Teismui patenkinus ikiteisminiams tyrimams vadovaujančio Generalinės prokuratūros Organizuoto nusikalstamumo ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymus, visi trys įtariamieji šiuo metu yra suimti.
Vienas iš šių ikiteisminių tyrimų buvo pradėtas surinkus pakankamai duomenų, kad civilis tarnautojas, dirbęs Šiauliuose viename Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų paramos padalinyje, vykdo užsienio žvalgybos užduotis ir perduoda jai neįslaptintą, tačiau užsienio žvalgybai reikšmingą informaciją už piniginį atlygį. Šio darbuotojo pareigybei nekeliamas reikalavimas turėti leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Taip pat šiame tyrime įtarimai šnipinėjimu pareikšti ir kitam asmeniui, kuris, turimais duomenimis, nuolat gyvendamas užsienio valstybėje, vykdydamas jam skirtas užsienio žvalgybos institucijos užduotis, veikė kartu su minėtu įtariamuoju.
Antrajame ikiteisminiame tyrime įtarimai pareikšti Klaipėdoje gyvenančiam asmeniui, kuris užsienio valstybės žvalgybai perduodavo jo sistemiškai rinktą neįslaptintą informaciją apie tam tikrus objektus, kuriuos jis stebėdavo ir fiksuodavo lankydamasis viešose Klaipėdos jūrų uosto ir kitose uostamiesčio vietose.
Klaipėdos jūrų uostas. Slaptai.lt nuotr.
Nurodyti ikiteisminiai tyrimai nėra susiję tarpusavyje.
Nuo pat šių ikiteisminių tyrimų pradžios Kriminalinės policijos biuro pareigūnai, intensyviai bendradarbiaudami su Generaline prokuratūra bei AOTD, ypatingo konfidencialumo sąlygomis rinko tyrimui reikšmingus duomenis, atliko dešimtis kratų bei apklausų, įvykdė didelių pajėgų mobilizavimo ir sudėtingo veiksmų koordinavimo pareikalavusias sulaikymo operacijas bei kitas proceso priemones. Šiuo metu minimi ikiteisminiai tyrimai dar nėra baigti, būtini tyrimo veiksmai tęsiami.
Tokia veika yra pavojinga, nes informacija renkama ir teikiama vykdant užsienio valstybės žvalgybos institucijos užduotis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad taikos metu vykdomos užduotys, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo „nekaltos“ ir nedarančios žalos. Tačiau įvykus krizei ar kariniam konfliktui, šių asmenų vykdomų užduočių pobūdis mūsų valstybei būtų žymiai pavojingesnis. Užverbuoti asmenys taip pat kelia grėsmę ir tuo, kad nuolat renka informaciją, įskaitant ir kompromituojančią, apie kitus asmenis – potencialius verbavimo taikinius.
Šie ir ankstesnių ikiteisminių tyrimų atvejai rodo, kad užsienio valstybių žvalgybos institucijas domina ne tik asmenys, kurie disponuoja įslaptinta informacija, bet ir žmonės, neturintys nieko bendro su konfidencialiais duomenimis, o verbavimo procesas neretai pradedamas svečiuojantis kaimyninėse ne NATO valstybėse ir atrodo kaip naujos malonios ir naudingos pažinties pradžia. Vėlesniuose etapuose asmuo turi vis mažiau pasirinkimo laisvės, gali būti šantažuojamas, todėl kilus įtarimams, kad kažkas bando įtraukti į duomenų rinkimą ir perdavimą nelabai suprantamais tikslais, rekomenduojama kreiptis konsultacijos į LR žvalgybos institucijas.
Iš viso nuo 2014 metų Lietuvoje išaiškinta 12 asmenų, kurie įtariami šnipinėjimu. 5 asmenys jau yra nuteisti ir nubausti laisvės atėmimo bausmėmis.
Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti nubaustas laisvės atėmimu iki penkiolikos metų.
Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra
Seimo narys Kęstutis Masiulis kreipėsi į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Vytautą Baką prašydamas sušaukti neeilinį komiteto posėdį ir apsvarstyti situaciją Valstybės saugumo departamente (VSD).
Slaptai.lt nuotraukoje: parlamentaras Kęstutis Masiulis.
Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad VSD darbuotojas Tomas Jakučionis turi interesų energetikoje, juos aktyviai įgyvendina, o per tai turi sąsajų su prieštaringos reputacijos verslininkais bei organizacijomis.
„Vadovybė arba nesurenka informacijos apie savo darbuotojų veiklą, arba tai toleruoja. Ar galime pasitikėti, kad Lietuva yra saugi, jeigu pareigūnai labiau rūpinasi ne šalies interesais, o savo asmeniniais turtiniais reikalais? Tai rodo rimtas problemas svarbioje mūsų šalies saugumui institucijoje“, – sako parlamentaras.
Kaip skelbia žiniasklaida, energetikos sritį kuravęs Valstybės saugumo departamento pareigūnas T. Jakučionis ir jo sutuoktinė Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos teisininkė Audronė Jakučionienė nuomojo žemės sklypą saulės elektrinių statytojams.
„Šiuo metu pradėtas svarstyti 2018 m. biudžetas, todėl labai svarbu tinkamai įvertinti mokesčių mokėtojų pinigų skyrimą VSD šiemet ir kitąmet. Ar jie bus efektyviai panaudoti?“, – klausia K. Masiulis.
Valstybės saugumo departamentas yra ne vieša valstybės institucija, kurios priežiūrą ir kontrolę vykdo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas kreipėsi į Lietuvos žvalgybos institucijas, siekdamas išsiaiškinti, kas gi internete publikuoja jam priskiriamus išgalvotus teiginius apie saugumo situaciją.
Lietuvos Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
BNS informuoja: „Dėl išsigalvojimų Kariuomenės vadas kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą ir Antrąjį operatyvinių tarnybų departamentą“, – BNS antradienį sakė kariuomenės vado atstovas spaudai kapitonas Mindaugas Neimontas.
Taigi Kariuomenės vadas J.V.Žukas reagavo į viename tinklaraštyje pasirodžiusį įrašą lietuvių kalba, anot kurio, jis teigė: „Jokios Rusijos grėsmės nebuvo ir nėra, jokie pajėgumai palei valstybės sienas nesutelkti. O menkų kareivių kuopų atmetimas į Lietuvą veikiau yra grėsmė Lietuvai, o ne NATO pagalba“.
Beje, liepos 9-ąją kitame tinklaraštyje lietuvių kalba buvo publikuotas įrašas, jame J.V.Žukas taip pat esą sakė, jog NATO yra grėsmė Lietuvos saugumui.
Kariuomenės vadas tikina, kad taip niekad nėra sakęs.
Vykdant įslaptintą operaciją Lietuvoje sulaikyti keli asmenys, kurie įtariami šnipinėjimu užsienio žvalgybos tarnybai.
Tarp sulaikytųjų yra Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų karininkas, kuris, kaip yra įtariama, šnipinėjo užsienio valstybei teikdamas ją dominančią informaciją, tame tarpe – ir įslaptintą.
Taip pat sulaikytas asmuo, kuriam minimas karininkas teikė surinktus duomenis.
Buvusį Rygos OMON milicininką Konstantiną Michailovą – Nikuliną ginantys advokatai Medininkų žudynių bylą tiriantiems teisėjams pateikė per tris šimtus konkrečių prašymų. Daug?
Neskubėkime smerkti advokatų, esą jie specialiai, sąmoningai vilkina teismo procesą – neva kaip skęstantis žmogus griebiasi šiaudo. Advokatų Arūno Marcinkevičiaus ir Ingridos Botyrienės prašymuose – daug racionalaus grūdo. Beje, tie prašymai – tarsi akivaizdus priekaištas Medininkų bylą neva kruopščiai ištyrusiems prokurorams.
Nė vienos pasaulio valstybės kariuomenė nėra išsivertusi be slaptųjų tarnybų. Karinės žvalgybos bei kontržvalgybos departamentus turi tiek agresyvios, militaristinius planus puoselėjančios, tiek taikios, nieko okupuoti neketinančios kariuomenės.
Būti žvalgu, ypač jeigu esi vien gynybinius planus puoselėjančios valstybės pilietis, – ne tik pavojinga, bet ir garbinga pareiga. Būtent karinės žvalgybos bei kontržvalgybos surinktų slaptų žinių dėka dažniausiai pavyksta likviduoti rengiamus karinius perversmus, demaskuoti infiltruotus užsienio šnipus, laimėti kautynes…
Šiam interviu – daugiau nei dešimt metų. Pokalbis su tuometiniu KAM Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) generaliniu direktoriumi Kostu Mickevičiumi įvyko 1999-ųjų rugsėjo mėnesio pradžioje, o buvo išspausdintas 1999-ųjų rugsėjo 18-ąją “Valstiečių laikraščio” kariniame priede “Vardan Lietuvos”. Žinoma, tuometinis Lietuvos karinės žvalgybos ir kontržvalgybos vadovas jokių sensacingų duomenų neatskleidė. Tačiau tas pasišnekėjimas – originalus. Originalus jau vien dėl to, kad – vienintelis. Daugiau interviu K.Mickevičius nėra davęs nė vienam Lietuvos žurnalistui. Taip pat neteko girdėti, jog interviu jis būtų dalinęs užsienio žurnalistams.
Kodėl prisimenu šį pokalbį? Žvalgyba ir kontržvalgyba – sudėtingas užsiėmimas. Kai kurie dalykai – nesensta. Todėl buvo įdomu dar sykį perskaityti prieš maždaug 11-a metų rengtą pokalbį. Tikiuosi, portalo Slaptai.lt skaitytojams šis pokalbis taip pat pasirodys vertas dėmesio.
Visuomenės aktualijų portalas Slaptai.lt skelbia VšĮ “Karių teisių gynimo centro” generalinio direktoriaus Laimono Jako laišką, kuriame kritikuojami mūsų karinės žvalgybos ir kontržvalgybos veiksmai bei priekaištaujama KAM ministrei Rasai Juknevičienei.
“Karių teisių gynimo centro” vadovas Laimonas Jakas informuoja, kad yra sulaukęs KAM Antrojo operatyvinių tarnybų departamento dėmesio. AOTD darbuotoju prisistatęs pareigūnas reikalavo, kad L.Jakas su juo susitiktų.
Viešosios įstaigos vadovas L.Jakas laiške smulkiai pasakoja apie keistą skambutį. L.Jako laišką publikuojame be sutrumpinimų.
