apgaulingas apskaitos tvarkymas

Trumposios naujienos

Apgaulingas apskaitos tvarkymas ir neteisėtas duomenų apie pajamas pateikimas – už tokias nusikalstamas veikas šiauliečiui verslininkui teks atsakyti teisme. Šių nusikaltimų padarymu kaltinamo 43 metų įmonės direktoriaus G. L. baudžiamąją bylą Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Asta Mickevičiūtė šiandien perdavė teismui.

Ikiteisminį tyrimą atlikę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių valdybos pareigūnai ištyrė, kad nuo 2015 metų iki 2016 metų kovo G. L. iš Baltarusijoje esančios durpių briketų gamyklos įsigijo durpių briketų ir juos pardavė fiziniams asmenims, neišrašydamas pardavimo dokumentų.

Suskaičiuota, kad per beveik pusantrų metų vyras keturių skirtingų įmonių vardu įgijo daugiau nei 2200 tonų durpių briketų ir didžiąją dalį jų pardavė Lietuvoje, oficialiai nuslėpdamas informaciją apie įvykdytus sandorius. Pardavimo metu sąskaitos faktūros išrašomas nebūdavo, o sumokėjus už prekes pirkėjas gaudavo tik kvitą. Tokie kvitai būdavo išduodami dar kitos jau bankrutuojančios įmonės vardu.

Šiaulietis ne tik į buhalterinę apskaitą neįtraukdavo gautų pajamų, bet ir Valstybinei mokesčių inspekcijai nemokėdavo pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

Tyrimo metu nustatyta, kad į įmonių apskaitą buvo neįtraukta beveik 200 tūkstančių eurų pajamų, o nesumokėta daugiau nei 40 tūkstančių eurų mokesčių.

Nustatyta, kad kaltinamasis organizavo visų 4 įmonių apgaulingą buhalterinę apskaitą, tačiau nebūtinai būdavo įmonių vadovu. Vieną įmonę buvo neseniai įsteigęs ir paskyręs kitą asmenį formaliu vadovu, dar kitos įmonės akcijas perpirko, tačiau pardavimo dokumentai taip ir liko nesutvarkyti – oficiali vadovė buvo ankstesnė įmonės akcininkė.

Įstatymas už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir neteisėtą duomenų apie pajamas pateikimą numato laisvės atėmimą iki 4 metų.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Gendvilaitė (Šiauliai).

2017.04.28; 06:47

Trumposios naujienos

Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos sustabdė kaunietei gydytojai Juvitai Auksakytei ir VšĮ Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos gydytojui Algirdui Šukiui išduotas medicinos praktikos licencijas. Teismuose jie buvo pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, todėl gydytojams laikinai uždrausta verstis medicinine veikla.

Tarnyba konstatavo, kad kaunietė gydytoja šiurkščiai pažeidė profesinę pareigą sąžiningai tvarkyti medicinos praktikos dokumentus, vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. spalio 18 d. nutartimi patvirtino dviejų teismų nuosprendžius ir Juvitą Auksakytę pripažino kalta dėl nedarbindumo pažymėjimo suklastojimo, jai buvo paskirta 1506,4 eurų bauda.

Šiaulių ir Panevėžio gydymo įstaigose dirbantis gydytojas, anot šios leidimus verstis medicinos praktika išduodančios tarnybos, grubiai pažeidė paciento teises ir pasinaudojo pareigomis norėdamas pasipelnyti – iš pacientų ėmė kyšius už vaistų suleidimą į sąnarius, nemokant už šią paslaugą į ligoninės kasą. 2016 m. birželio 10 d. Šiaulių apygardos teismas gydytoją pripažino kaltu dėl kyšininkavimo ir skyrė jam 6 402, 20 eurų dydžio baudą. 2016 m. lapkričio 7 d. Lietuvos apeliacinis teismas nuteistojo gydytojo Agirdo Šukio apeliacinį skundą atmetė ir paliko galioti ankstesnį nuosprendį.

Medicinos praktikos įstatyme numatyta, kad gydytojui panaikinamas licencijos galiojimas, kai jis grubiai pažeidė paciento teises, pvz.: pasinaudojo pareigomis norėdamas sau gauti neteisėtų pajamų arba dėl kitokių asmeninių paskatų.

Dėl abiejų gydytojų neteisėtos veiklos ikiteisminius tyrimus atliko Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos ir  Šiaulių valdybos pareigūnai.

STT Šiaulių valdybos pareigūnai Algirdo Šukio nusikaltimą atskleidė tirdami vienos farmacijos kompanijos atstovų ir įvairių šalies gydymo įstaigų gydytojų nusikalstamą korupcinę schemą. Šiai nusikalstamai korupcinei schemai tirti Generalinė prokuratūra sudarė specialią Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų prokuratūrų prokurorų ir visų STT teritorinių padalinių atstovų tyrimo grupę.

Ikiteisminio tyrimo surinktais duomenimis, farmacijos įmonės atstovai buvo susitarę su savo aptarnaujamų Lietuvos miestų ir rajonų gydytojais, kad jie už kyšius rekomenduotų pacientams ir paveiktų juos įsigyti brangius sąnarių ligoms gydyti skirtus įmonės produktus ir nesiūlytų konkuruojančių įmonių platinamos panašios savo sudėtimi farmacinės produkcijos. Tęsiant šį didelės apimties tyrimą dėl farmacininkų ir daugiau kaip 100 Lietuvos gydytojų nusikalstamų korupcinių veiksmų – stambaus masto papirkimo, kyšininkavimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo – jau yra pareikšti įtarimai 51 asmeniui, iš kurių 37 gydytojams dėl kyšininkavimo.

Korupcijos reiškinys medicinoje ir toliau išlieka opia problema Lietuvoje, kurios aktualumą patvirtina įvairių sociologinių tyrimų duomenys, STT gaunami gyventojų pranešimai, taip pat ir pareigūnų atskleidžiamos nusikalstamos veikos.

Informacijos šaltinis – Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).

2016.12.06; 09:18

Trumposios naujienos

Šiaulių apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Asta Mickevičiūtė teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje turto pasisavinimu ir apgaulingu apskaitos tvarkymu kaltinamas 47-erių metų šiaulietis R. A.

Kaltinamasis yra jau ne kartą teistas už panašius finansinius nusikaltimus ir šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.

Ikiteisminį tyrimą atlikę Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos pareigūnai nustatė, kad nuteistasis dar būdamas laisvėje nuo 2010 metų pradžios iki 2011 metų vidurio ir vadovavęs dviem Šiaulių sporto klubams galėjo pasisavinti beveik 3 milijonus litų (800 tūkstančių eurų) vieno klubo lėšų. 

Nuodugniai tiriant buhalterinės apskaitos dokumentus bei kitus su klubo veikla susijusius dokumentus buvo išaiškinta, kad buvęs klubo prezidentas R. A. kasos pajamų orderiais neįformino ir į kasos apskaitos registrus neįrašė grynųjų pinigų, kurie panaudoti apmokant klubui pateiktas PVM sąskaitas faktūras bei kvitus.

Taip pat 2011 metų pirmą pusmetį buvo išrašyta 12 kasos išlaidų orderių be numerių, kuriais buvo išmokami pinigai vienai žuvininkystės verslu užsiimančiai uždarajai akcinei bendrovei. Už sporto klubo finansus buvo atsakingas pats kaltinamasis, todėl išlaidų orderiuose įrašęs tikrovės neatitinkančius duomenis, galėjo pats pasisavinti šiuos pinigus (daugiau nei 218 tūkstančių eurų).

Be šių nusikalstamų veikų klubo vadovas iš organizacijos sąskaitos išsigrynindavo dideles sumas pinigų, tačiau ūkio išlaidoms jų nepanaudodavo ir į buhalterinę apskaitą neįtraukdavo.

Buvęs sporto klubo prezidentas prisipažįsta padaręs šiuos nusikaltimus.

Byla bus nagrinėjama Šiaulių apygardos teisme.

Pagal Baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį ir 222 straipsnio 1 d. kaltinamajam gresia laisvės atėmimas iki 10 metų.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Gendvilaitė (Šiauliai).

2016.08.11; 03:50