Naujuoju Estijos prezidentu tapo mokslininkas Alaras Karis. EPA – ELTA nuotr.

Talinas, rugpjūčio 22 d. (ELTA). Estijoje jau kelias dienas tęsiasi diskusija dėl antsiuvo ant šalies prezidento Alaro Kario marškinėlių, kuriais apsirengęs jis pynė maskuojamuosius tinklus Ukrainos kariams – mat ant antsiuvo buvo užrašytas plačiai žinomas „palinkėjimas“ Rusijos karo laivui, praneša „Postimees“.
 
„Su savo komanda gaminau maskuojamuosius tinklus Ukrainos gynėjams. Savanoriai visoje Estijoje nupynė daugiau kaip 9 tūkst. kvadratinių metrų tinklų, kad padėtų Ukrainai. Mes visi galime ką nors padaryti, kad padėtume ukrainiečiams laimėti karą. Dėvėjau marškinėlius, kuriuos gavau dovanų iš prezidento Volodymyro Zelenskio“, – parašė rugpjūčio 18 d. tviteryje Estijos valstybės vadovas, iliustruodamas tekstą nuotrauka.
 
Kitą dieną ekonomikos ekspertas Peeteris Koppelis paskelbė tą pačią nuotrauką savo „Facebook“ paskyroje su užrašu: „Man patinka mūsų prezidentas!“ Nuotraukoje jis išskyrė emblemą ant A. Kario marškinėlių, kurioje rusiškai buvo parašyta: „Rusijos karo laive, eik na***!“
Abu įrašai sulaukė prieštaringų vertinimų. Vieni mano, kad prezidentui nedera dėvėti marškinėlių su tokiu antsiuvu, kiti įsitikinę, kad Estijos lyderis rodo sektiną pavyzdį.
 
Estijos prezidento kanceliarijos spaudos sekretorė Epp-Mare Kukemelk žurnalistams pareiškė, kad Ukrainos prezidentas V. Zelenskis padovanojo marškinėlius Estijos vadovui balandžio mėnesį, kai šis lankėsi Kyjive kartu su Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos prezidentais.
„Šie marškinėliai siunčia paramos žinią Ukrainos gynėjams“, – pridūrė atstovė spaudai, pažymėdama, jog jų dėvėjimas buvo simbolinis gestas.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.08.23; 06:30

Naujuoju Estijos prezidentu tapo mokslininkas Alaras Karis. EPA – ELTA nuotr.

Talinas, gruodžio 13 d. (ELTA). Pirmadienį Estijos prezidentas Alaras Karis pasiūlė parlamente atstovaujamoms partijoms pakeisti valstybės vadovo rinkimų tvarką.
 
„Aš laukiu iš parlamentinių partijų naujų idėjų, kaip pakeisti prezidento rinkimų procedūrą“, – cituoja A. Karį jo spaudos tarnyba.
 
Valstybės vadovas pirmadienį su parlamento frakcijų pirmininkais aptarė galimybę keisti rinkimų procedūrą. A. Karis išsakė viltį, jog per artimiausius pusantro mėnesio parlamentinės partijos surengs turiningą diskusiją šia tema, kad nuspręstų, ar dabartinės sudėties Riigikogu (parlamentas) pasirengęs permainoms šioje srityje. Estijos prezidentas tikisi pratęsti konsultacijas su partijomis ateinančių metų vasario pradžioje.
 
Riigikogu šių metų sausio 8 d. surengė pirmąjį įstatymo projekto dėl tiesioginių prezidento rinkimų svarstymą. Jis baigėsi be balsavimo, kadangi Konstitucinė komisija ir partijų frakcijos nesiūlė atmesti įstatymo projekto. Jo pataisas galima siūlyti iki gruodžio 22 d.
 
Iki šiol Estijos prezidentas renkamas parlamente, kur kandidatas turi sulaukti ne mažiau kaip 68 deputatų iš 101 paramos. Jeigu nė vienas iš pretendentų į šį postą negali surinkti reikiamo balsų skaičiaus, Riigikogu pirmininkas sušaukia rinkikų kolegiją. Ją sudaro 208 žmonės – 101 parlamentaras ir 107 vietos savivaldos institucijų atstovai.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2021.12.14; 07:02

Prezidentas G. Nausėda susitiko su Estijos prezidentu A. Karisu. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pirmą kartą susitiko su naujuoju Estijos prezidentu Alaru Karisu – jis į Lietuvą atvyko su darbo vizitu. Šalių vadovai aptarė dvišalius santykius, bendradarbiavimą gynybos, regioninio saugumo srityse, taip pat Šiaurės ir Baltijos šalių formatu.
 
Lietuvos vadovas padėkojo už tai, kad Estija pirmoji atskubėjo į pagalbą ir parėmė Lietuvą per migrantų krizę, taip pat už paramą ir bendradarbiavimą, siekiant mūsų šalims svarbių sprendimų Europos vadovų taryboje, tokių kaip hibridinių išpuolių pasmerkimas, ir teikiant pasiūlymus Europos Komisijai dėl ES teisenos pakeitimų, kurie užtikrintų skubų ir tinkamą atsaką hibridiniams išpuoliams prieš valstybes nares.
 
Susitikime prezidentai susitarė ir toliau dirbti drauge, kad būtų įveikti nelegalios migracijos iššūkiai ir kitos grėsmės šalių saugumui.
 
„Džiaugiuosi, kad naujasis Estijos vadovas vienam pirmųjų užsienio vizitų pasirinko Lietuvą. Suprantame, kad tik būdami vieningi ir susitelkę atremsime iššūkius. Hibridinė ataka, atliekama pasitelkus nelegalią migraciją, parodė, kad turime ir toliau stiprinti regioninį ir transatlantinį bendradarbiavimą gynybos srityje, o pastangos stiprinti Europos gynybą turi papildyti NATO. Itin svarbu skirti tinkamą finansavimą gynybos reikmėms. Džiugu, kad tiek Lietuva, tiek Estija rimtai žiūri į šį įsipareigojimą“, – sakė prezidentas.
 
Pasak valstybės vadovo, abiem šalims svarbus ir artėjantis Rytų partnerystės aukščiausio lygio susitikimas. Tiek Lietuvos, tiek Estijos ilgalaikis tikslas – saugi ir klestinti kaimynystė Rytuose. Prezidentai sutarė dėl bendros pozicijos toliau nuosekliai remti Ukrainą, Moldovą ir Sakartvelą eurointegracijos kelyje.
 
Lietuvos prezidentas vienu svarbiausių regioninio saugumo užtikrinimo aspektų įvardijo Estijos bendradarbiavimą Astravo AE klausimu, pabrėžęs, kad svarbu ir toliau išlaikyti spaudimą Baltarusijos valdžiai laikytis tarptautinių branduolinės saugos standartų ir neįsileisti nesaugiai trečiosiose šalyse pagamintos elektros į ES vidaus rinką.
 
Lietuvos ir Estijos vadovai taip pat skyrė dėmesio šalių bendradarbiavimui skirtinguose ekonomikos sektoriuose, klimato kaitos ir energetikos srityse, Trijų jūrų iniciatyvos, Rytų kaimynystės klausimams. Abiejų šalių vadovai susitikime taip pat pabrėžė būtinybę imtis koordinuotų veiksmų kovojant su COVID19 pandemija.
 
Eleonora Budzinauskienė (ELTA)
 
2021.10.28; 00:30

Alaras Karisas – naujasis Estijos prezidentas. AP nuotr.

Talinas, spalio 11 d. (dpa-ELTA). Estijos parlamente pirmadienį prisiekė naujasis šalies prezidentas – 63 metų mokslininkas Alaras Karisas.  
 
Buvęs Estijos nacionalinio muziejaus direktorius pakeitė Kersti Kaljulaid, pirmąją Estijos prezidentę – moterį.
 
A. Karisas – penktasis Estijos prezidentas nuo 1991 metų, kai šalis atgavo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Jo pareigos daugiausia susijusios su reprezentacinėmis užduotimis.
 
Užsienio politikos srityje A. Karisas nori išlaikyti griežtą Estijos orientaciją į Vakarus. „Mes žinome, ko mums reikia: stiprios ir vieningos Europos, plieno tvirtumo transatlantinio bendradarbiavimo“, – sakė naujasis 1,2 mln. gyventojų turinčios valstybės vadovas.
 
Jo darbotvarkėje taip pat yra švietimo, mokslo ir inovacijų temos.
 
1958 metų kovo 26 dieną gimęs A. Karisas turi molekulinės genetikos ir vystymosi biologijos specialybę, mokslininko karjerą jis pradėjo po studijų Estijos aplinkos mokslų universitete.
 
Jis buvo dviejų universitetų – ir savo alma mater, ir vėliau Tartu universiteto – rektoriumi.
 
Prieš 2018 metų pavasarį tapdamas Estijos nacionalinio muziejaus direktoriumi, jis ketverius metus vadovavo Valstybės kontrolei.
 
A. Karisas, nepriklausantis jokiai partijai, rugpjūčio pabaigoje buvo išrinktas į aukščiausią valstybės postą. Jį iškėlė valdančioji koalicija, kurią sudaro liberali Reformų partija ir linkstanti į kairę Centro partija.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2021.10.12; 07:23

Lietuvos Respublikos prezidentas Gitanas Nausėda antradienį telefonu kalbėjosi su naujai išrinktu Estijos prezidentu Alaru Karisu.
 
Šalies vadovas pasveikino A. Karisą išrinkimo proga ir išreiškė produktyvaus bendradarbiavimo ateityje lūkestį. Šalies vadovas pakvietė Estijos išrinktąjį prezidentą apsilankyti Lietuvoje su dvišaliu vizitu.
 
„Tikiuosi, kad Lietuva ir Estija ir toliau sėkmingai bendradarbiaus užtikrinant Baltijos regiono saugumą, siekiant gerovės ir stabilumo tiek mūsų regione, tiek visame pasaulyje“, – sakė prezidentas.
 
Kaip praneša Prezidentūra, šalies vadovas taip pat pakvietė Estijos išrinktąjį prezidentą atvykti į rudenį Lietuvoje vyksiantį trijų Baltijos valstybių vadovų susitikimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.01; 02:00

Naujuoju Estijos prezidentu tapo mokslininkas Alaras Karis. EPA – ELTA nuotr.

Naujuoju Estijos prezidentu tapo mokslininkas Alaras Karis, jo kandidatūrą antradienį per antrąjį rinkimų ratą parėmus dviem trečdaliams įstatymų leidėjų.
 
A. Karis, buvęs Estijos nacionalinio muziejaus direktorius, Estijos parlamente sulaukė 72 iš 101 parlamentaro palaikymo.
 
Jis pareigose pakeis dabartinę šalies vadovę Kersti Kaljulaid. Jo inauguracija įvyks spalio 11 d.
 
Estijos prezidentas turi tik simbolines galias ir atlieka daugiausiai reprezentacines funkcijas.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.01; 06:00

Antradienį Estijos parlamentas (Riigikogu) atmetė deputato iš Estijos liaudies konservatorių partijos (EKRE) Kallės Grünthalio pateiktą įstatymo projektą, kuriame siūloma surengti referendumą dėl tiesioginių šalies prezidento rinkimų.
 
Tai pranešė parlamento spaudos tarnyba.
 
Prieš įstatymo projektą balsavo 62 deputatai, už – 19, susilaikiusiųjų nebuvo. Estijos parlamente yra 101 vieta.
 
Po balsavimo Riigikogu Konstitucinės komisijos pirmininko pavaduotojas Lauris Läänemetsas pareiškė, kad referendumo dėl tiesioginių prezidento rinkimų organizavimas prieštarautų šalies konstitucijai.
 
„Konstitucijoje parašyta, kad įstatymą, pirmiausia – Konstituciją, keičiančio referendumo negalima rengti klausimo-atsakymo formatu, – sakė jis portalui ERR. – Tam reikia parengti įstatymo projektą, įtraukti atitinkamą paragrafą arba pasiūlyti pakeisti esamą ir paskui pateikti jį svarstyti parlamentui. Tada Riigikogu pateikia klausimą referendumui, ir jeigu tauta jį palaiko, tai paragrafas keičiasi automatiškai. Ir Konstitucija keičiasi automatiškai“.
 
Estijos prezidentas renkamas šalies parlamente. Jeigu nė vienas iš pretendentų į šį postą negali surinkti 2/3 Riigikogu deputatų balsų, parlamento pirmininkas sušaukia rinkikų kolegiją. Ją sudaro parlamentarai, taip pat vietos savivaldos institucijų atstovai.
 
Estijos prezidento pareigas nuo 2016 metų eina Kersti Kaljulaid. Jos pirmoji iš dviejų galimų kadencijų baigiasi šiais metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.09

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė savo ir visų Lietuvos žmonių vardu nuoširdžiai pasveikino Estijos Respublikos Prezidentą Toomą Hendriką Ilvesą nacionalinės šventės – Estijos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimt penkerių metų sukakties – proga.

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Estijos Respublikos Prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas (Toomas Hendrik Ilves) dalyvauja aukščiausio lygio Baltijos valstybių vadovų susitikime.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Estijos Respublikos Prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas (Toomas Hendrik Ilves) dalyvauja aukščiausio lygio Baltijos valstybių vadovų susitikime.

„Šiais metais Estijos žmonės mini labai svarbią ir prasmingą dieną. Jūsų šventė brangi ir Lietuvos žmonėms. Kartu prisimename ir mūsų bendrą – Baltijos valstybių – laisvės ir sėkmės istoriją. Prieš ketvirtį amžiaus Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės drąsiai išreiškė savo valią ir visam pasauliui patvirtino laisvės siekį ir ryžtą patiems kurti savo nepriklausomų valstybių likimą“, – savo sveikinimo laiške sakė šalies vadovė.

Prezidentė pabrėžė, kad nuo tų lemtingų metų Lietuvos ir Estijos santykiai išlieka ypatingi – kartu šalys atvėrė kelią laisvoms ir klestinčioms visuomenėms, tapo stipriomis ir atsakingomis Europos ir transatlantinės bendruomenės valstybių šeimos narėmis.

Šalies vadovės teigimu, su savo partneriais ir sąjungininkais Lietuva ir Estija kartu gina bendras laisvės ir demokratijos vertybes bei prisideda prie didesnio saugumo regione kūrimo.

Šalies vadovė taip pat pabrėžė, kad abi šalys ir toliau išliks artimiausiomis sąjungininkėmis, o jaunoji Lietuvos ir Estijos atsakingų ir išmintingų Europos piliečių karta kartu kurs abiejų šalių ir viso žemyno vienybės, klestėjimo ir sėkmės istoriją.

Estijos sostinė Talinas
Estijos sostinė Talinas.

Naudodamasi galimybe, Prezidentė padėkojo Estijos vadovui už principinę poziciją ir asmenines pastangas stiprinti laisvę ir saugumą, o kartu – ir abiejų šalių ir žmonių draugystę.

Nepriklausomai ir laisvai Estijos valstybei ir visai estų tautai šalies vadovė palinkėjo ilgų klestėjimo metų!

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Prezidento kanceliarijos nuotraukoje: Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

2016.08.21; 06:47

Estijos prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas senų seniausiai perspėjo Vakarus apie Rusijos keliamas grėsmes. Tačiau tuomet Estijos vadovas buvo laikomas vos ne paranojiku, visur įžvelgiančiu rusiškas intrigas ir rusų šnipus.

Nūnai padėtis kardinaliai pasikeitė. Estijos prezidento niekas keistuoliu nevadina. Estijos prezidentas tapo įžymybe Vakaruose. Jo labai dažnai prašo platesnių ir išsamesnių komentarų apie Rusijos keliamus pavojus. Šių teiginių autorius – „The Finantial Times“ žurnalistas Ričardas Milnas.

Taigi po to, kai Rusija vidury baltos dienos okupavo Krymą, visi, kurie skeptiškai vertino Estijos prezidento perspėjimus, jog Rusija – agresyvi ir neprognozuojama, dabar dažnai kreipiasi į poną T.H.Ilvesą prašydami smulkesnių paaiškinimų.

Continue reading „Estijos prezidento perspėjimai”

Mažytė valstybėlė – Estija, viena iš mažiausių Europoje, gali tapti techniškai pažengusios valstybės modeliu XXI amžiuje, rašo The Wall Street Journal.

Estija, turinti tik 1,29 mln. gyventojų, išgarsėjo kaip pionierė: būtent čia atsirado Skype‘as.

Bet jos aistra technologijoms peržengia aifono priedų kūrimo ribas – technologijos įpintos į patį valstybės audinį.

Continue reading „Estija: pavyzdys techniškai pažengusioms valstybėms”

„Žmogui, kilusiam iš Niujorko, sunku Rytų Europoje pasijusti kaip namuose, bet yra būdų – tai ir pašnekesys su Estijos prezidentu Ilvesu“, – taip žurnalistas Michaelis Veissas pradeda interviu, išspausdintą "Foreign Policy".

Toomas Hendrikas Ilvesas užaugo Naujajame Džersyje ir angliškai kalba su lengvu šios valstijos akcentu, paaiškina autorius. „Pasibaigus sovietinei okupacijai T.H.Ilvesas grįžo į savo protėvių žemę prie Baltijos jūros. Jis buvo Estijos ambasadorius JAV, du kartus ministras pirmininkas. Dabar antroji jo prezidentavimo kadencija“, – sakoma straipsnyje.

T.H.Ilvesas daro įspūdį žilstelėjusio valstybės veikėjo – europietiško laisvamanio ir „dar laisvesnio kalbant“ žmogaus. 

Continue reading „Intelektualas iš Talino”

Ne­pa­ten­kin­tas ne­aiš­kiais Lie­tu­vos pla­nais

Lie­tu­vo­je lan­kę­sis Es­ti­jos pre­zi­den­tas To­mas Hen­dri­kas Il­ve­sas tei­gė, jog Lie­tu­vai pa­tei­kus ge­rą pa­siū­ly­mą Es­ti­ja da­ly­vaus stei­giant ben­drą įmo­nę Vi­sa­gi­no ato­mi­nės elek­tri­nės pro­jek­to plė­to­ji­mui.

Spau­dos kon­fe­ren­ci­jo­je Vil­niu­je Es­ti­jos pre­zi­den­tas sa­kė: „Jei tas pa­siū­ly­mas ka­da nors bus pa­teik­tas, pre­zi­den­tė apie tai jau kal­bė­jo, mes lau­kia­me pa­siū­ly­mo. Man bū­tų sun­ku ką nors pa­sa­ky­ti spe­ku­liuo­jant, ką mes da­ry­tu­me, jei pa­siū­ly­mas bus pa­teik­tas. Bet aš pa­sa­ky­čiau, jei tai bus ge­ras pa­siū­ly­mas, mes to im­si­mės“.

Ja­po­ni­jos ben­dro­vė „Hi­ta­chi“ stra­te­gi­niu in­ves­tuo­to­ju į ato­mi­nės elek­tri­nės pro­jek­tą bu­vo pa­si­rink­ta 2011 me­tų va­sa­rą, o įsta­ty­mų pro­jek­tai pa­teik­ti 2012 me­tų ru­de­nį, prieš pat Sei­mo rin­ki­mus. Pa­gal anks­tes­nės Vy­riau­sy­bės pa­reng­tą pla­ną, ben­dra­dar­biau­jant su „Hi­ta­chi“, Lat­vi­ja ir Es­ti­ja, Vi­sa­gi­ne bū­tų sta­to­mas 1380 me­ga­va­tų ga­lin­gu­mo re­ak­to­rius.

Continue reading „Estai nesuprato Lietuvos pozicijos dėl AE”

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas užklijavo savo kompiuterio web-kamerą lipnia juosta. Apie tai valstybės vadovas papasakojo konferencijoje, surengtoje duomenų apsaugos klausimais, praneša Interfaks‘as, remdamasis vietine žiniasklaida.

Kaip pažymima, prezidentas tvirtina, kad tokiu būdu jis nusprendė apsisaugoti, jeigu į jo kompiuterį įsibrautų įsilaužėliai.

„Prezidento nerimas, kad web-kamera gali atsidurti įsilaužėlių rankose, visiškai pateisinamas“, – pareiškė Estijos kompiuterių saugos tarnybos vadovas Hillaris Aarelaidas. Jis priminė, kad įsilaužus į kompiuterį nuotolinis vartotojas (įsilaužėlis) gali prieiti prie įrenginių, prijungtų prie šio kompiuterio.

Continue reading „Estijos prezidentas pasislėpė nuo internetinių įsilaužėlių”

timosenko-

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pripažino, kad Vokietijos, Čekijos, Slovėnijos, Austrijos ir Italijos prezidentai iš anksto informavo, jog dėl įvairių priežasčių neatvyks į Vidurio Europos šalių aukščiausio lygio susitikimą Jaltoje gegužės 11-12 dienomis.

Ukrainos ministerijos duomenimis, Estijos prezidentas taip pat gali nedalyvauti. 14-a valstybių vadovai patvirtino, kad atvažiuos į šį susitikimą.  Anksčiau buvo skelbta, kad Čekijos prezidentas Vaclavas Klausas atšaukė savo kelionę į Ukrainą protestuodamas prieš netinkamą elgesį su įkaltinta buvusia Ukrainos premjere Julija Tymošenko.

Continue reading „Triukšmas dėl Julijos Tymošenko – dar didesnis”

desantnik_s_kulakom

Lenkija ir Baltijos valstybės pareiškė susirūpinimą dėl Rusijos raketinės gynybos planų Kaliningrado srityje.

Lenkijos prezidentas Bronislavas Komorovskis susitiko su Estijos ir Latvijos prezidentais prieš NATO viršūnių susitikimą. NATO susitikimas vyks gegužės 20-21 dienomis Čikagoje.

Lenkijos prezidentas oficialiai pareiškė, jog būtina atidžiai stebėti pokyčius regione, nes Rusija skelbia apie naujų sistemų dislokavimą Kaliningrado srityje. Mat Maskva suaktyvino savo veiksmus šiame regione, reaguodama į JAV priešraketinės gynybos (PRG) projekto įgyvendinimą Rytų Europoje.

Continue reading „Rusija tebedemonstruoja karinius muskulus”

ilvesas

Estijos prezidentas Toomas Hendrikas Ilvesas Tartu mieste sakydamas kalbą iškilmingame koncerte, skirtame 94-osioms šalies nepriklausomybės metinėms, pastebėjo, kad Estijoje dažnokai keistai suvokiama etika.

Ir dažnusyk raginama nevertinti neteisėtų veiksmų, jeigu jų nepasmerkė teismas.

Esą pirma privalo pasmerkti estiškoji Temidė, ir tik po to jau galima kalbėti aiškiai ir konkrečiai. Estijos prezidento teigimu, toks požiūris – per daug siauras, primityvus. Toks kelias veda į niekur. Apie etiką galima nusimanyti ir neturint konkretaus teismo verdikto.

Continue reading „Estijos prezidento raginimas”

meri_lenart

Estijos knygynuose netrukus pasirodys sensacingas veikalas apie Estijos prezidento pareigas 1992 – 2001-aisiais metais ėjusį Lenartą Merį.

Knyga sensacinga jau vien dėl to, kad ji visai nepanaši į pagiriamąjį žodį. Ji –  nepalanki buvusiam ilgamečiui Estijos prezidentui Lenartui Meriui. Heno Pyluaso knygoje kalbama apie Lenarto Merio ryšius su KGB. Kaip praneša Estijos spauda, Talino leidykla “Kunst” spaudai parengė knygą, kurioje apie L.Merį kalbama kaip apie “koloborantą ciniką”. Leidyklos “Kunst” vadovas Martinas Helme sako, jog tai – “neabejotinai intriguojantis veikalas”.

Continue reading „Lenartas Meris ir KGB”