Sakartvelo vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Doha, gegužės 24 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį Sakartvelo ministras pirmininkas tarptautiniame forume pareiškė, kad jo vyriausybė negali sau leisti taikyti sankcijų Rusijai dėl jos karo Ukrainoje, nes tai „sužlugdytų“ šalies ekonomiką.
Sulaukęs tarptautinės kritikos Iraklis Garbašvilis atkakliai gynė savo šalies nenorą imtis veiksmų prieš milžinišką kaimynę, per 2008 m. karą okupavusią maždaug 20 proc. Sakartvelo teritorijos.
I. Garbašvilio vyriausybė atsisako taikyti Rusijai ekonomines sankcijas, praėjusią savaitę atnaujinti tiesioginiai skrydžiai iš Rusijos į Sakartvelą Tbilisio oro uoste buvo sutikti opozicijos protestais.
„Mes ne tik pakenktume Sakartvelui, bet ir sužlugdytume savo ekonomiką, pakirstume mūsų šalies ir žmonių interesus, jei taikytume Rusijai kokias nors ekonomines sankcijas“, – Kataro ekonomikos forume sakė I. Garbašvilis. Jo teigimu, dvišalė prekyba su Rusija per metus siekia maždaug 1 mlrd. JAV dolerių.
I. Garbašvilis taip pat kritikavo tarptautinę bendruomenę, kad per 2008 m. Rusijos karą su Sakartvelu nesiėmė veiksmų, įskaitant sankcijas.
„Kur logika? Karas mūsų šalyje nebuvo karas, o karas Ukrainoje yra karas. Na, turiu pasakyti, jog buvome gana nusivylę, kad po 2008 m. Rusijos karo prieš Sakartvelą verslo ryšiai buvo tęsiami, kaip įprasta. To niokojančio karo rezultatas toks, kad Rusija užėmė 20 proc. mūsų teritorijos. Mūsų istorinėse žemėse Rusija įkūrė dvi karines bazes“, – sakė I. Garbašvilis.
Kataro forume Rusijos invazija į Ukrainą yra vienas svarbiausių klausimų, apie karą kalbėjo ir Vengrijos dešiniųjų ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. Jis atsisako pasmerkti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, o pirmadienį pareiškė, kad Ukraina negali nugalėti Rusijos.
Pasak I. Garbašvilio, „niekas nežino“, kaip baigsis karas Ukrainoje. „Deja, nematome jokių ženklų, kad šis karas baigsis greitai, – pridūrė jis. – Taip pat turiu pasakyti, kad nematome ir pakankamų tarptautinės bendruomenės pastangų imtis deramų priemonių, kad būtų paskatintos konsultacijos, taikos derybos“.
Į pensiją išėjęs JAV armijos generolas ir buvęs Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) vadovas Davidas Petraeusas forume sakė manąs, kad V. Orbano pozicija „visiškai klaidinga, tai parodys istorija“. D. Petraeuso teigimu, JAV ir Europos padedama Ukraina pasirengusi pasiekti didelių laimėjimų prieš Rusijos pajėgas.
Ukrainoje pamuštas rusų tankas. Demonstruotas Vilniuje, Katedros aikštėje. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, balandžio 19 d. (AFP-ELTA). Pralaimėjimai mūšio lauke ir Vakarų sankcijos paliko Rusijos kariuomenę nuosmukio būsenos, tačiau Maskva vis tiek turės pakankamai ugnies galios tęsti karą Ukrainoje, teigiama Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) ataskaitoje, remdamasi CNN pranešė „Ukrinform“.
CSIS pranešime pateikiami didžiuliai Rusijos karinių nuostolių skaičiai – remiantis vienu skaičiavimu, prarasta beveik 10 tūkst. vienetų pagrindinės įrangos, tokios kaip tankai, sunkvežimiai, artilerijos sistemos ir bepiločiai orlaiviai.
Tačiau pranešime taip pat sakoma, kad Rusija gali pasitelkti fronto linijose ir šaltojo karo laikų bei senesnes atsargas, kad jų skaičiumi kompensuotų tai, ką prarado technologijų srityje.
„Per vienerius karo metus Maskva galėjo netekti nuo 1 845 iki 3 511 tankų“, – sakoma CSIS ataskaitoje ir nurodoma, kad ypač žalingi jos naujesnio patobulinto pagrindinio kovos tanko T-72B3, pirmą kartą pristatyto 2013 m., nuostoliai. Dabar mūšio lauke pasirodo 1948 m. pristatyti tankai T-55.
CSIS ataskaitoje pabrėžiama problema, su kuria Rusija susiduria gamindama naujus tankus, remiamasi Rusijos žiniasklaidos pranešimais. Viena tankų gamykla – „UralVagonZavod“ – per mėnesį gali pagaminti apie 20 tankų. Tačiau Rusija Ukrainoje kas mėnesį vidutiniškai praranda beveik po 150 visų tipų tankų, rašoma pranešime.
Ikikarinėje gamyboje Rusija rėmėsi optinių sistemų importu iš Prancūzijos. Sankcijomis nutraukus šį importą, Rusija priversta net ir moderniausiuose tankuose naudoti senesnius, ne tokius sudėtingus ginklų taikiklius, taip galimai prarasdama iki dviejų kilometrų jų veikimo nuotolio.
Ataskaitoje teigiama, kad 55 proc. aukštos kokybės rutulinių guolių – „būtinų gaminti bet kokio tipo judančias transporto priemones“, – prieš karą buvo tiekiama iš Europos ir Šiaurės Amerikos.
„Maskva patiria spaudimą prisitaikyti, dažnai turi tenkintis mažiau patikimais ir brangesniais tiekėjais ir tiekimo maršrutais, prastesnės kokybės importu arba mėgina pati atkurti vakarietiškus komponentus. Tikėtina, kad tai pakerta Rusijos karinės technikos gamybos tempą ir kokybę“, – sakoma pranešime. Ukrainoje sunaikintas rusų tankas. Garbė Ukrainos kariams. Slaptai.lt nuotr.
Vakarietiškų komponentų praradimas jaučiamas ne tik tankų gamyboje. Pilotuojamiems ir nepilotuojamiems orlaiviams, raketoms ir elektroninei karo įrangai reikalingos modernios, aukštųjų technologijų dalys, įskaitant mikroschemas, kurių Rusija negali pakankamai gauti iš vidaus tiekėjų ir dėl Vakarų sankcijų patiria sunkumų jas importuoti.
Vis dėlto pranešime perspėjama, kad Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės neturėtų tikėtis, jog šios tiekimo problemos greitai sustabdys karo veiksmus. „Sankcijos ir eksporto kontrolė nėra stebuklinga kulka, priversianti Rusiją užbaigti karą“, – sakoma ataskaitoje. Skaičiais Rusija vis dar pranašesnė už Ukrainą, nes rezerve turi didelių atsargų.
„Tikslūs dabartinių Maskvos karinių atsargų skaičiai nėra vieši, bet apytiksliai skaičiuojama, kad 2023 m. vasario mėnesį bendras Kremliaus turimų lėktuvų skaičius buvo 13–15 kartų didesnis nei Kyjivo. Rusija turi beveik 7–8 kartus daugiau tankų ir 4 kartus daugiau šarvuotų kovos mašinų, o jos laivynas yra 12–16 kartų didesnis nei Ukrainos“, – sakoma pranešime.
Norint kompensuoti Rusijos pranašumą net ir tuo atveju, kai jos ginkluotė prastesnė, labai svarbu, kad Vakarų šalys toliau tiektų Ukrainai technologiškai pranašesnę ginkluotę, sakoma CSIS ataskaitoje.
Algimantas Matulevičius – daktaras, Politikos ir verslo ekspertas. Slaptai.lt nuotr.
Prieš metus daug kam netikint kruvinas psichopatas V. Putinas pradėjo agresiją prieš niekam negrasinusią Ukrainą. Jis ir jo pasiųsta orda žudė vaikučius, senutes, motinas, dukras, tėvus, sūnus ir kankino, kankino, kankino… o dar griovė ir toliau griauna, ko pats nesukūrė.
Ką šis išprotėjęs sėbras bevapėtų pats, o tikriausiai antrininkų lūpomis, nes yra bailys, niekas jau juo nebetiki ir nebetikės. O jei tokių esama, tai jie patys kuoktelėję. Koks sveiko proto ir visiškai empatijos nepraradęs žmogus gali patikėti, kad kažkas tai siekia užkariauti Rusiją. Bent jau ne NATO. Ir ne todėl, kad esu NATO valstybės atstovas, rašantis šias eilutes. Ne, NATO nesivels į karą dėl dviejų gan aiškių priežasčių. Pirma, ji ne tam sukurta, kad kažką užkariautų, o antra, tai nemaža dalis jos narių taip gerai gyvena, kad supranta jog karas to gyvenimo nepagerins, o pabloginti gali. Tai gan pragmatiški ir gan žmogiški argumentai. Kam kariauti, jeigu savo gyvenimą gali pagerinti prekiaujant. Ir neliaupsinant savęs, kokie mes geručiai tiesiog vadovaujantis sveiko proto logika ir bendražmogiška empatija netikiu, kad NATO tarpe atsirastų tokių, kurie siektų sukelti trečią pasaulinį, o tai reiškia neišvengiamai branduolinį karą. O tai jau kelias į Armgedoną, tai yra į niekur…
Nežinau pasaulyje normalaus žmogaus, ne išsigimėlio, kuris logiškai galėtų pateisinti šį Putino ir jo banditų pradėtą karą. Kam jis jiems reikalingas? Ir kokia jiems iš to nauda? Atsakymas – niekam ir naudos jokios. O visokios sapalionės apie imperijos ar SSRS atkūrimą – tai tik sapalionės, nes visų pirma tai nerealu, o antra, ką tuo jie laimėtų. Juk šiandieninė Rusija pasaulyje viena iš potencialiai turtingiausių šalių. Ji turi 1/6 mūsų planetos sausumos ploto, o savo žemėse beveik visą Mendelėjavo lentelę. Jie gyvena ant pasakiškų turtų. Šį teiginį patvirtina ir Rusijos milijardierių skaičius bei jų pasakiški suvogti turtai. Tik prieš penketą metų viešai buvo skelbta, kad iš Rusijos išvogta ne mažiau 5 trilijonų dolerių turto. Manome, kad ženkliai daugiau. Tačiau Rusija nesugeba žmogiškai tvarkytis savo kieme. Jie tiesiog blogi šeimininkai. Ir nors Rusijoje yra kapitalizmas, bet, deja, jis veikia pačia savo šlykščiausia forma, tai yra – kas galingesnis, tas ir turtingesnis.
Ukrainos žvalgyba: Putinas turi mažiausiai tris antrininkus. EPA-ELTA nuotrauka
Joje pilnai įteisintas kriminalinio pasaulio mentalitetas. ,,Pachanas” (tai, vagių žargonu, jų vyresnysis) žino, ką daro, ,,šestiorkos” (tai pachano valios vykdytojai), be svarstymų vykdo jo paliepimus. Priimant šį naratyvą už pagrindą, galima surasti vienintelį teisingą atsakymą, kam V. Putinui karas. Jis jam reikalingas, kad surastų paaiškinimą liaudžiai, t.y. sukurti mistinį priešą, kad Rusiją kažkas nori užpulti ir sunaikinti. O tai pas juos suprantama gyvuliškai primityviai, jie mus visus išžudys. Tada geriau žudykime mes. Ir tai V. Putinas daro iš baimės, kad beteisė ir pusbadžiu gyvenanti liaudis vis tik gali pradėti mąstyti, o kodėl Rusijoje tiek daug milijardierių, o mes vos pragyvename. Taip jis elgiasi iš baimės. Jis bijo ne NATO. Jis bijo paprastų rusų. Jei nebijotų, jis informacijos iš pasaulio nebūtų aklinai užblokavęs.
Tada logiškas klausimas, o kodėl Vakarų valstybės, turinčios superines technologijas, nesugeba pralaužti Putino informacinės blokados. Ir lai nesiaiškina, kad tam trūksta techninių galimybių. Kaip SSRS ,,glušino“ radijo balsus iš anapus, o mes vis tiek bent dalį jų girdėjome. Tik objektyvią informaciją Rusijai ir jos liaudžiai privalo teikti pirma tie, kurie gerai supranta ruso mentalitetą, ir, antra, tie teikėjai jokiu būdu neturi būti taip vadinamo praeito šimtmečio 90-jų metų demokratai. Būtent juos Rusijos liaudis ir tapatina su šalies išvogimu. Ir, deja, tiesos dėliai privalome pripažinti, kad tai žiauri TIESA. Prie Boriso Jelcino Rusija ne tik išsivadavo iš SSRS, bet ji buvo išvogta ir tapo nematytai korumpuota. Būtent tada tam buvo pramintas kelias, kuriuo eidamas V. Putinas ir sukūrė vagių valstybę.
Kalbant apie mūsų kai kurių politikų ir pareigūnų veiksmus ir reagavimą, matosi visiškas to, kas įvyko ir vyksta Rusijoje, neišmanymas. Atrodytų paprastas pasakymas –Rusiją reikia sunaikinti. Iš pirmo žvilgsnio ir jausmų sukeltų vaizdų iš to, ką jie daro Ukrainoje, paveiktas mūsų protas ir visa esybė tam pritaria. Tačiau susimąsčius pradedi suprasti, kad toks sakymas – tai pylimas vandens ant Putino malūno. Nes jis Rusijos liaudžiai tą patį vis kartoja: NATO nori Rusiją sunaikinti. Mūsiškiai sakydami, kad Ukraina ir mes laimėsime tik tada, kai Rusija bus sunaikinta, kartojame jo mantrą. Ir praktiškai jam pritariame.
Vladimiras Putinas. Grobonies dantys. EPA – ELTA foto
Mes privalome kalbėti tik apie Ukrainos pergalę ir apie tai, kad šis karas nereikalingas Rusijai. O kaip gyvens Rusija po Ukrainos pergalės – tai nuspręs Rusijos žmones. Tai atitiktų mūsų demokratinę orientaciją.
Manau, mūsiškiai labai mėgstantys sureikšminti ekonominių sankcijų Rusijai reikšmę, šiomis dienomis (truputį atšalus) gavo gero šalto dušo. Tai turėjo atsitikti, kai buvo paskelbta, kad Rusijos ekonomika praeitais metais susitraukė tik 2,2%, bei TVF prognozės, kad kitais metais gali net truputį ūgtelėti. Tai įvyko ne tik dėl Rusijos energetikos išteklių ir jų kainų, bet ir dėl pačio kapitalizmo prigimties. O jame žmonės pirmiausia vertina pinigą ir, jei atsiranda galimybė užsidirbti, jie tai ir daro. Tai amoralu. Sutinku. Tačiau žmones taip elgtis skatina įgimtas gobšumo jausmas. O sąžinės graužatį, jei tokia pas ką atsiranda, galima nuraminti, kartais iš tų uždirbtų pinigų kažkiek paaukojant Ukrainai remti. Skamba ciniškai, bet, deja, tai realybė.
Lygiai taip pat ciniškai elgiasi ir nemaža dalis Vakarų politikų vis žadėdami ir neduodami ginkluotės, arba duodami jos tiek, kad net už juos gėda darosi. Ta pati pasaka be galo ir su Rusijos oligarchų turto bei lėšų užšaldymu ir konfiskavimu. Pradžioje vyko keletas parodomųjų akcijų demonstruojant jachtų areštus, o kiek vėliau ir visai nurimo. Dabar jau girdime, kad tų taip garsiai ištriūbintų 300 milijardų išvis nerandama. Tai tie gan gąsdinantys pavyzdžiai, kurie Vakarų vieningumą ir rimtą atsaką kruvinam agresoriui per dažnai paverčia farsu. Juk visiems turi būti aišku, kad ukrainiečiai, kokie didvyriški jie bebūtų, patys vieni prieš šią lai nudriskėlių, bet gan skaitlingą ordą atsilaikys sunkiai.
O jei jie neatsilaikys mes būsime sekantys. Todėl gal laikas baigti plepalus, o rimtai užsiimti darbais. Tik klausimas ar turime tą sugebančių?
Daktaras Algimantas Matulevičius – LRP pirmininko pavaduotojas, buvęs LR Vyriausybės ministras ir Seimo NSGK pirmininkas
Rusijos propagandistai. Montažas
Briuselis, vasario 9 d. (ELTA). Kitame sankcijų Rusijai pakete, be kita ko, bus taikomasi į šios šalies propagandistus. Tai ketvirtadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, kurią cituoja „The Guardian“.
Kalbėdama bendroje spaudos konferencijoje su Briuselyje šiuo metu viešinčiu Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, U. von der Leyen nurodė, kad propagandistai susilauks baudžiamųjų priemonių, „nes jų skleidžiamas melas nuodija viešąją erdvę Rusijoje ir užsienyje“.
Komisijos pirmininkė pridūrė, į naująjį paketą taip pat bus įtraukti papildomi eksporto draudimai, kurių vertė sieks 10 mlrd. eurų.
U. von der Leyen patikino, kad šios sankcijos „dar labiau nustekens Rusijos karo mašiną ir sukrės šios šalies ekonomikos pamatus“.
EK vadovė kalbėjo po V. Zelenskio kreipimosi į Europos Parlamentą (EP) ir specialaus Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Europos Sąjungai patvirtinus 9-ąjį sankcijų paketą Ukrainą užpuolusiam Kremliaus režimui, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Lietuva turi teisę netaikyti jame numatytų išimčių daliai Rusijos piliečių ir tą darys.
„Lietuva pasinaudos Europos Komisijos pasiūlyta galimybe ir išimčių šimtams oligarchų ar bent tiems, kurie yra Lietuvoje, turi čia pinigų ar įmonių, nesuteiksime“, – šeštadienį Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) posėdyje bendrapartiečiams kalbėjo G. Landsbergis.
Šios partijos pirmininkas paaiškino, kad Lietuva turės teisę nepatenkinti tų Rusijos asmenų, kuriems taikomos sankcijų išimtys, prašymų grąžinti jiems Lietuvoje įšaldytas lėšas.
Jis pabrėžė, kad derinant naujas sankcijas Rusijai kalbėta ne apie tai, ką naujo sankcionuoti, o kam padaryti išimtis.
„Diskusija vyko ne apie tai, ką reikia sankcionuoti, bet ką iš to paketo išimti. Galų gale buvo pasiūlyta tokio dydžio skylė sankcijų laive, kad kyla klausimas, ar tas laivas išvis dar gali plaukti“, – akcentavo jis.
Anot ministro, sankcijas blokavusios šalys, tokios kaip Lietuva ar Lenkija, nesutiko su padaryta išimtimi, kad maisto pramonę valdantiems Rusijos oligarchams būtų atšaldomos lėšos, jei „jie sugebėtų įtikinti Vakarų vyriausybes, kad tie jų privatūs pinigai bus naudojami bado iššūkiams pasaulyje spręsti“.
Ministras pažymėjo, kad Lietuva dar nėra atsidūrusi tokioje situacijoje, kai reikėjo nuspręsti, „ar likti visiškai vieniems, ar ieškoti kažkokio kompromiso“.
Pasak G. Landsbergio, ES Lietuvai būtent kaip kompromisą pasiūlė netaikyti sankcijų pakete numatytų išimčių.
„Patiems sau turime teisę jų netaikyti. Tokią pačią teisę turi kiekviena kita valstybė. Suprantama, kad tos šalys, kurios problemos nematė, greičiausiai ta išlyga nepasinaudos“, – pabrėžė G. Landsbergis. Draudžiama. Slaptai.lt nuotr.
Vėliau žurnalistams ministras su ES pasiektą kompromisą pavadino pergale.
„Be to išimties būtume priversti nuimti visus įvestus apribojimus (…) Lietuvos nacionalinis interesas buvo apsaugotas“, – sakė G. Landsbergis.
Kalbėdamas apie Europos paramą Ukrainoje, jis teigė, kad ES užstrigo „užšalusiame molyje“.
„Esame užstrigę, mes užšalusiame molyje ir nejudame į priekį, užsikasėme save. Jei pažiūrėti į pagalbos Ukrainai, ginkluotės tiekimo mastus, negalime kalbėti apie tą patį lygį, koks buvo prieš pusę metų“, – akcentavo G. Landsbergis.
ELTA primena, kad ES Taryba, reaguodama į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, šią savaitę patvirtino devintąjį griežtų sankcijų Rusijai rinkinį
Vis dėlto, jame liko išimtys arba sankcijų sušvelninimas verslininkams, užsiimantiems trąšų ir maisto eksportu, dėl kurių prieštaravo Lietuva, nors formuluotės dėl jų padarytos ne tokios kategoriškos, kaip buvo siūloma.
Į asmenų, kurių turtas įšaldomas, sąrašą ES įtraukė beveik 200 papildomų asmenų ir subjektų. Šis skaičius apima Rusijos ginkluotąsias pajėgas, taip pat pavienius pareigūnus ir gynybos pramonės įmones, Valstybės Dūmos ir Federacijos tarybos narius, ministrus, neteisėtas Rusijos įgaliotąsias institucijas okupuotose Ukrainos teritorijose ir politines partijas.
Tvora. Slaptai.lt nuotr.
Į šį sąrašą įtraukti pagrindiniai asmenys, dalyvavę Rusijos žiauriose ir tyčinėse raketų atakose prieš civilius gyventojus, grobiant Ukrainos vaikus ir juos išvežant į Rusiją ir vagiant Ukrainos žemės ūkio produktus.
Taip pat pakete nustatyti nauji eksporto apribojimai jautrioms dvejopo naudojimo ir pažangioms technologijoms, kurios gali padėti didinti Rusijos karinius pajėgumus ir technologinę plėtrą. Apribojimai apima bepiločių orlaivių variklius, kamufliažinę įrangą, papildomą cheminę ir (arba) biologinę įrangą, riaušių malšinimo medžiagas ir papildomus elektroninius komponentus, naudojamus Rusijos karinėse sistemose mūšio lauke.
Žvilgsnis. Slaptai.lt nuotr.
Vašingtonas, gruodžio 15 d. (AFP-ELTA). JAV paskelbė finansines sankcijas vienam turtingiausių Rusijos žmonių Vladimirui Potaninui, ketvirtadienį pranešė Iždo departamentas ir Valstybės departamentas. Taip stiprinamos pastangos apriboti Maskvos galimybes finansuoti karą Ukrainoje.
Veiksmų imtasi po to, kai Didžioji Britanija ir Kanada taip pat ėmėsi panašių veiksmų prieš V. Potaniną ir jo tinklą, sakoma Valstybės departamento pranešime.
„Rosbank“ ir kitų su Rusijos finansų sektoriumi susijusių subjektų įtraukimas į sąrašą „yra dalis JAV vyriausybės pastangų dar labiau apriboti (Rusijos) galimybes finansuoti jos pradėtą neišprovokuotą karą prieš Ukrainą“, nurodė Iždo departamentas.
JAV finansų ministerija taiko sankcijas 18-ai subjektų, susijusių su Rusijos finansinių paslaugų sektoriumi, o Valstybės departamentas įtraukė į sankcionuojamų asmenų sąrašą V. Potaniną, jo tinklą ir daugiau nei 40 asmenų, susijusių su Maskvos vyriausybe.
„Papildomai sankcionuodami pagrindinius Rusijos bankus, toliau didiname Rusijos izoliaciją nuo pasaulinių rinkų“, – sakė iždo sekretoriaus pavaduotojas terorizmui ir finansinei žvalgybai Brianas Nelsonas.
„Rosbank“ yra Rusijoje įsikūręs komercinis bankas, kurį V. Potaninas įsigijo anksčiau šiais metais, jis laikomas svarbiausia valdžios kredito įstaiga, priduriama Iždo departamento pranešime.
Anksčiau V. Potaninas ėjo Rusijos Federacijos ministro pirmininko pavaduotojo pareigas ir yra tiesiogiai susijęs su Vladimiru Putinu, teigia Valstybės departamentas.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo kolega iš Kubos Miguelis Diazas Canelis. EPA – ELTA foto
Maskva, lapkričio 22 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo kolega iš Kubos Miguelis Diazas Canelis antradienį kartu kritikavo Vakarų sankcijas savo šalims. „Mes visada buvome prieš ribojimus, embargą, blokadas ir panašius dalykus“, – sakė V. Putinas susitikime Kremliuje.
M. Diazas Canelis pastebėjo, kad abi šalys yra „nesąžiningų ir savavališkų sankcijų“ taikinys, o „jankių imperija yra bendras priešas, kuris manipuliuoja didele pasaulio dalimi“.
Abiejų šalių vadovai Maskvoje atidengė mirusio Kubos revoliucijos lyderio ir ilgamečio prezidento Fidelio Castro bronzinę statulą. V. Putinas gyrė dešimtmečių draugystę su Kuba ir ragino siekti dar glaudesnio bendradarbiavimo tarp abiejų šalių. M. Diazas Canelis konfrontacijoje su Vakarais stojo į Rusijos pusę ir padrąsino Maskvą būti tvirta.
Rusijos įtaka Kubai po Sovietų Sąjungos subyrėjimo sumažėjo, tačiau pastaraisiais metais išgyvena sugrįžimą. Kuba jau daugiau kaip 60 metų jaučia JAV sankcijų poveikį. Rusija beprecedenčių Vakarų sankcijų sulaukė po invazijos į Ukrainą.
M. Diazas Canelis tikisi, kad vizitas Rusijoje padės išjudinti sunkumų patiriantį savo šalies energetikos sektorių.
Traukiniai Vilniaus geležinkelio stotyje. Slaptai.lt nuotr.
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) komunikacijos partnerė Kotryna Dzikaraitė tvirtina, kad pirmadienį buvo priimtas pirmasis traukinys Lietuvoje, po tranzito tvarkos tarp Rusijos ir Kaliningrado atnaujinimo.
„Remiantis Europos Komisijos (EK) gairėmis, prekių, kurių vežimas draudžiamas pagal Reglamentą, tarp Rusijos Federacijos žemyninės dalies ir Kaliningrado srities per Lietuvos Respublikos teritoriją bus leidžiamas tik tada, jeigu jos yra būtinos. Visas vidutinis kiekis, apskaičiuotas pagal 2019-2021 m. vidurkį, yra 3,1 mln. tonų“, – Eltai teigė K. Dzikaraitė.
Jos aiškinimu, į sąrašą yra įtraukta keli šimtai prekių kodų pagal ES reglamentą, kurių kiekiai bus vertinami konkrečiai tada, kai bus gautos paraiškos.
„Tarp šių būtinų prekių daugiausiai gabenama akmens anglies ir jos produktų, naftos ir jos produktų, juodųjų metalų, cemento ir medienos. Pagal EK išaiškinimą leidžiami kroviniai gabenami remiantis nustatyta tvarka, o pirmadienį buvo priimtas pirmasis traukinys vežimui per Lietuvos Respublikos teritoriją“, – sakė LTG komunikacijos partnerė.
„LTG Cargo“ penktadienį informavo klientus apie pagal Europos Komisijos gaires atnaujintą tranzito tarp Rusijos ir Kaliningrado tvarką
„Lietuvos geležinkelių“ (LTG) Grupės krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ penktadienį informavo klientus apie pagal Europos Komisijos (EK) gaires atnaujintą tranzito iš Rusijos į Kaliningradą tvarką. Remiantis EK šių metų liepos 13 d. paskelbtomis Tarybos Reglamento gairėmis Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms (EK gairės), būtinų sankcionuotų prekių tranzitas tarp Rusijos Federacijos žemyninės dalies ir Kaliningrado srities per Europos Sąjungos teritoriją yra galimas tik laikantis nustatytų ribojimų.
Vadovaujantis atitinkamu ES Tarybos reglamentu ir EK gairėmis bei kompetentingų institucijų išaiškinimais, laikantis EK gairėse numatytų prekių tranzito kontrolės sustiprinimo sąlygų, „LTG Cargo“ tokius vežimus atnaujino nuo liepos 22 d. Jie bus vykdomi laikantis EK gairėse numatytų prekių tranzito kontrolės sustiprinimo sąlygų.
LTG Grupė laikosi ir toliau laikysis ES taikomų sankcijų ir atsakingų Lietuvos institucijų išaiškinimų. EK gairės paaiškina, kad prekių, kurių vežimas draudžiamas pagal Reglamentą, tarp Rusijos Federacijos žemyninės dalies ir Kaliningrado srities per Lietuvos Respublikos teritoriją bus leidžiamas tik tada, jeigu jos yra būtinos, nėra laikomos neįprastu srautu, neįprastu prekybos modeliu paskirties vietai ir kurios nesukelia ribojamųjų priemonių apėjimo.
Šios sąlygos bus vertinamos atsižvelgiant, ar pervežimo apimtys atitinka trejų kalendorinių metų (skaičiuojant jį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. imtinai) geležinkelio transportu pervežtų prekių aritmetinį vidurkį, kai prekių pradinė ir paskirties stotis nurodyta Rusijos Federacija. Šie vidurkiai bus skaičiuojami kiekvienam prekės kodui atskirai.
Leidžiamos pervežimų metinės apimtys bus skaičiuojamos vieneriems kalendoriniams metams, nepriklausomai nuo Reglamente nurodytų konkrečioms prekėms paskelbtų ribojamųjų priemonių taikymo pradžios datos. Sankcionuotos prekės, kurios neteisėtai pateko į bet kurią Rusijos Federacijos teritorijos dalį, nebus įleidžiamos ir vežamos per Lietuvos Respublikos teritoriją.
Tuo metu Reglamente nurodytų prabangos prekių vežimai tranzitu nebus atnaujinami iki atskiro išaiškinimo. Traukinys. Slaptai.lt foto
Klientui pateikus mėnesio arba papildomą paraišką prekių pervežimui iš Rusijos į Kaliningradą arba atvirkščiai tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją, „LTG Cargo“ pagal paraiškoje nurodytą prekės kodą tikrins, ar konkrečios prekės judėjimui tranzitu taikoma prekių gabenimo kiekio kontrolė.
Jei krovinys atitiks atnaujintą tranzito į Kaliningradą tvarką, jis bus priimamas vežimui per Lietuvos Respublikos teritoriją. Konkrečių kodų prekių pervežtam kiekiui pasiekus nustatytus metinius vidurkius, jų gabenimo paraiškos bus atmetamos, o jų vežimas nevykdomas.
Jei prekes, kurių judėjimui tranzitu taikoma vidurkinio kiekio kontrolė, neturės suderintos paraiškos arba vežimo faktiniai duomenys neatitiks paraiškos duomenų, krovinys bus nepriimamas arba grąžinamas.
„LTG Cargo“ palaiko ryšį su atsakingomis institucijomis ir bus pasirengusi toliau dirbti pagal jų išaiškinimus.
Trijų pirštų kombinacija. Slaptai.lt nuotr.
Reaguodami į Europos Komisijos (EK) išaiškinimą Liberalų sąjūdžio nariai europarlamentaras Petras Auštrevičius ir Seimo narys Raimundas Lopata paskelbė pareiškimą, kuriame ragina Vyriausybę bei prezidentą Gitaną Nausėdą nedaryti jokių nuolaidų Rusijai ir atmesti bet kokius pasiūlymus, leidžiančius sankcionuotoms prekėms per Lietuvą keliauti į Kaliningradą.
„Nepritariame jokiam vadinamam Europos Komisijos išaiškinimui, kuris panaikina, interpretuoja, įveda išimtis, kvotas Europos Sąjungos sprendimu sankcionuotoms rusų prekėms Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepriklausomai ar jos vyksta tranzitu ar kitaip, nes manome, kad kompetencija panaikinti ar įvesti sankcijas priklauso Europos Vadovų Tarybai“, – feisbuko paskyroje rašo R. Lopata.
Politikai ragina prezidentą G. Nausėdą aiškiai apsispręsti ir atmesti bet kokius pasiūlymus, kurie de facto leistų vykti sankcionuotoms prekėms per Lietuvą, nesvarbu koks būtų sukurtas pralaidumo mechanizmas.
„Kol Ukrainos uostai yra užblokuoti, kol yra naikinama Ukraina ir žudomi jos žmonės, tol jokių nuolaidų agresorei Rusijai. ES privalo ir toliau plėsti sankcijas Rusijai“, – akcentuojama pareiškime.
Trečiadienį Europos Komisija pateikė naujas gaires, leidžiančias Rusijai į Kaliningrado sritį geležinkeliais gabenti ES sankcionuotas prekes.
Profesorius Raimundas Lopata. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Kitą dieną po šio paviešinto sprendimo spaudos konferenciją surengė premjerė. Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad Lietuvos institucijos ketina atsižvelgti į šį išaiškinimą. Premjerė pažymėjo, kad daug diskusijų sukėlęs EK išaiškinimas dar nereiškia, kad grįžtama į situaciją, kai Rusija į Kaliningradą ir iš jo galėjo gabenti visų rūšių prekes. Premjerė taip pat pažymėjo, kad Vyriausybė nėra atsakinga už sprendimą, kuri priėmė EK. Galiausiai premjerė nesutiko su oponentų žeriamais priekaištais, esą Kaliningrado tranzito krizė kilo, nes apribojimai sankcionuotų rusiškų prekių tranzitui buvo įvesti prieš tai to nesuderinus su ES institucijomis ir partneriais. Petras Auštrevičius. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Į EK išaiškinimą ketvirtadienio popietę sureagavęs prezidentas G. Nausėda teigė, kad tai įneš aiškumo dėl sankcijų įgyvendinimo ir užkirs kelią Kremliaus dezinformacijai.
„Prezidentas mano, kad EK gairės įneš aiškumo dėl sankcijų įgyvendinimo visoje ES ir užkirs kelią tolesnei Kremliaus dezinformacijai ir nepagrįstiems kaltinimams Lietuvai. Šalies vadovas pabrėžia, kad efektyvus ES sankcijų įgyvendinimas galimas tik jas vieningai aiškinant ir interpretuojant. Prezidentas teigia, kad Kremliaus provokacijų akivaizdoje yra itin svarbu išlaikyti transatlantinę vienybę ir tvirtybę ES lygmeniu“, – ketvirtadienį Eltai perduotame komentare sakė prezidento patarėjas Tomas Beržinskas.
Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Trečiadienį atomazgą pasiekusią sankcionuotų prekių tranzito iš Rusijos į Kaliningradą istoriją įvertino ir kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, Lietuvos politikai „šoka kinkadrebio partiją“, o už sprendimus atsakingi asmenys blaškosi ir demonstruoja negebėjimą priimti strateginius sprendimus.
Šis D. Grybauskaitės pareiškimas pasirodė netrukus po premjerės I. Šimonytės surengtos spaudos konferencijos, kurios metu Vyriausybės vadovė sakė, kad Lietuvos institucijos ketina atsižvelgti į Europos Komisijos išaiškinimą dėl sankcijų Kaliningrado tranzitui.
Seimo opozicijos atstovas Eugenijus Gentvilas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime seniūnas Eugenijus Gentvilas piktinasi Europos Komisijos (EK) paskelbtomis gairėmis, pagal kurias Rusijai geležinkeliais per ES teritoriją leidžiama gabenti sankcionuotas prekes į Kaliningradą, jei šios prekės nebus naudojamos kariniams tikslams.
Jo teigimu, EK, išgirdusi Kremliaus šantažą, ignoruoja mažųjų šalių partnerių interesus.
„Manau, kad EK, išgirdusi Putino šantažą, įsitempė kaip styga ir nebe pirmą kartą kalba, kad nereikia pažeminti Rusijos, leidžiame Putinui išsaugoti veidą. Tik Rusija pasidrasko, europiečiai sustingsta, o tai nėra principinga ar netgi sakyčiau perdėtai pragmatiška kai kurių Europos šalių, kurios turi nedidelę įtaką Europos Komisijoje, pozicija“, – Eltai teigė E. Gentvilas.
„Taip gaunasi, kad, ignoruodami mažųjų narių, pavyzdžiui, Lietuvos nacionalinius interesus, sušvelnindami tranzito reglamentavimą, jie atiduoda Lietuvą Rusijos prekių tranzito koridoriui“, – pridūrė jis.
E. Gentvilo nuomone, jei iki šiol Lietuva laikėsi principinės pozicijos ir aiškiai deklaravo, kad draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą privalo būti įgyvendintas, tokiu atveju, anot jo, būtina dar kartą kreiptis į EK.
„Nežinau, ką prezidentas EVT yra pasakęs, ar ką yra pasakęs ministras Landsbergis, bet jei jie nėra davę tokio leidimo, Lietuva turi kreiptis į EK ir EVT bei klausti, kas čia darosi. Tačiau tą galima daryti tik tuo atveju, jei mes laikėmės principingos pozicijos iki tol. O jei tik linksėjome galva, sudėtinga kažką beklausinėti“, – svarstė E. Gentvilas.
Be to, E. Gentvilas nepanoro komentuoti opozicijos keliamos idėjos dėl Kaliningrado krizės kelti klausimą dėl užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio interpeliacijos.
„Aš nežinau kas kokios pozicijos laikėsi, taip pat aš nesu opozicijos patarėjas, kad patarinėčiau ar daryti, ar nedaryti interpeliacijos. Kartais jie ir tuščioje vietoje gali sugalvoti tą daryti, tai čia aš nekomentuosiu“, – teigė E. Gentvilas.
Lietuvos geležinkelių stotis Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
ELTA primena, kad birželio 17 d. įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuva apribojo plieno bei juodųjų metalų tranzitą į Kaliningradą. Kaip tvirtina atsakingos institucijos, šis Lietuvos valdžios institucijų draudimas sankcionuotas prekes gabenti į Kaliningradą yra grįstas ES sankcijomis, numatytomis dar pavasarį. Tuo metu Rusija tranzito į Kaliningradą sustabdymą laiko neteisėtu ir beprecedenčiu bei pagrasino atsaku, turėsiančiu poveikį visiems Lietuvos gyventojams.
Sekmadienį įsigaliojo ES sankcijų pakete numatytas draudimas nuo liepos 10 d. neleisti iš Rusijos per ES teritoriją gabenti cementą, alkoholį ir įvairias prabangos prekes. Šiuo sprendimu, cementas ir alkoholis taip pat tranzitu per ES teritoriją negalės pasiekti Kaliningrado srities.
Nuo rugpjūčio 10 d. taip pat turi įsigalioti kitų prekių – anglies ir kito kietojo iškastinio kuro gabenimo iš Rusijos per ES teritoriją – draudimas, žiemą bus uždrausta ES šalimis gabenti rusišką naftą.
Geležinkelis. Slaptai.lt nuotr.
Klausimas, kaip reikėtų išeiti iš Kaliningrado tranzito krizės, sukėlė trintis tarp Lietuvos politikų. Panašu, kad gresiant gauti Europos Komisijos išaiškinimą, jog sankcionuotos rusiškos prekės turi turėti galimybę vėl judėti laisvai tranzitu per Lietuvą, sutariama tik dėl vieno – kilusios situacijos neapibrėžtumas yra pavojingas.
Opozicijoje dirbantis ekspremjeras Saulius Skvernelis kritikuoja Ingridos Šimonytės Vyriausybę, esą ši toliau tęsia „bravūrišką“ užsienio politiką. Jo teigimu, tai, kaip Lietuva pritaikė ES sankcijas tranzitu į Kaliningrado sritį gabenamai rusiškai produkcijai, buvo „išsišokimas“ ir, suprask, neteisinga įvestų sankcijų interpretacija.
Išsiskyrė ir dviejų Lietuvos prezidentų nuomonės. Kadenciją baigusiai prezidentei Daliai Grybauskaitei pažymėjus, kad argumentus dėl Kaliningrado tranzito Lietuva turėjo išsakyti dar praėjusią savaitę vykusios Europos Vadovų Tarybos (EVT) metu, dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda pareiškė: D. Grybauskaitė kalba nežinodama situacijos ir remiasi išgalvotais argumentais.
„EVT nepriima sprendimų dėl sankcijų taikymo, ir tai turėtų būti gerai žinoma buvusiai prezidentei“, – žurnalistams Madride tvirtino G. Nausėda, vėliau pažymėdamas, kad už sankcijų taikymą yra atsakinga Vyriausybė.
V. Mitalas: prezidentas turėtų būti ne tik užsirašinėtojas EVT, bet ir aktyvus žaidėjas
Prezidentui G. Nausėdai klausimų turi ir valdančiųjų atstovai. Vienas iš Seimo vicepirmininkų Vytautas Mitalas teigia pasigendąs žinių apie G. Nausėdos dalyvavimo Europos Vadovų Tarybose rezultatus. Tiksliau tariant – kaip šiame formate G. Nausėdai pavyko kelti Lietuvos interesų klausimą dėl aptariamos Kaliningrado tranzito problemos. Laisvės partijos atstovo teigimu, nors prezidentas ir tvirtina, kad ne EVT priima sprendimus dėl sankcijų taikymo, būtent ES narių lyderiai, akcentuoja jis, gali ir turi sudėti visus taškus dėl kilusių klausimų.
Lietuvos Seimas. Slaptai.lt nuotr.
„Dabar prezidentas dalina darbus Vyriausybei. Ir tai yra nei naujiena, nei turėtų kažkuo stebinti. Man tik kyla klausimas, ar pats prezidentas prisiima pakankamai darbų, kad Europos Vadovų Taryboje būtų ne tik užsirašinėtojas to, kas vyksta, bet ir aktyvus žaidėjas, formuojant koalicijas dėl svarbių klausimų, kurių Lietuvai reikia. Girdėjome, kad prezidentas su Olafu Scholzu kalbėjosi dėl brigados dislokavimo pajėgų Lietuvoje… Įdomu būtų, kad prezidentas paaiškintų, ar to pokalbio metu buvo labai aiškiai ištransliuota Lietuvos pozicija dėl sankcijų ir ką Vokietijos kancleris į tai atsakė“, – Eltai sakė „laisvietis“.
„Aš, kaip ir kiekvienas Lietuvos pilietis, norėčiau gauti aiškesnę ir tikslesnę informaciją apie tai, kas vyksta. Ši situacija priklauso nuo to, kas iš tikrųjų ir kokios kalbos vyko EVT“, – teigė V. Mitalas.
Nuomonės išsiskiria ir valdančiųjų gretose
Išsiskyrusios nuomonės dėl Kaliningrado tranzito ryškėja ne tik jau įprastu tapusiame politiniame Prezidentūros ir valdančiųjų fronte.
Vertinant esamą situaciją – o tiksliau galimus šios krizės scenarijus – ryškėja ir skirtys valdančiųjų stovykloje. Dalis valdančiųjų net pagalvoti sau neleidžia, kad Lietuva galėtų atsitraukti nuo ES sankcijų taikymo kai kuriems į Kaliningradą gabenamiems produktams. Jei tokį žingsnį Vilnių įpareigotų padaryti Europos Komisija – tai būtų „rankų išsukinėjimas“ Lietuvai, teigė dalis valdančiųjų atstovų.
„Aš tikiu, kad ši Vyriausybė nesuteiks malonumo Kremliui ir Kremliaus draugams Europos Sąjungoje ir Briuselyje – o jų yra, mes tą žinome – kad Lietuva vienintelė iš ES valstybių būtų Komisijos funkcionierių pripažinta kaip turinti kitokį suvereniteto lygį santykiuose su Rusija“, – Eltai savaitės pradžioje teigė konservatoriams priklausantis parlamentaras ir buvęs užsienio reikalų ministras Audronis Ažubalis.
„Aš netikiu, kad šita Vyriausybė bandytų taip padaryti, aš netikiu, kad taip būtų pasielgta“, – akcentavo politikas.
Būtą ir daugiau politikų, kurie savo pasisakymais leido suprasti, kad Lietuva turėtų pasirinkimą net tuo atveju, jei EK atsiųstų naujas gaires dėl sankcionuotų prekių tranzito.
Tačiau užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis šią savaitę tvirtino, kad net sulaukusi nemaloniai skambančių žinių iš Europos Komisijos, „Lietuva neturi teisinės kompetencijos kaip nors vetuoti papildomą išaiškinimą.“
Užkulisiuose panašiai kalba ir daugiau valdančiųjų: Lietuva – jei jau Vokietijos spaudžiama EK nurodytų išimtis rusiškų prekių tranzitui – į barnius su ES struktūromis nesileistų ir Vengrijos pramintu keliu nesektų. Tektų sukąsti dantis, galbūt kreiptis išaiškinimo į europinį teismą, bet galimybė atverti politinį konfliktą – neįsivaizduojama ir atmetama. Ir tokia pozicija nevisiškai dera su karingiau nusiteikusiais parlamentarais, raginančiais į visą situaciją pažiūrėti principingiau ir pakovoti už įsitikinimus.
Tai, kad tiek viešuose pasisakymuose, tiek valdžios užkulisiuose tvyro ganėtinai skirtingas susidūrimo su „nepageidaujamu scenarijumi“ įsivaizdavimas, V. Mitalas nesureikšmina.
„Taip gali atitikti dėl to, kad situacija dinamiška ir greitai keičiasi, ir ne visada tą nuomonę pavyksta iki galo suvienodinti“, – svarstė parlamentaras. Pasak jo, kilusioje situacijoje svarbiausia „nedžiazuoti“. Europa. Slaptai.lt nuotr.
„Dėl visų klausimų Lietuva turi siekti absoliučiai bendros pozicijos su ES. Džiazavimas šioje vietoje būtų neatsakingas“, – sakė politikas, pernelyg nesileisdamas į detales aptariant nelaukiamą, bet pakankamai tikėtiną scenarijų, kai EK atsiunčia Lietuvai naujas gaires dėl rusiškų prekių tranzito.
„Aš tikiuosi, kad Lietuva daro viską, kad nuo viso sankcijų plano mes nenukryptume, ir kad Olafo Scholzo pareiškimai taip ir liks pozicija spaudai“, – apibendrino V. Mitalas.
Lūkesčius, kad „viskas bus gerai“, dėliojo ir konservatorių frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Politikė apskritai nesiryžo situacijos komentuoti, pažymėdama, kad pats klausimas per jautrus, kad būtų galima narplioti dar neišsipildžiusius scenarijus.
„Tai yra labai svarbus klausimas ir visi svarstymai įvairių scenarijų, man atrodo, neprideda kažkokių pozityvių dalykų“, – sakė ji.
„Jeigu bus kažkokie patikslinimai, tai tada ir bus prasminga įvertinti. Aš pasitikiu Vyriausybe, kuri ir vykdo konsultacijas“, – teigė politikė.
Mitingas prieš prekių iš Rusijos ir Baltarusijos tranzitą per Lietuvą. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Trečiadienį prie Vyriausybės susirinkę mitinguotojai išreiškė solidarumą už laisvę kovojančiai Ukrainai, kartu reikalaudami visų Europos Sąjungos šalių partnerių, jų teigimu, realios pagalbos Ukrainai, nutraukiant ekonominius ryšius su Rusija ir Baltarusija.
„Mes priprantame prie karo vaizdų, prie karo tematikos ir tai tampa norma, bet tai nėra norma. (…) Labai jautrus momentas kalbėti apie karą, kai Lietuvoje nemaža dalis nenori apie tai kalbėti. Bet mes apie tai kalbėsime“, – rodydamas Ukrainos karo nuotraukas prie Vyriausybės kalbėjo vienas iš mitingo organizatorių Olegas Šurajevas.
Protesto akcijos organizatoriai kėlė reikalavimą valdžiai, verslams, elitui, menininkams, piliečiams ne tik išreikšti žodinį palaikymą, tačiau ir imtis veiksmų.
Į renginį atvykę Ukrainos karo pabėgėliai buvo kviečiami su visuomene dalytis savo istorijomis.
„Noriu padėkoti Lietuvai, Lietuva visada palaiko Ukrainą ir mes tikrai esame broliai. Vienybėje, kai visas pasaulis susijungė, su šia jėga mes nugalėsime šį siaubą“, – kalbėjo į renginį atvykusi ir Lietuvoje gyvenanti ukrainietė.
Priešais Vyriausybę sustoję gyventojai rankose laikė Ukrainos vėliavas ir plakatus. Prie mikrofono palaikymą Ukrainai atėjo pareikšti Rusijos emigrantai.
O. Šurajevo teigimu, tai tik viena iš akcijų, kurias ateityje ketinama organizuoti ir tarptautiniu mastu.
„Mes judėsime toliau, planai kalbėti apie tai Europai garsiau. Kalbėti angliškai, kalbėti vokiškai, kalbėti ispaniškai“, – teigė O. Šurajevas.
Organizatoriai nurodo, kad piketo tikslas yra garsiai pasakyti visam pasauliui, kad Rusijos vykdomas genocidas Ukrainoje nėra tik Ukrainos reikalas, tai – viso pasaulio reikalas.
Kaip pranešė renginio organizatoriai, akcija buvo suderinta su Lietuvos policija ir Vilniaus miesto savivaldybe.
ELTA primena, kad dar trečiadienį prieš protestą premjerė Ingrida Šimonytė susitiko su mitingo organizatoriumi Olegu Šurajevu. Kaip po susitikimo akcentavo O. Šurajevas, susitikimas nebuvo skirtas aptarti ekonominių ryšių su Rusija ir Baltarusija nutraukimo.
„Yra krūva būdų, kaip galima užtverti kelią, ir ne man patarinėti premjerei, mūsų tarnyboms. Aš nesu nei politikas, nei aš esu kažkuo išrinktas, nei gaunu pinigų iš valstybės, aš galiu užsiiminėti tik aktyvizmu, ką aš ir darau“, – po susitikimo prie Vyriausybės kalbėjo O. Šurajevas.
Praėjusią savaitę O. Šurajevas organizavo protestą Minsko plente, siekdamas priversti Lietuvos Vyriausybę nedelsiant nutraukti prekybą su Rusija ir Baltarusija bei nepalaikyti prekybinių ryšių, ekonomiškai neremti šių valstybių agresorių.
Paryžius, vasario 22 d. (ELTA). Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves’as Le Drianas pranešė, kad ES šalių URM vadovai suderino naujų sankcijų Rusijai, pripažinusiai separatistines Donecko ir Luhansko respublikas, paketą.
„Mes vienbalsiai susitarėme dėl pirmojo sankcijų paketo, – pareiškė antradienį per spaudos konferenciją Paryžiuje J. Y. Le Drianas. – Tai svarbus momentas“.
Savo ruožtu Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis teigė, kad sankcijos, kurių ketina imtis ES, skaudžiai smogs Rusijai. Jis taip pat pranešė, kad ES savo veiksmus koordinuoja su JAV, Jungtine Karalyste ir Kanada.
„Šiandien mes susitarėme, kad į mūsų sankcijų sąrašą bus įtrauktas 351 Rusijos Valstybės Dūmos narys, balsavęs už šį tarptautinės teisės ir Ukrainos teritorijos vientisumo ir suvereniteto pažeidimą, – pareiškė J. Borrellis. – Mes susitarėme taikyti sankcijas 27 fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie kenkia arba kelia grėsmę Ukrainos teritorijos vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei“.
Sankcijų taip pat bus imtasi prieš bankus, kurie finansuoja operacijas Donbaso teritorijoje. Šių bankų J. Borrellis neįvardijo.
„Mes stebėsime Rusijos elgesį ir būsime pasirengę taikyti jai dar griežtesnes sankcijas“, – pridūrė jis.
Austrijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Schallenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Viena, sausio 23 d. (dpa-ELTA). Austrijos užsienio reikalų ministras Alexanderis Schallenbergas pareiškė, kad dėl Ukrainos krizės Europos Sąjunga neturėtų taikyti sankcijų Rusijos gamtinių dujų tiekimui, informuoja naujienų agentūra dpa.
Konservatorių politikas sekmadienį laikraštyje „Die Presse“ publikuotame interviu sakė, kad sankcijos neturėtų būti taikomos ir dujotiekiui „Nord Stream 2“, kuris Baltijos jūros dugnu jungia Rusiją ir Vokietiją. Ministras priminė, kad dujotiekis dar neveikia, todėl negali kelti grėsmės.
„Mes Europoje esame tam tikru mastu priklausomi nuo Rusijos energijos. Mes to negalime pakeisti per naktį, jei norime šilumos ir elektros“, – kalbėjo A. Schallenbergas.
Tačiau Austrijos diplomatijos vadovas užtikrino, kad intensyviai ruošiamos ES ekonominės ir finansinės sankcijos tam atvejui, jei Rusija įsiveržtų į Ukrainą.
„Eskalacijos atveju bus labai aiškus, vienareikšmiškas ir greitas atsakas“, – sakė ministras.
Jis neatmeta, kad Rusija galėtų būti pašalinta iš SWIFT tarpbankinių mokėjimų sistemos.
Austrija įprastai siekia palaikyti gerus santykius su Rusija. Čia energetika taip pat vaidina tam tikrą vaidmenį, nes Austrijos naftos ir dujų bendrovė OMV yra viena iš investuotojų į „Nord Stream 2“ projektą. Be to, netoli Vienos yra svarbus gamtinių dujų paskirstymo centras, per kurį rusiškos dujos tiekiamos Europos valstybėms.
Ingrida Šimonytė. Vyriausybės nuotr.
Praėjus nepilnai savaitei po Vyriausybę sudrebinusio skandalo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito, premjerė Ingrida Šimonytė apsisprendė – Ministrų Kabineto sudėtis nesikeis. Pasak jos, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsberis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis liks užimamuose postuose, o Vyriausybė toliau tęs darbus, nes, akcentavo premjerė, šiuo metu Seime nėra matoma jokia reali alternatyvi dauguma, kuri galėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos.
„Du Vyriausybės nariai įteikė man atsistatydinimo prašymus, nutarę šį reputacinį nuostolį prisiimti sau. Vertinu ministrų pasirengimą prisiimti atsakomybę, bet negaliu su tuo sutikti. Ne tik dėl to, kad, kaip paaiškėjo, ministerijoms teko veikti nepilnos informacijos sąlygomis, bet ir dėl to, kad mažiausias rizikas valstybei keliantį kelią iki krovinių atsisakymo vis dar reikia nužymėti, o atsistatydinimai to nepadės padaryti. Todėl ministrų atsistatydinimo prašymų Lietuvos Respublikos Prezidentui neteiksiu ir šįvakar įtikinau ministrus prašymus atsiimti“, – antradienio vakarą išplatintame pranešime teigė I. Šimonytė.
Dar pirmadienį I. Šimonytė neatmetė galimybės, kad, reaguojant į krizę, kuri kilo dėl nesustojusio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, gali pasitraukti visa Vyriausybė.
Tuo tarpu oponentams reikalaujant politinės atsakomybės, užsienio reikalų ir susisiekimo ministrai dėl kilusio skandalo jau anksčiau premjerei įteikė atsistatydinimo pareiškimus.
Pranešusi sprendimą dėl Vyriausybės ir ministrų likimo, I. Šimonytė akcentavo, kad iki šių metų pabaigos bus priimti visi susidariusios situacijos sprendimai.
„Tikiuosi, kad vėliausiai iki sausio 31 dienos bus pateikti visi nacionaliniai susidariusios situacijos sprendiniai, užtikrinantys valstybės nacionalinio saugumo interesus bei minimizuojantys finansines rizikas. Kartu ES lygiu būtų teikiami siūlymai ir siekiama tolesnių sektorinių sankcijų Baltarusijos režimui išplėtimo bei maksimalaus sinchronizavimo su JAV sankcijomis“, – išplatintame pranešime teigė premjerė.
Pasak I. Šimonytės, ji neturinti pagrindo teigti, kad Lietuvos strateginiai partneriai nusivylė Lietuva dėl susitariusios situacijos.
„Viešumoje nuskambėjo daug kaltinimų strateginių partnerių nuvylimu. Neturiu pagrindo taip teigti ir nežinau, kokiu pagrindu tokie pareiškimai daromi. Man nėra žinoma apie kokius nors svarstymus šia tema ES, JAV ar kitų partnerių institucijose, o bendradarbiavimas yra tiek pat nuoširdus ir intensyvus, kaip buvo visus pastaruosius metus“, – rašė I. Šimonytė, pažymėdama, kad ir pati rimtai apsvarstė asmeninės atsakomybės klausimą.
Gabrielius Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Labai rimtai ir nuoširdžiai apsvarsčiau ir savo asmeninės atsakomybės klausimą. Ją puikiai suprantu. Tačiau šiuo metu Seime nėra matoma jokia reali alternatyvi dauguma, kuri galėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos bei pasiūlyti Lietuvai savo programą. Valdančiąją daugumą sudarančios frakcijos šiandien vieningai palaikė Vyriausybės siūlomą ateinančių metų biudžetą bei kitus susijusius sprendimus. Atsižvelgiant į paaštrėjusią geopolitinę situaciją, o taipogi tebesitęsiančius iššūkius dėl COVID ir migracijos, būtų neatsakinga rizikuoti neapibrėžtumu, kurį sukeltų netgi bandymas formuoti naują daugumą ar reikšmingai keisti Vyriausybės sudėtį. Todėl Vyriausybė, laikydama, kad turi koaliciją sudarančių partijų frakcijų pasitikėjimą, tęs savo darbą ta pačia sudėtimi, bendradarbiaudama su kitomis institucijomis, kaip numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje. Ir toliau dėsime visas pastangas, kad būtų įgyvendinta tai, ką įsipareigojome padaryti XVIII-osios Vyriausybės programoje“, – teigė I. Šimonytė.
Išplatintame pareiškime ji taip pat akcentavo, kad Vyriausybės pirmieji darbo metai buvo nelengvi. „Valdančioji dauguma nėra itin skaitlinga ir daugelio sprendimų priėmimas nuo pat Vyriausybės programos tvirtinimo neapsieina be iššūkių. Objektyvi realybė, kurioje tenka veikti – vis nesibaigianti COVID-19 pandemija ir A. Lukašenkos režimo organizuotas migracijos srautas siekiant spausti Europos Sąjungą – diktuoja savo iššūkius ir verčia didelę dalį laiko skirti jų sprendimui. Nepaisant to Vyriausybei iš esmės pavyko priimti ir pradėti įgyvendinti didžiąją dalį šiems metams suplanuotų programos priemonių. Tai laikau dideliu laimėjimu.
Pradėjusi darbą Vyriausybė kėlė sau reikalavimus vengti šešėlių, kuriuos politinei valdžiai gali mesti korupcija, nepotizmas, interesų painiojimas, o priimant sprendimus kliautis viešojo intereso pirmenybe ir liberalios demokratijos vertybėmis“, – rašė premjerė.
Premjerė pripažino, kad Vyriausybei ne viskas pavyko taip, kaip norėtųsi. Pasak jos, krizė, kurią sukėlė baltarusiškų trąšų istorija, vienas iš tokių pavyzdžių.
„Tokia situacija susiklostė ir neseniai, kai dėl skirtingų ES ir JAV sprendimų „Belkalij“ gaminamų trąšų atžvilgiu kilo klausimai dėl valstybės kontroliuojamos įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ galimybės toliau teikti šiai įmonei transportavimo paslaugas. Pabrėžiu, kad Vyriausybė nuosekliai palaikė, o dažniausiai pati aktyviai siekė sankcijų sprendimų A. Lukašenkos režimo atžvilgiu ir niekada nesiekė atskirų produktų/subjektų išbraukimo iš sankcijinių sąrašų – net tais atvejais, kai tai būtų reiškę kokių nors komercinių santykių atsisakymą. Todėl insinuacijos, neva, Vyriausybė siekė išlaikyti į ES sankcijų sąrašus kol kas neįtrauktų produktų gabenimą bet kokia kaina, neturi pagrindo – nuo pat kadencijos pradžios gabenimo krypčių diversifikavimas ir rizikos, kylančios iš sandorių su subjektais, nepriklausančiais teisės viršenybės erdvei, minimizavimas buvo tarp svarbiausių užduočių valstybės kontroliuojamoms įmonėms“, – teigė I. Šimonytė.
„Paskelbus JAV sankcijas, kurių tiesioginis taikymas Lietuvos subjektams nenumatytas, tačiau netiesioginis poveikis galimas, svarbiausia užduotis buvo atrasti mažiausias rizikas keliantį būdą nutraukti kontroversiškais galimus laikyti komercinius AB „Lietuvos geležinkeliai“ santykius su trąšų gamintoju „Belkalij“. Valstybės institucijos teikė konsultacijas ir pagalbą AB „Lietuvos geležinkeliai“ pasirengiant šių sankcijų poveikiui, tačiau nei valstybės institucijoms, nei įmonei nepavyko suvaldyti lūkesčių dėl to, kokiu būdu ir per kiek laiko iš sandorių bus išeita. Tai reputacinis nuostolis, kurį pripažįstu ir dėl kurio apgailestauju“, – rašė premjerė.
Baltarusiškų trąšų skandalas pareikalavo „Lietuvos geležinkelių“ vadovo kėdės
Kiek anksčiau antradienio vakare „Lietuvos geležinkelių“ valdyba pranešė nutarusi, kad įmonės direktorius Mantas Bartuška pasitrauks iš posto po pereinamojo laikotarpio.
Anot valdybos pirmininko Kęstučio Šliužo, šis bendras valdybos ir M. Bartuškos sprendimas priimtas, „siekiant deeskaluoti situaciją ir minimizuoti reputacines rizikas, susijusias su įmone, visų suinteresuotų šalių labui ir verslo tęstinumui“.
Valdančiosios daugumos lyderiai nepritarė ministrų atstatydinimui
Premjerei I. Šimonytei LRT televizijai pareiškus, kad ieškant išeičių iš susidariusios krizės svarstomas ir Vyriausybės paleidimas, Seimo valdančiosios daugumos lyderiai teigė nematantys poreikio tokiam žingsniui. Jų teigimu, nėra pagrindo atsistatydinti ir krizės epicentre atsidūrusiems susisiekimo ir užsienio reikalų ministrams.
„Manau, kad šią problemą reikia spręsti tokiais sprendimais, kurie nesukelia didesnių problemų, o atsistatydinimai dabar niekaip jų neišspręstų“, – antradienį sakė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Laisvės partijos lyderės Aušrinės Armonaitės teigimu, politinę krizę, kilusią dėl nesustojusio „Belaruskalij“ trąšų tranzito, reikėtų spręsti ne žvalgantis kaltų, o ieškant realių sprendimų. Susisiekimo ministras Marius Skuodis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Dabar mes valstybėje kelinta diena kalbame apie asmenybes, bet iš tikrųjų reikia dirbti, kad tie sprendimai būtų įgyvendinti ir sankcijos būtų įgyvendintos“, – teigė A. Armonaitė.
Poziciją dar prieš priimant sprendimą išsakė prezidentas
Kritiką Vyriausybei dėl nesustojusio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą penktadienį išsakė prezidentas Gitanas Nausėda. Jis teigė, kad apie pasiruošimą trauktis paskelbę ministrai kitose šalyse jau būtų pasitraukę, o ne lauktų premjerės įvertinimo.
Tačiau premjerei pirmadieni pareiškus, kad gali trauktis ir visa Vyriausybė, prezidentas antradienį pažymėjo, kad nereikia skubotų sprendimų.
„Svarbiausia, kad nebūtų daromi karštligiški ar skuboti sprendimai, kurie komplikuotų situaciją, kai mums to mažiausiai reikia, įvertinus visas tarptautines aplinkybes“, – portalui 15min sakė G. Nausėda.
ELTA primena, kad Vyriausybėje krizė kilo kai pastarąją savaitę įsigaliojus Jungtinių Amerikos Valstijų sankcijoms Baltarusijos valstybinei kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, šios įmonės produkcijos tranzitas per Lietuvą nesustojo.
Kaip atskleidė M. Bartuška, Baltarusijos bendrovė „Lietuvos geležinkeliams“ pervedė avansinį mokėjimą už trąšų tranzitą už lapkritį, gruodį ir pusę sausio mėnesio.
„Lietuvos geležinkelių“ generalinis direktorius Mantas Bartuška trauksis iš posto. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Lietuvos geležinkelių“ valdyba nutarė, kad įmonės direktorius Mantas Bartuška pasitrauks iš posto po pereinamojo laikotarpio, antradienį vakare pranešė valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas.
Anot jo, šis bendras valdybos ir M. Bartuškos sprendimas priimtas, „siekiant deeskaluoti situaciją ir minimizuoti reputacines rizikas, susijusias su įmone, visų suinteresuotų šalių labui ir verslo tęstinumui“.
„Įmonės veiklos tęstinumui geriausias sprendimas dabar būtų sutarti kartu su vadovu dėl pereinamojo laikotarpio, kada vadovas galėtų pasitraukti iš užimamų pareigų, iki to laiko sukuriant aiškų ir skaidrų bei efektyvų veiksmų planą, kaip bus valdoma toliau ši situacija tiek teisinių santykiu su sutarties subjektais atžvilgiu, tiek pačios įmonės atžvilgiu“, – po valdybos posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje pristatė K. Šliužas.
K. Šliužas pabrėžė, kad konkrečios datos, kada M. Bartuška paliks postą, valdyba dar nenustatė – visų pirma M. Bartuška ir likusi įmonės vadovybė turės sudaryti tolesnių veiksmų planą.
Prioritetas teiktas finansinių rizikų valdymui
K. Šliužas nurodė, kad iki šiol „Lietuvos geležinkeliai“ spręsdami „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą po gruodžio 8 d. klausimą visų pirma siekė kuo labiau sumažinti dėl sutarties nevykdymo kilsiančias finansines rizikas.
Traukiniai. Slaptai.lt foto
„Turint omenyje, kad tai didelės vertės, pakankamai sudėtinga sutartis, padarius neatsargius žingsnius ir būti apkaltintam nevykdant tos sutarties, gali turėti labai ženklias finansines pasekmes, todėl natūralu, kad įmonės vadovai kreipė labai didelį dėmesį, čia matėme jų prioritetą – būtent šitoms rizikoms suvaldyti“, – kalbėjo K. Šliužas.
„Tačiau yra ir reputacinės rizikos ir, kaip matome, galbūt dėl politinės valios ir teisinių instrumentų nacionaliniu lygiu neatitikimo buvo daug neapibrėžtų situacijų, kur reikėjo priimti galbūt sprendimus čia ir dabar, tuo pat metu galvojant apie įmonės gerovę“, – tęsė valdybos pirmininkas.
Lietuvos geležinkelių stotis Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Spaudos konferenciją K. Šliužas visgi pradėjo žodžiais, esą paskutiniuosius keletą metų įmonė sparčiai keitėsi į gera, ir tiek M. Bartuška, tiek likusi vadovybė tuo gali didžiuotis. Komentuodamas susidariusią situaciją, K. Šliužas atkreipė dėmesį, kad dabar šalį sukrėtusi situacija susiformavo neradus teisinių instrumentų politinei valiai išreikšti.
„Mūsų išvada išklausius įmonės vadovų ta, kad tokia didžiulė nežinomybės ir rizikinga situacija susidarė dėl to, kad didelis neatitikimas tarp politinės valios ir teisinių instrumentų jai įgyvendinti. Teisiniai instrumentai čia gali būti keleto lygmenų, jie skirtingai daro įtaką konkurencinei aplinkai“, – kalbėjo jis.
K. Šliužas aiškino, kad susidariusios situacijos būtų pavykę išvengti, jei sankcijos „Belaruskalij“ būtų priimtos Europos Sąjungoje. Taip pat jis akcentavo Lietuvos mastu įmanomas teisines priemones.
„Antras lygmuo – Lietuvos teisė ir sprendimai valstybės mastu, ar tai galvojant apie nacionalinio saugumo aspektus. Priėmus tokio lygio sprendimą būtų aiškus sprendimas, kaip elgtis įmonei šioje situacijoje. Gal nedidelis trūkumas lyginant su ES lygmeniu, nes nepaliestų arba mažai paliestų rinkos dalyvius už Lietuvos jurisdikcijos ribų“, – sakė K. Šliužas.
Penktadienį susisiekimo ministras Marius Skuodis pranešė nepasitikįs M. Bartuška ir pavedė „Lietuvos geležinkelių“ valdybai svarstyti, ar įmonės vadovas toliau gali eiti pareigas. Trintis tarp „Lietuvos geležinkelių“ direktoriaus ir ministro kilo gruodžio 8 d. įsigaliojus JAV sankcijoms Baltarusijos kalio trąšų gamintojai „Belaruskalij“, kurios krovinių tranzitas per Lietuvą tądien nesustojo.
Kaip atskleidė M. Bartuška, Baltarusijos bendrovė „Lietuvos geležinkeliams“ pervedė avansinį mokėjimą už trąšų tranzitą už lapkritį, gruodį ir pusę sausio mėnesio, o apie tai Susisiekimo ir Užsienio reikalų ministerijoms buvo pranešta. Visgi patys ministrai tikina tokios informacijos neturėję.
M. Bartuška taip pat tikino, kad avansą „Belaruskalij“ pervedė jo nesuderinusi su „Lietuvos geležinkeliais“, ir mokėjimą nesėkmingai buvo bandoma grąžinti. M. Bartuška atkreipė dėmesį, kad nesilaikant sutarties, kuri galioja iki 2023 m., sąlygų, Susisiekimo ministerijai pavaldžią įmonę užgriūtų ieškiniai ir šimtus milijonų siekiančios baudos.
Valdyba pateikė sprendimų chronologiją
Penktadienį „Lietuvos geležinkeliai“ paskelbė įvykių seką, kaip bendrovės valdyba priiminėjo sprendimus dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito po gruodžio 8 d. Anot jos, M. Bartuška rugsėjo 28 d. pristatė veiksmus, kurių „Lietuvos geležinkeliai“ imasi dėl sankcijų Baltarusijai, bei informavo, kad bendrovė bendrauja su įvairiais bankais dėl atsiskaitymo galimybės, kai įsigalios JAV sankcijos.
Lapkričio 16 d. M. Bartuška informavo valdybą, kad bendrovė pasirašė „Belaruskalij“ sutarties pakeitimą dėl avansinių mokėjimo sąlygų, „Belaruskalij“ jau pervedus avansinius mokėjimus už 2,5 mėnesio. Valdybos nariai pabrėžė, kad atsižvelgiant į tai, jog santykiai su Baltarusija yra labai jautrūs, siekiant valdyti rizikas, M. Bartuška turėtų informuoti aukščiausio lygio valstybės institucijas, ministrę pirmininkę, ministrus, Seimo narius apie savo veiksmus dėl tolesnių santykių su „Belaruskalij“.
Tądien M. Bartuška valdybą informavo ir apie tai, kad dar spalio mėnesį išsiuntė oficialų pranešimą JAV Užsienio lėšų kontrolės biurui dėl „Belaruskalij“ sankcijų ir surengė konferencinį pokalbį, o apie JAV institucijos išaiškinimą dėl sankcijų taikymo buvo raštiškai informuotas Lietuvos bankas, Lietuvos bankų asociacija, Užsienio reikalų ministerija ir komerciniai bankai. Geležinkeliai taip pat pranešė sprendimo, kaip gauti „Belaruskalij“ mokėjimus po gruodžio 8 d., ieškanti su su įvairiomis fintech įmonėmis ir neobankais. Traukiniai Vilniaus geležinkelio stotyje. Slaptai.lt nuotr.
Gruodžio 7 d. posėdyje valdyba nusprendė pritarti iš „Belaruskalij“ gautų patvirtintų avansinių mokėjimų grąžinimui pagal Sutartį už vežimus po gruodžio 31 d. ir įgalioti M. Bartušką atlikti visus veiksmus, kad šis sprendimas būtų įgyvendintas.
Pranešime valdyba pažymėjo dar spalio mėnesį priėmusi sprendimą tolesnę „Lietuvos geležinkelių“ strategiją planuoti be baltarusiškos kilmės krovinių, o lapkričio 16 d, pristačiusi visos „Lietuvos geležinkelių“ įmonių grupės biudžetą be „Belaruskalij“ užsakymų.
Šių metų rugpjūtį paskelbtos JAV sankcijos numato, kad iki šių metų gruodžio 8 d. visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“. Po minėtos datos Lietuvoje veikiantys bankai linkę nebeaptarnauti „Belaruskalij“ atliekamų mokėjimo pavedimų.
Skaičiuojama, kad iki šiol „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Cargo“ per metus vidutiniškai gabeno per 10 mln. tonų „Belaruskalij“ krovinių už maždaug 60 mln. eurų.
Algimantas Matulevičius – daktaras, Politikos ir verslo ekspertas. Slaptai.lt nuotr.
Vertindamas šių dienų Lietuvos politines batalijas, pirmiausia pasigendu dviejų dedamųjų: a) kompentencijos ir b) atsakomybės. Čia turiu mintyse ne taip madingą ,,politinę atsakomybę“, o konkrečią kiekvieno darbuotojo ar vadovo, kokio jis rango bebūtų, atsakomybę. Turbūt net ,,laisviečiams“ suprantama, kad, neturint kompentencijos, nebus ir atsakomybės.
Prisipažinsiu, nesu didelis Gabrieliaus Landsbergio gerbėjas, bet būtent jis šioje iš visų pusių negerai kvepiančioje ,,trašų“ istorijoje mažiausiai kaltas. Kad jis privirė prisvilusios košės su savo naujadaru – taip vadinama ,,vertybine užsienio politika“, tai faktas, bet ne už ,,trąšas“ jis turi būt atleidžiamas. Tik apie tai truputį vėliau.
Dabar gi – apie kompentenciją.Tegul kai kurie politikai mane koneveikia, tačiau aš niekaip negaliu suprasti, kaip ministras per metus nesugeba išsiaiškinti, už ką jis yra atsakingas. Kaip galima suprasti susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio paaiškinimus, išsakytus gruodžio 10 d. per Lietuvos radiją, kad jo pavaldiniai jam neteikė informacijos arba ją teikė klaidingą? Jei tai tiesa, jau vien šis faktas pats savaime yra didžiulis skandalas. Būtent čia ir išlenda esminė mūsų valstybės bėda – jau 32 metus Lietuvą stekenantis ir žlugdantis vadovų kompentencijos klausimas. Ar ministru tampama tik todėl, kad esi lojalus partijos pirmininkui? Ar kad prieš rinkimus stropiai nešiojai ,,lankstinukus“? Deja, ir viena, ir kita – tai mūsų politikos tikrovė. Nors politika – tai valstybės reikalų tvarkymas, o tam reikalingas išmanymas, kuris neateina iš niekur. Tam reikia mokytis, ir ne tik universitete, ne tik iš knygų, bet ir iš gyvenimo realybės arba praktikos. Niekada nebūsi geras ministras, jei prieš tai nebuvai didesnio kolektyvo vadovas. O bet kuris vadovas turi dvejopą užduotį – būti ne tik kolektyvo lyderiu, bet tam tikruose klausimuose ir vykdytoju. Yra dalis darbų, kurių už tave niekas kitas nepadarys, tik tu pats. Vienas iš tokių – atsakomybės savo sistemoje įvedimas. Kiekvieno padalinio ar struktūros vadovas privalo žinoti savo kompentencijos ir atsakomybės ribas. O tai pasiekiama per aiškų uždavinių formulavimą ir pastovią rezultatų kontrolę, kurią ir privalo sutvarkyti ministras – kad ji veiktų kaip šveicariškas laikrodis. Tad ir šiame, gal net per daug išpūstame „trąšų“ skandale atsakomybė pirmoje eilėje tenka ne G.Landsbergiui , o M.Skuodžiui, nes tai pastarojo atsakomybės ribos. Ir net ne gėda, o tiesiog gėdinga, kad ministras pradeda ieškoti kaltų tuomet, kai darbas jau turėjo būt atliktas. Juk ne tada ,,šunis lakinti, kai medžioti laikas“.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Tačiau čia norėtųsi truputį plačiau pakalbėti apie patį naratyvą ,,vertybinė užsienio politika“. Nedaug kas susimąsto, jog šis naratyvas neišvengiamai suponuoja išvadą, kad anksčiau vykdyta Lietuvos užsienio politika nebuvo ,,vertybinė“. O jei nebuvo ,,vertybinė“, vadinasi, buvo nevykusi, neprincipinga, nuolaidžiaujanti. Nors ją vykdė ne kas nors kitas, o konservatorių remiama Prezidentė Dalia Grybauskaitė! Taip kad su tomis ,,vertybėmis“ kebloka klostosi padėtis, ir kuo giliau į mišką, tuo daugiau kelmų kelyje. Kyla ir toks klausimas, kas tas ,,vertybes“ nustatė, jei apie jas šnekama tautos ir valstybės vardu. Gal buvo surengta kokia apklausa ir tai išsiaiškinta, tik mes šito nežinome? Juk be viso kito vertybės – labai subjektyvus reiškinys, kiekvienas žmogus jas supranta savaip, kaip ir apie daug ką gyvenime, taip ir apie vertybes sprendžiama ne vien vadovaujantis aukštais idealais, bet ir ,,pagal savo sugedimo laipsnį“. Nesiimu spręsti, kuo vadovaujasi konservatoriai, tačiau pastebiu, kad jų užsienio politikos vertybiškumas neatsiejamas nuo kišimosi į kitų valstybių vidaus reikalus ir demokratijos eksporto – tarsi Lietuvoje jos jau būtų per daug. Todėl norėtųsi, naudojantis proga, priminti, kad, pradėdami veiklą, Seimo nariai ir ministrai duoda priesaiką, kurioje be kitko yra ir tokie žodžiai: ,, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei“.
Saldus miegas. Slaptai.lt nuotr.
Aiškiai ir suprantamai parašyta – Lietuvos žmonių gerovei. Ir – nė žodžio apie kitų valstybių žmonių gerovę. Tai akivaizdi nuoroda, kad aukščiausia vertybė Lietuvos politikui yra savo tautiečių gerovė. Iš čia ir kildinamas logiškas klausimas, ar tokią užsienio politiką, kuri pablogins Lietuvos žmonių gerovę, galima laikyti ,,vertybine“. Mano ir daugelio mano kolegų supratimu – NE. Ir vėl gi niekas nesuteikia teisės nei Prezidentui, nei Seimui, nei ministrų kabineto nariams daryti to savo nuožiūra ir priiminėti tokius skaudžius mūsų tautai sprendimus vienasmeniškai. Ar gerai gyvenančių žmonių grupelės paskatintam. Tai tarp kitko gan slidus ir pavojingas kelias, kuris ribojasi su priesaikos sulaužymo galimybe. O to pasekmė – tik apkalta.
Suprantama, yra bendražmogiškas visa ko supratimas – kaip toje išmintyje bylojama, svetimo skausmo nebūna… Todėl būtent iš bendražmogiškų paskatų mes visi ar bent dauguma nepateisiname diktatoriškų režimų ir pasisakome už demokratiją. Bet taip pat siekiame, kad čia nebūtų žengiama veidmainystės keliu. Deja, per nepriklausomybės dešimtmečius tam tikros pakraipos politikai primetė mūsų valstybei ir tautai du nepageidautinus reiškinius – permanentinę priešų paiešką ir demokratijos eksportą. Pastarąjį – jau ne tik į kaimynines šalis, bet ir po visą pasaulį pasirinktinai.
Vis garsiau skamba naujas naratyvas, kad su diktatoriais negalima bendrauti. Taip ir norisi pasiūlyti mūsų jaunesniems politikams pasiskaityti istorijos vadovėlius. Jeigu Vakarai nebūtų bendravę su blogio imperija vadinama SSSR, tai ne tik kad būtų prasidėjęs trečiasis pasaulinis karas, bet ir Michailo Gorbačiovo ,,perstroikos“ nebūtų buvę, o mes dabar gal vis dar gyventume toje pačioje SSSR – jei apskritai būtume gyvi.
Kinijos vaikai. Youtube.com nuotr.
Mūsų užsienio politikos formuotojų kompetencija iš tikro šlubuoja. Visų pirma, demokratijos eksportas nepriimtinas pagal pačią demokratijos prigimtį. Tokią santvarką svetimoje valstybėje ginklu, per prievartą neįkursi. Tam mus moko Vietnamo (senesnis) ir Afganistano (visai naujas) galingiausio pasaulyje valstybės – JAV – eksperimentas, pasibaigęs visišku fiasko. Beje, tos pačios JAV palaiko gan draugiškus ir jai naudingus santykius su daugeliu diktatoriškų režimų – pamiršusiems kaip pavyzdį galima priminti Azerbaidžaną, Kazachstaną, Katarą ir ypač viduramžišką Saudo Arabiją bei kitas šalis. Kartais JAV pasišpaguoja su Kinija, bet jų verslas ir toliau ten investuoja milijardines lėšas – kaip ir Kinijos į JAV. Tad jei mūsų ministrams stinga kompentencijos, tai gal nereikia imtis tokios veiklos, kurios neišmanai? Nes nekompetentingas vadovas bėdos pridaro ne sau, o kitiems, ir tos bėdos mastus kartais net būna sunku įvertinti. Iškilus tautietis profesorius Rimantas Rudzkis pasakė teisingai ir taikliai: ,,Kodėl su visa šia didžiule rinka (Kinija – A.M.) mažai Lietuvai, kuri orientuota į eksportą, reikia konfliktuoti? Aš negaliu paaiškinti. Tai juokinga! Galvokime ne apie tai, kas bus rytoj, už mėnesio ar dviejų. Planuokime Lietuvos valstybės raidą 5–10 metų į priekį. Mes eksportuojanti šalis, mūsų dabartinė plėtra baigia įsisotinti, jau yra vadinamas aukštų pajamų apribojimas. Norint daryti kitą šuolį, reikia ieškoti papildomų rinkų, ieškoti, kur plėstis. Jei manome, kad eksportuosime tik į ES, galime į nieką nekreipti dėmesio ir pyktis su Kinija, Rusija, Baltarusija, Pietų Korėja ir kuo tik norime. Bet nebus taip, kad liksime tik su ES, ypač jei ES rinka patirs nuosmukį, tada mūsų įmonėms reikės dalinai persiorientuoti į kitas rinkas.“
O su „vertybėmis“ susijusią problemą gan taikliai apibūdino Lietuvos istorijos instituto vyr. mokslo darbuotojas dr. Algimantas Kasparavičius. „Man atrodo, kad Lietuvos užsienio politikos problemos prasidėjo ne šiandien, ne vakar ir ne prieš metus. Man atrodo, kad tai yra ilgus metus, keliolika metų besikaupiantis kamuolys, kuris tik pastaraisiais metais įgijo kritinę masę, svorį, kada praktiškai bet kokie realūs užsienio politikos ir diplomatijos žingsniai buvo pakeisti tam tikra retorika, politinėmis pozomis ir tokiu, aš sakyčiau, netgi pykčiu“, – kalbėdamas Seime įvykusioje diskusijoje „Kodėl „vertybinė užsienio politika“ primena chaosą?“, – pabrėžė A. Kasparavičius. Ir apibendrino: „Aš manau, kad tos moralės nėra. Galbūt ir gerai, kad nėra, nes jeigu mes pripažintume, kad Lietuvos užsienio politika yra morali, tai mes turėtume pripažinti ir kitą labai akivaizdų ir dar labiau liūdną faktą, – kad ta tariamai morali Lietuvos užsienio politika per paskutinius turbūt 15 metų davė praktiškai vien negatyvius rezultatus“. (Citatos pabaiga – A.M.)
Tai kaip tuomet su ta Lietuvos žmonių gerove? Padėsime ją į stalčių ir palauksime geresnių laikų? Tačiau tai ne aš, o Europos Sąjunga nustatė, kad Lietuva, turėdama truputį daugiau nei 2,7 milijonų gyventojų ir beveik 600 000 iš jų, balansuojančių ant skurdo ribos, yra rekordininkė bendrijoje. Tai kur čia mūsų ponų politikų ir jų arogantiškų ,,suflerių“ vertybinė orientacija? O gal jiems ,,moralė – ne šio pasaulio dimensija“, kaip ne per seniausiai teigė įtakingas jų rato žmogus?
Europos Sąjunga. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Ir pabaigoje – apie taip garsiai liaupsinamas ,,sankcijas“. Visų pirma, dėl trąšų ES nebuvo vieninga ir jokių sankcijų šiuo klausimu nepatvirtino. Kiek žinau, mes iš ES neišstojome – kaip ir netapome 51-ąja JAV valstija. Esame partneriai. Bet yra sutartys, kurias nutraukus reikės mokėti milijardus iš mūsų žmonių kišenės – ne iš asmeninių konservatorių ir liberalų lėšų. Manau, dėl tokios didelės kainos pirmiausia privalu atsiklausti Lietuvos žmonių, o neišradinėti abrakadabras, kaip fygos lapeliu prisidengiant nacionalnio saugumo problematika. Čia ji netinka. Tikroji grėsmė mūsų nacionaliniam saugumui kyla iš vis augančios ir valstybės nesuvaldomos korupcijos, iš kurios figūrantų ir formuojasi ,,penktoji kolona“. Juo labiau kad tai neišvers A.Lukašenkos iš posto. O kadangi Baltarusija de facto jau yra Rusija (su mūsų pagalba), tai jis pats tikrai nebadaus. Nuo sankcijų labiausiai kenčia tie, kurių neįvardija apie jas kalbantys – nuo jų kenčia paprasti Rusijos ir Baltarusijos žmonės. Neturėkim iliuzijų, kad jie mus už tai pamils. Bus atvirkščiai, nes mes bloginame jiems gyvenimą. Suprantu mūsų revoliucionierių mąstymo logiką: ,,sankcijos“ apsunkins Baltarusijos žmonių gyvenimą ir jie sukilę nuvers diktatorių. Nebūkite naivūs, taip nebus. Diktatorių Baltarusijoje pakeis V.Putinas, kada jam to reikės ir jūsų nepaklaus.
Ir dar: o kodėl Vakarų valstybės nužblokuoja nei vieno oligarcho sąskaitų jų bankuose, juk žino, kad jie pavogti. Bet kažkodėl tokios paveikios priemonės nenuadojame. Matomai pagal principą pinigai nekvepia… Gal verčiau mažiau sekime pasakų apie vertybes, kurių jas kitiems siūlydami, patys retai laikomės, o telkime žmones vienybei. Supraskime, ateina įtemptas ir pavojingas išbandymas. Pasaulis sėdi ant branduolinės parako statinės, ir ponas Dievas težino, kada ji sprogs. Tesaugo jis Lietuvą nuo nekompetentingų ir mums žalingų sprendimų!
Daktaras Algimantas Matulevičius yra Lietuvos regionų partijos pirmininko pavaduotojas, LPK Garbės Prezidentas
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis raštu kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę dėl jo atleidimo iš einamų pareigų.
„Matydamas besiklostančią padėtį, susijusią su po JAV įvestų sankcijų besitęsiančiu baltarusiškų krovinių per Lietuvą gabenimu, bei suprasdamas, kokius reputacinius iššūkius tai kelia Jūsų vadovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybei, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 84 straipsniu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 10 straipsniu, prašau priimti mano atsistatydinimo pareiškimą ir atleisti iš užsienio reikalų ministro pareigų artimiausiu Jums įmanomu metu“, – rašoma I. Šimonytei adresuotame ir G. Landsbergio pasirašytame prašyme.
Prezidentas išsakė poziciją dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį sukritikavo Vyriausybę dėl likusio „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą. Jis teigė, kad apie pasiruošimą trauktis paskelbę ministrai kitose šalyse jau būtų pasitraukę, o ne lauktų premjerės įvertinimo.
„Manau, kad padaryta didelė žala. Pirmiausia padaryta didelė žala valstybės reputacijai. Deklaruodami, kad laikomės vertybinės užsienio politikos, negalime sukelti nė menkiausių abejonių partneriams, kad jos iš tikrųjų laikomės. Tai yra deklaracijos ir mūsų konkretūs veiksmai turi atitikti“, – žurnalistams penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė G. Nausėda.
„Tai, kas buvo iki šiol padaryta, mano nuomone, ne visiškai atitinka politinės atsakomybės principą, jeigu teigiama, kad ministrai yra pasirengę atsistatydinti, tai Vakarų praktikoje jie tai ir daro. Jie pateikia atsistatydinimo pareiškimą, ir tada jau kitos institucijos priima atitinkamus sprendimus“, – taip pat pabrėžė šalies vadovas.
Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Paklaustas, ar dar pasitiki ministrais Gabrieliumi Landsbergiu ir Mariumi Skuodžiu ir visa Vyriausybe, prezidentas akcentavo, kad būtina įvertinti kilusią situaciją. Vis tik, pasak jo, laiko pasiruošti sankcijų įvedimui ir minimizuoti nuostolius buvo užtektinai.
„Mes privalome įvertinti šią situaciją, kuri kilo. Kaip jūs puikiai žinote, situacija rutuliojosi nuo rugpjūčio mėnesio, mes turėjome keturis mėnesius laiko, kad galėtume pasiruošti, įvertinti visas aplinkybes, minimizuoti nuostolius, tartis su sąjungininkais, bet visa tai daroma tik dabar. Klausimas: kodėl? Kodėl buvo praleista tiek laiko ir nepadaryti tie veiksmai, kuriuos dabar tenka daryti paskubomis. Tai atsakymas būtų atitinkamas“, – kritikavo šalies vadovas.
„Juk bazinis dalykas yra labai paprastas – sankcijos buvo įvestos kaip atsakas į hibridinę ataką, kuri yra Baltarusijos režimo vykdoma prieš Lietuvą. (…) Tai yra hibridinė ataka prieš Lietuvą, ir mes negalime sukelti jokių dviprasmybių savo veiksmais ir elgtis nenuosekliai“, – pabrėžė G. Nausėda. Gabrielius Landsbergis. Foto by Dainiaus Labutis (ELTA).
ELTA primena, kad apie pasiryžimą trauktis yra užsiminę du ministrai – užsienio reikalų Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo Marius Skuodis. Sprendimus dėl ministrų likimo premjerė Ingrida Šimonytė žada pristatyti kitos savaitės pradžioje.
Šie pareiškimai išsakyti po to, kai, trečiadienį įsigaliojus JAV sankcijoms „Belaruskalij“, jų tranzitas per Lietuvą nesustojo. „Belaruskalij“ dar lapkritį atlikus avansinį mokėjimą Lietuvos geležinkeliams už paslaugas, šių lėšų gali pakakti pervežimams gruodį, sausį ir vasarį.
Geležinkelis. Slaptai.lt nuotr.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutarties. Tą trečiadienį ministras atskleidė žurnalistams.
„Kreipiausi į nacionaliniam saugumui svarbių objektų komisiją, kad ji įvertintų pačių „Lietuvos geležinkelių“ ir „Belaruskalij“ sutartį – kiek ji atitinka Lietuvos nacionalinio saugumo interesus iš esmės. Šioje vietoje diskusiją perkeliame į teisinį lygmenį, nes sankcijas įgyvendinam ne žodžiais, o praktiniais ir teisiniais žingsniais“, – trečiadienį žurnalistams sakė M. Skuodis.
Baltarusijos kalio trąšų milžinei „Belaruskalij“ gruodžio 8 d. rytą pradėjo galioti Jungtinių Amerikos Valstijų Iždo departamento sankcijos. Ministro teigimu, Lietuvos įmonės nėra įpareigotos jų paisyti, tačiau, prireikus, tam tikrus sprendimus, kad sankcijų būtų paisoma, atliks ir Vyriausybė.
„Dabartinės sankcijos, kokios jos yra priimtos per kelis kartus ir plėstos, pirmiausia galioja JAV juridiniams ir fiziniams asmenims ir atsiskaitymams JAV doleriais. Kitaip sakant, tiesiogiai Lietuvos juridiniams asmenims jos nėra taikomos. Čia kyla klausimas, kas jas įgyvendina. Tokias sankcijas įgyvendina juridiniai asmenys (…), bet valstybė turi galimybių imtis ir pati atitinkamų veiksmų ir visos įmonės (sankcijas – ELTA) įgyvendins“, – tikino ministras.
Trečiadienį įsigaliojo JAV sankcijos baltarusiškoms trąšoms. Tačiau kol kas dėl teisinių niuansų trąšų tranzitas per Lietuvą toliau tęsiamas. Šių metų rugpjūtį paskelbtos JAV sankcijos numato, kad iki šių metų gruodžio 8 d. visi JAV fiziniai ir juridiniai asmenys privalo užbaigti sandorius su Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“. Po minėtos datos Lietuvoje veikiantys bankai linkę nebeaptarnauti „Belaruskalij“ atliekamų mokėjimo pavedimų.
Tuo metu „Lietuvos geležinkelių“ grupei priklausanti krovinių geležinkeliu vežimo bendrovė „LTG Cargo“ skelbia, kad gruodį teiks trąšų gabenimo paslaugas „Belaruskalij“. Pagal galiojančią sutartį Baltarusijos bendrovė už jas atsiskaitė iš anksto.
Dėl susidariusios situacijos „Lietuvos geležinkeliai“ konsultuojasi su Lietuvos, ES ir JAV institucijomis, tarp kurių – JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuras (OFAC).
Skaičiuojama, kad iki šiol „LTG Cargo“ per metus vidutiniškai gabeno per 10 mln. tonų „Belaruskalij“ krovinių už maždaug 60 mln. eurų.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija atlieka investuotojų ir asmenų, siekiančių įgyti ar įgijusių transliavimo ir (ar) retransliuojamo turinio licenciją, patikrą dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams.
Komisija taip pat įgaliota atlikti nacionaliniam saugumui svarbios įmonės ketinamo sudaryti ar sudaryto sandorio patikrą, duoti sutikimą pirmos ir antros kategorijų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių reorganizavimo, pertvarkymo, restruktūrizavimo ar likvidavimo procesų įgyvendinimui.
Aliaksandras Lukašenka. EPA – ELTA nuotr.
Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka, penktadienį kalbėdamasis su „Savuškin-Orša“ įmonės darbuotojais, pažadėjo, kad Baltarusija atsakys į planuojamas įvesti sankcijas, skelbia valstybinė naujienų agentūra „Belta“.
„Parodysime jiems, kas yra sankcijos. Jie (lenkai ir lietuviai) tranzitu kirsdavo mūsų teritoriją, kad galėtų prekiauti su Kinija ir Rusija. Dabar jie skris arba per Baltijos jūrą, arba Juodąją jūrą, kad galėtų prekiauti su Rusija ir taip toliau. Kalbant apie prekes, kurioms paskelbtas embargas (maisto prekės, kurioms embargą paskelbusi Rusija), jiems siūlau apie jas pamiršti. Parodysime jiems, kas yra sankcijos“, – kalbėjo A. Lukašenka.
„Jie turi perdėtą savivertės jausmą ir pamiršo, kas yra Baltarusija. Jie mano, kad gali mums grasinti tankais, raketomis… Pamatysime, kuris išsigąs. Parodysime jiems, kas yra sankcijos“, – pabrėžė Baltarusijos lyderis.
„Nurodžiau vyriausybei parengti priemones, kad visi prekybos srautai iš Lietuvos uostų būtų nukreipiami į kitus. Pamatysime, kaip jiems seksis po to. Mūsų krovinių srautai yra atsakingi už 30 proc. Lietuvos biudžeto. Ko dar jiems reikia? Jie per daug gerai apie save galvoja. Parodysime jiems jų vietą“, – sakė A. Lukašenka.
A. Lukašenka pabrėžė, kad Baltarusijai anksčiau jau buvo taikyta sankcijų. „Tuomet mes jas išgyvenome. Išgyvensime jas ir šįkart. Pasaulis nieko vertas, jei jame nėra gerų žmonių. Nenaudinga mus gąsdinti“, – teigė jis.
