Priekaištai A.Lukašenkai. Slaptai.lt nuotr.

Penktadienį Baltarusijos ambasadai įteikta Lietuvos užsienio reikalų ministerijos protesto nota, griežtai smerkianti Baltarusijos veiksmus, kuriais pradedamas branduolinio kuro pakrovimas į nesaugią atominę elektrinę Baltarusijoje, Astravo aikštelėje.
 
Notoje konstatuojama, kad Baltarusijos veiksmai vykdant atominės elektrinės projektą pažeidė atvirumo, skaidrumo ir geros kaimynystės principus, o elektrinės veikla dėl artumo Lietuvos sostinei Vilniui neišspręstų branduolinės saugos problemų ir saugos kultūros neužtikrinimo statybų metu sukelia tiesioginę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir gyventojams.
 
Notoje Baltarusija raginama sustabdyti pradedamus atominės elektrinės paleidimo darbus iki bus įgyvendintos Europos Sąjungos (ES) streso testų proceso metu pateiktos rekomendacijos, taip pat kviečiama visapusiškai bendradarbiauti su Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupe, Europos Komisija bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis, siekiant užtikrinti reikiamą branduolinės saugos ir aplinkosauginių reikalavimų, įskaitant numatytų Espo konvencijoje, lygį.
 
Rugpjūčio 6 dieną, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius telefoninio pokalbio metu ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepą Borrellį informavo apie artimiausiu metu numatomą atominės elektrinės paleidimą Baltarusijoje. L. Linkevičius taip pat akcentavo, jog Lietuva tikisi aktyvaus ES institucijų įsitraukimo. Baltarusijos atominės elektrinės klausimas taip pat buvo aptartas su Lenkijos užsienio reikalų ministru Jaceku Czaputowicziumi.
 
„Branduolinės saugos standartų ir aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimas yra esminis tiek Lietuvai, tiek pačiai Baltarusijai. Tai yra ne tik dvišalė, bet ir regioninė bei ES problema, tai ES vadovai yra ne kartą yra pasakę. Šiais klausimais nėra vietos kompromisui ir nematome galimybės susitarti su Baltarusija“, – teigė ministras L. Linkevičius.
 
Užsienio reikalų ministerija, kartu su kitomis Lietuvos institucijomis, toliau tęs veiksmus siekiant bendrų sprendimų Europos Sąjungoje, tarptautinių konvencijų bei kituose daugiašaliuose formatuose dėl Baltarusijos padarytų pažeidimų konstatavimo ir trūkumų ištaisymo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.07; 15:00

Lietuva imasi nepagrįstų ir tiesiog melagingų pareiškimų Astravo atominės elektrinės (AE) saugumo atžvilgiu. Taip Lietuvos kreipimąsi į Europos Komisiją (EK) dėl neatsakingo Baltarusijos požiūrio į branduolinę saugą ir tarptautinius įsipareigojimus dėl Astravo AE pakomentavo Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovas spaudai Anatolijus Glazas.

Pasak A. Glazo, Baltarusija niekada nevengė tarptautinio bendradarbiavimo AE saugumo klausimais, o ES yra viena pagrindinių Baltarusijos partnerių šioje srityje.

„Norėtume priminti, kad Baltarusijos Respublika niekada nevengė tarptautinio bendradarbiavimo šiais klausimais. Mes taikome tarptautinę ekspertizę ir naujausią patirtį bendradarbiaudami su TATENA (Tarptautine atominės energetikos agentūra) ir kitomis agentūromis. Europos Komisija išlieka viena pagrindinių mūsų partnerių užtikrinant aukščiausio lygio saugumą būsimojoje jėgainėje. Baltarusija ne kartą tvirtino ir tebetvirtina ryžtą tęsti bendradarbiavimą su ES šioje srityje“, – atsiųstame komentare teigė A. Glazas.

„Toks Lietuvos rūpestis visos Europos Sąjungos saugumu, mūsų nuomone, yra skirtas visai kitiems tikslams – atitraukti dėmesį nuo gerai žinomų problemų su Ignalinos AE uždarymu ir branduolinių atliekų saugyklos statyba. Kuo gi dar būtų galima paaiškinti Lietuvos pusės vengimą sukurti bendrą branduolinės energetikos objektų stebėsenos sistemą?“ – tęsė A. Glazas.

A. Glazo teigimu, Lietuvos susirūpinimas dėl Astravo AE saugumo yra visiškai nepagrįstas, o pareiškimai, kad elektrinė gali būti nesaugi, – melagingi.

„Ir dar kartą turime konstatuoti, kad Lietuvos pusė imasi nepagrįstų ir atvirai melagingų pareiškimų Baltarusijos AE projekto ir priimtų saugumo priemonių atžvilgiu“, – pažymėjo A. Glazas.

Pasak URM atstovo, Lietuvos ir Baltarusijos požiūriai į Astravo AE kardinaliai skiriasi.

„Bet kokį konstruktyvų Astravo AE temos aptarimą Lietuvos valdžia laiko valstybės išdavyste, o pats žodžio „bendradarbiavimas“ branduolinės energetikos srityje paminėjimas su agonija yra išbraukiamas iš oficialių dvišalių dokumentų.

Tuo metu Baltarusijos pusė visada yra atvira dialogui ir konstruktyviam bendradarbiavimui su visais partneriais, užtikrinant statomos jėgainės saugumą ir eksploatacinį efektyvumą“, – lygino A. Glazas.

ELTA primena, kad penktadienį Lietuva kreipėsi į EK dėl neatsakingo Baltarusijos požiūrio į branduolinę saugą ir tarptautinius įsipareigojimus dėl Astravo atominės elektrinės.

Kaip rašoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime, bendrame laiške, adresuotame viceprezidentui Marošui Šefčovičiui, vyriausiajai įgaliotinei užsienio ir saugumo politikai ir viceprezidentei Federicai Mogherini, energetikos, aplinkos ir plėtros komisarams Migueliui A. Canetui, Karmenui Vellai, Johannesui Hahnui, Lietuvos užsienio reikalų ir energetikos ministrai Linas Linkevičius ir Žygimantas Vaičiūnas atkreipė dėmesį į pastarojo meto Baltarusijos žingsnius, kuriais vengiama bendradarbiauti su Europos Sąjunga aplinkosaugos ir branduolinės saugos klausimais. Taip pat pakartotinai primintas atmestinas Baltarusijos požiūris į Astravo AE keliamas aplinkosaugos ir branduolinės saugos problemas ir tarptautinių įsipareigojimų nevykdymas. 

„Lietuva nesusitaiko su nesaugiu projektu ES kaimynystėje. Nepaisant daugkartinių ES kvietimų Baltarusijai pateikti streso testų proceso metu identifikuotų trūkumų pašalinimo veiksmų planą, Baltarusija ir toliau teikia prioritetą statybų grafikui, o ne branduolinei saugai. Per 10 mėnesių nuo streso testų išvadų pateikimo matėme tik Baltarusijos bandymus derėtis dėl selektyvaus Astravo AE saugos pagerinimo. Šis laiškas – signalas Europos Sąjungos pareigūnams, kad būtina imtis neatidėliotinų veiksmų, siekiant apginti visos ES saugumą. Pasiūlėme Europos Komisijai imtis lyderystės ir parengti visaapimantį artimiausių ES veiksmų planą dėl Astravo AE“, – pažymėjo užsienio reikalų ministras L. Linkevičius spaudai išplatintame pranešime.

Pasak URM, Baltarusijoje plėtojamas projektas yra pripažintas keliančiu grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai. Baltarusija iki šiol nėra pateikusi atsakymų į esminius Lietuvos keliamus klausimus dėl projekto branduolinės ir radiacinės saugos bei aplinkosaugos užtikrinimo. 2018 metų liepos mėnesį paskelbtoje ES streso testų Baltarusijoje ataskaitoje konstatuojami rimti Astravo AE saugos trūkumai ir pateikiamos rekomendacijos jiems pašalinti. Nepaisant daugkartinių ES raginimų Baltarusijai pateikti nustatytų trūkumų šalinimo planą, Baltarusija iki šiol tokio plano nėra pateikusi ir toliau neigia akivaizdžius tarptautinių sprendimų faktus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.05.06; 07:40

Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis susitiko su Latvijos Saeimos Pirmininke Inara Murniece aptarti aktualių dvišalio ir regioninio bendradarbiavimo stiprinimo klausimų.

Aptariant branduolinės saugos ir Baltarusijoje statomos atominės elektrinės Astrave problematiką, Seimo Pirmininkas V. Pranckietis pakvietė Latviją prisijungti prie Lietuvos iniciatyvos priimant reikiamus teisės aktus draudžiančius elektros energijos importą iš nesaugių atominių elektrinių. Toks įstatymas Lietuvos Seime buvo priimtas šių metų balandžio 20 d.

„Šio įstatymo nuostatos bus taikomos ir Astravo atominei elektrinei. Kviečiame ir Latviją prisijungti prie tokios iniciatyvos, priimant atitinkamus teisės aktus. Prašome Latvijos palaikymo klausimuose, susijusiuose su Astravo atomine elektrine, ypač turint omenyje artėjantį Espo konvencijos Šalių susitikimą, kuris vyks birželio 13-16 d. Minske“, – sakė V. Pranckietis.

Susitikimo metu didelis dėmesys skirtas regioniniam saugumui, koordinavimo stiprinimui pasirengiant atremti potencialias hibridines grėsmes, priešišką propagandą.

Parlamentų pirmininkai taip pat aptarė bendrų energetinių ir transporto infrastruktūrinių projektų svarbą siekiant didinti Baltijos šalių ekonomikų konkurencingumą ir atsparumą. Tarėsi, kaip stiprinti bendradarbiavimą pasienyje, naudojantis abiejų valstybių infrastuktūra teikiant pirmąją pagalbą pasienyje gyvenantiems žmonėms.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.28; 09:04

Seimo narys Dainius Kreivys yra įsitikinęs, kad ne visa apimtimi įgyvendinta „Seed“ misija kaip tik ir įrodo, jog Astravo AE neatitinka branduolinės saugos reikalavimų ir yra nesaugi.

Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) atstovai, šiandien, Minske pristato „Seed“ misijos rezultatus, kuriais tikimasi legitimuoti Baltarusijos Astravo rajone statomą atominę elektrinę, kaip atitinkančią tarptautinių konvencijų saugumo reikalavimus. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų specialusis atstovas Astravo atominės elektrinės statybų stabdymo klausimais Dainius Kreivys atkreipia dėmesį, kad nereiktų apsigauti manant, jog misijos ataskaita yra tarptautinės bendruomenės žingsnis pripažįstant Astravo AE statybas teisėtomis.

Seimo nario nuomone, turėtume atkreipti dėmesį į faktą, jog „Seed” misija pateikia tik dalinę ataskaitą – buvo tiriamas išimtinai tik elektrinės dizainas ir į jį  nebuvo įtrauktas aikštelės parinkimo kriterijų vertinimas, seisminių tyrimų bei poveikio aplinkai rezultatai. „Tai yra ženklas, jog pastarieji aspektai buvo apeiti dėl to, jog jie akivaizdžiai pažeidžia tarptautiniuose susitarimuose įtvirtintus branduolinės saugos reikalavimus“, – teigė Seimo narys.

„Aikštelės parinkimo klausimas yra esminis, ypač kalbant apie Astravo AE saugumą ar nesaugumą. Būtent parinkdama aikštelę Baltarusija šiurkščiai pažeidė branduolinės saugos reikalavimus. Šie reikalavimai yra apibrėžti Branduolinės saugos konvencijos 17-ajame straipsnyje”, – pažymėjo D. Kreivys.

Seimo narys yra įsitikinęs, kad ne visa apimtimi įgyvendinta „Seed“ misija kaip tik ir įrodo, jog Astravo AE neatitinka branduolinės saugos reikalavimų ir yra nesaugi, o Baltarusijos sutikimas įsileisti šią TATENA misiją tėra bandymas išvengti priekaištų dėl to, jog tokios misijos nepakvietė prieš dešimt metų, kai vyko aikštelės parinkimo procedūros.

Branduolines jėgaines statančios valstybės gali kviestis TATENA misijas parinktų aikštelių tinkamumo patvirtinimui. 2008 metų pabaigoje Baltarusija nusprendė Astravo aikštelę laikyti prioritetine branduolinės jėgainės statybai. Apie tai Baltarusija neinformavo Lietuvos, neatsižvelgė į gyventojų tankį 100 kilometrų spinduliu nuo aikštelės kaimyninėje valstybėje, ir nesuderino su Lietuva pasirengimo galimoms avarijoms bei jų padarinių likvidavimo planų. Visa tai grubiai pažeidžia tarptautinius branduolinės saugos ir tarptautinių konvencijų reikalavimus. Todėl statoma AE nėra ir nebus saugi ir jokie „pagerinimai“ padėties neištaisys.

2017.01.22; 07:32

Energetikos ministras Rokas Masiulis kalbėdamas mūsų organizuotoje tarptautinėje konferencijoje apie Astravo AE grėsmes, tarp kitų išsakytų teiginių, pirmą kartą viešai paskelbė jau seniai tarp ekspertų žinomą tiesą – vėjo ir saulės energetikos plėtra Lietuvoje dabartinėmis sąlygomis vis labiau Lietuvos elektros energetikos sistemą pririša prie Rusijos. 

Vėjo malūnai - didina ar silpnina Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos?
Vėjo malūnai – didina ar silpnina Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos?

Ministro žodžiai (2016-08-23, tarptautinė konferencija „Baltarusijos ir Rusijos statomos atominės elektrinės Astrave keliamos geopolitinės ir branduolinės saugos pasekmės Europai“):

„Mums labai svarbu kuo daugiau stiprinti dialogą su Lenkija šio klausimo sprendimui. Dar pridėčiau, kad tikrai nepakenktų dar vienas kabelis į Švediją (…). Sustiprinus jungtis su Vakarais, mes galėtume jaustis žymiai ramiau.

Pavyzdžiu galėčiau pasakyti žaliosios energetikos plėtrą ir vėjo energetikos statybą. Europos Sąjunga padengia dalį kaštų, vėjo energetika su kaštų padengimu yra konkurencinga rinka.

Bet šiuo metu didžiąją dalį rezervų sisteminių paslaugų mes gauname iš Baltarusijos, per Baltarusiją iš Rusijos. Jei norime sistemines paslaugas /kurios yra būtinos, plėtojant vėjo ir saulės energetiką – aut. pastaba/ perkelti ant kitų linijų, turime energetines jungtis stiprinti pirmiausia su Lenkija.

Jei manęs paklaustų, koks didžiausias darbas dabar yra energetikoje, tai – antra jungtis su Lenkija ir sinchronizacija su kontinentine Europa. Tokiu būdu išsprūsime iš Rusijos glėbio ir jau patys galėtume savo energetikoje tvarkytis 100 procentų ir vystyti žaliąją energetiką, kuri kuo toliau, tuo labiau bus konkurencinga. Bet dabar kiekvienas mūsų pastatytas vėjo malūnas teoriškai didina mūsų priklausomybę nuo Rusijos“.

Tam, kas supranta, ministro žodžiai yra iškalbingi, – vėjo energetikos plėtra Lietuvoje reikalauja vis didesnių sisteminių balansavimo pajėgumų, kuriuos įprastai gauname iš rusiškos BRELL sistemos.

Taigi šiuo metu vėjo energetikos plėtra Lietuvą vis labiau klampina į priklausomybę nuo Rusijos ir mažina galimybes atsijungti nuo BRELL sistemos, o tuo pačiu ir užkirsti kelią Astravo AE elektros patekimui į Lietuvos energetinę sistemą ir rinką. Norint prisijungti prie europinės sinchronizacijos sistemos, pirmiausia reikia įrodyti, kad besijungiantieji yra pajėgūs tam tikrą laiką veikti savarankiškai. Kuo daugiau Lietuva plėtos vėjo energetiką, tuo sunkiau jai bus išpildyti šią sąlygą, ir galimybės atsijungti nuo BRELL bei persijungti prie vakarietiškos sistemos bus vis sunkiau realizuojamos.

Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius.
Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius.

Jeigu būčiau Kremliaus strategas, tai ne tik statyčiau Astravo AE Lietuvos pašonėje, bet ir patyliukais, „po kilimu“ skatinčiau Lietuvoje plėtoti vėjo energetiką bei tuo pačiu metu uždarinėti savo termofikacines jėgaines (kurios kritiniu atveju galėtų energetikos sistemai teikti rezervavimo paslaugas).

Tai ilgam pririštų Lietuvą prie BRELL sistemos, per kurią į Lietuvą bus pumpuojama ir Astravo nešvari elektra.

Dabartinė Lietuvos valdžia ir elgiasi taip, kaip Kremlius turėtų norėti, todėl nenuostabu, kad per 4 metus jokių žingsnių, kurie Lietuvą priartintų prie atsisveikinimo su rusiška BRELL sistema nebuvo padaryta. Priešingai – „žalioji“ energetika Lietuvą vis labiau pririša prie „raudonosios“ energetinės sistemos.

Klausimas tik vienas – ar tai Lietuvoje vyksta tik todėl, kad turime tokią valdžią, kuri pati nesupranta, ką daro, ar tai vyksta dabartinei valdžiai sąmoningai siekiant tokio rezultato, kuriuo Kremlius turėtų būti labai patenkintas?

Tai, kas iš išorės yra žalia, o viduje raudona, yra gerai, kai tai yra sunokęs arbūzas, tačiau „arbūzinė energetika“ – iš išorės žalia, tačiau viduje raudona, Lietuvai yra visai netinkama. Laikas tai baigti!

Informacijos šaltinis – www.tsajunga.lt.

2016.08.25; 13:35

klinton_hilari

Europos Sąjungos priklausomybė nuo Rusijos dujų kliudo plėtoti normalius JAV ir Europos šalių santykius. Šitaip pareiškė JAV valstybės sekretorė Hillary Clinton, kalbėdama Sirakūzų universitete.

Ji teigė: „Mums tai svarbu, nes šios šalys ne taip mielai bendradarbiaus su mumis ir kitomis Europos valstybėmis kai kuriose srityse, kurios galėtų sumažinti Rusijos įtaką jų energetikai“. H.Klinton manymu, „energetinė diplomatija turi svarbiausią reikšmę mūsų nacionaliniam saugumui”. 

Continue reading „Europos Sąjungos priklausomybė nuo Rusijos dujų kliudo plėtoti normalius santykius”