Penktadienio vakarą Vilniaus rajone nugriaudėjo sprogimas, sužalotas vienas žmogus. Skelbiama, kad 19 val. pranešta apie sprogimą namo rūsyje. Situacijų koordinavimo skyriaus duomenimis, sprogimas įvyko Didžiojoje Riešėje, rašo portalas delfi.lt.
 
Į įvykio vietą skubėjo medikai, policija bei priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai. Incidento metu vyriškiui sužalota akis. Pareigūnai aiškinasi įvykio aplinkybes.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.08.12; 00:30

Policija. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Policija pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl savaitgalį Vilniuje, prie Gariūnų, kilusio gaisro įmonėje „Ecoservice“.
 
„Dėl gaisro pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalį“, – Eltai sakė Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyresnysis specialistas Tomas Bražėnas.
 
Minimame Baudžiamojo kodekso straipsnyje nurodoma, kad tas, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 5 metų.
 
ELTA primena, kad šeštadienį ryte Vilniuje, Gariūnų gatvėje, atliekų rūšiavimo centre „Ecoservice“ kilo didžiulis gaisras, kurį ugniagesiai gesino iki sekmadienio popietės.
 
Gesinant gaisrą, buvo uždaryta Gariūnų gatvė, aplinkiniai gyventojai įspėti apie galimą oro taršą.
 
Kaip Eltai teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyriaus atstovė Edita Zdanevičienė, pirmadienį „Ecoservice“ teritorijoje tęsiami baigiamieji gaisravietės tvarkymo darbai, dar šeši ugniagesių ekipažai budėjo vietoje, siekdami įsitikinti, kad nekils naujų gaisro židinių.
 
Gytis Pankūnas (ELTA)
 
2023.08.08; 07:00

Lietuvos Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.

Prezidentas Gitanas Nausėda nekomentuoja Generalinės prokuratūros sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko galimai paviešintos riboto naudojimo informacijos.
 
„Generalinės Prokuratūros sprendimo Prezidentas nekomentuos. Jis jau yra sakęs, kad dėl krašto apsaugos ministro paviešintos informacijos lauks teisinio prokurorų vertinimo“, – Eltai atsiųstame komentare teigia prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
 
ELTA primena, kad pirmadienį Generalinė prokuratūra pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl krašto apsaugos ministro A. Anušausko paskelbtos informacijos. Toks sprendimas priimtas po Seimo narės Agnės Širinskienės kreipimosi dėl galimo tarnybos paslapties atskleidimo.
 
Visgi premjerė Ingrida Šimonytė tikina ir toliau nematanti pagrindo reikalauti krašto apsaugos ministro politinės atsakomybės.
 
Po pastarojo VGT posėdžio krašto apsaugos ministras užsiminė, jog artimiausiu metu bus pasirašytas ketinimų protokolas su Vokietijos gamintojais dėl tankų įsigijimo. Vėliau ministras pateikė daugiau informacijos apie šį sprendimą savo „Facebook“ paskyroje, nurodydamas detalesnius skirtingų tankų vertinimo aspektus.
 
Dėl viešų pareiškimų politikas sulaukė aštrios kritikos. VGT vadovaujantis prezidentas Gitanas Nausėda pabrėžė, kad krašto apsaugos ministras paskelbė riboto naudojimo informaciją, kurios sutarta neviešinti.
 
Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis paprašė ministro pasisakymus įvertinti Paslapčių apsaugos koordinavimo komisiją.
 
Vis tik Krašto apsaugos ministerija (KAM) teigia, kad A. Anušausko paviešinta informacija apie vokiškų tankų pirkimą nebuvo slapta. Tą kartoja ir pats ministras, tačiau paaiškinti, kodėl skiriasi jo ir šalies vadovo pozicijos nesiima.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2023.08.08; 06:38

Kristijonas Bartoševičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotrauka

Ikiteisminis tyrimas dėl buvusio parlamentaro Kristijono Bartoševičiaus galimų seksualinių nusikaltimų prieš vaikus yra baigtas, buvusio Seimo nario advokatas Olegas Šibkovas teigia, kad jie nori gintis viešai, skelbia portalas lrytas.lt.
 
Lrytas.lt, remdamasis savo šaltiniais, antradienį skelbė, kad ikiteisminis tyrimas K. Bartoševičiaus atžvilgiu yra baigtas, pirmadienį baigėsi susipažinimui su bylos medžiaga skirto laiko terminas.  
 
Kaip skelbia portalas, tyrime atlikus psichologines-psichiatrines ekspertizes, esą nustatyta, kad galimai nuo K. Bartoševičiaus nukentėję nepilnamečiai davė nuoseklius parodymus.
 
Įtariamojo advokatas O. Šibkovas pirmadienį neatskleidė, ar jo ginamasis pripažįsta savo kaltę. Tačiau jis teigė, kad jie gintis norėtų viešai.
„Bylos detalių šiuo metu negaliu įvardinti, tačiau ateityje norime gintis viešai“, – portalui lrytas.lt teigė O. Šibkovas.
 
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė pirmadienį teigė, kad šią savaitę bus pateikta nauja informacija apie tyrimą buvusio Seimo nario Kristijono Bartoševičiaus veiksmų, įtariamo seksualiniais nusikaltimais prieš vaikus.
Temidė. Teisingumas. Slaptai.lt nuotr.
 
ELTA primena, kad sausio 23 d. tuometinis Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos Seime narys K. Bartoševičius pranešė atsisakantis Seimo nario mandato dėl asmeninių priežasčių. Vėliau, tądien, prokuratūra pranešė apie jo atžvilgiu pradėtą tyrimą dėl galimų seksualinių nusikaltimų prieš nepilnamečius asmenis.
 
Vasario 1 d. pranešta, kad K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Prokuratūros teigimu, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam einant Seimo nario pareigas. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.07.25; 08:00

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė pripažino, kad kontaktavo su buvusiu bendražygiu Kristijonu Bartoševičiumi, jam dar būnant komandiruotėje Čilėje. Apie tai antradienio vakarą pranešė portalas lrytas.lt.
 
Pasak konservatorių seniūnės, sausio 20 d. – tą pačią dieną, kai K. Bartoševičius pateikė prašymą Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) dėl jo mandato panaikinimo – ji skambino užsienyje buvusiam frakcijos kolegai, „sulaukusi tam tikrų indikacijų“.
 
„Taip, aš jam skambinau, sulaukusi tam tikrų indikacijų, jog turėčiau jam paskambinti“, – portalui lrytas.lt pripažino R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
 
R. Morkūnaitė-Mikulėnienė nedetalizavo, ar tokio prašymo sulaukė iš paties K. Bartoševičiaus – tikino gavusi žinutę „Messenger“ programėlėje.
 
Visgi, politikė pažymėjo, kad su frakcijos bendražygiu kontaktavo dienos metu – dar iki jo kreipimosi į VRK, o apie kokius nors prokuratūros įtarimus ar ikiteisminį tyrimą, kuriame figūruoja komandiruotėje buvęs parlamentaras, nežinojusi.
 
K. Bartoševičius sausio 20 d. pateikė prašymą VRK panaikinti jo Seimo nario mandatą apie 20 val. vakaro. Portalo teigimu, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė negalėjo paaiškinti, kodėl apie K. Bartoševičiaus pasitraukimą iš politikos ji kitiems kolegoms pranešė ne tą patį penktadienį, kai kontaktavo su politiku, bet vėliau.
Kristijonas Bartoševičius. TS-LKD nuotr.
 
ELTA primena, kad praėjusį trečiadienį prokuratūra paskelbė, jog iš Seimo pasitraukusiam K. Bartoševičiui pareikšti įtarimai dėl seksualinio prievartavimo ir nepilnamečio asmens tvirkinimo. Kaip skelbė prokuratūra, turimi ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia įtarti, kad nusikalstamos veikos buvo įvykdytos įtariamajam esant Seimo nariu. Šiuo metu nukentėjusiais yra pripažinti 4 asmenys, tuo metu buvę mažamečiais arba nepilnamečiais.
 
Dėl jo teisinės neliečiamybės panaikinimo Generalinė prokuratūra kreipėsi ir į Seimą.
 
Visgi, dar iki prokurorų kreipimosi į parlamento vadovybę, konservatorių atstovas parlamente K. Bartoševičius pranešė, jog pats atsisako Seimo nario mandato. Politikas teigė sprendimą priėmęs dėl asmeninių priežasčių, o prašymą dėl mandato panaikinimo VRK pateikė sausio 20 d.
 
Tą pačią dieną N. Grunskienė pranešė V. Čmilytei-Nielsen apie prokuratūros norą prašyti surengti neeilinę Seimo sesiją, kurios metu būtų apsvarstytas prašymas panaikinti vieno Seimo nario teisinę neliečiamybę, mat jo atžvilgiu teisėsauga atlieka tyrimą. Tiesa, tądien, pasak N. Grunskienės, ji Seimo pirmininkei neįvardijo K. Bartoševičiaus pavardės.
 
V. Čmilytė-Nielsen pripažįsta, kad tą penktadienį susitiko su premjere I. Šimonyte ir kalbėjosi apie neeilinės Seimo sesijos poreikį, tačiau jokios informacijos apie K. Bartoševičių neaptarė, premjerei jos neperdavė.
 
Telefonas mobilusis. Slaptai.lt nuotr.

Premjerė I. Šimonytė antradienį taip pat pabrėžė, kad jokios informacijos apie teisėsaugos vykdomą tyrimą K. Bartoševičiaus atžvilgiu nei ji, nei jos aplinka buvusiam parlamentarui neperdavė.
 
K. Bartoševičiaus pasitraukimo iš politikos aplinkybės sukėlė daug klausimų Seimo opozicijai, todėl nutarta šaukti neeilinę Seimo sesiją, kurios metu būtų siekiama aiškintis, ar buvusiam konservatorių bendražygiui galėjo būti nutekinta informacija apie jo atžvilgiu vykdomą ikiteisminį tyrimą. Norima inicijuoti ir laikinąją parlamentinio tyrimo komisiją.
 
Antradienį opozicijai pavyko surinkti 47 parašus neeilinės sesijos šaukimui. Projektą dėl neeilinės sesijos šaukimo pasirašė visos opozicinės frakcijos, išskyrus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovus Seime, taip pat palaikymo buvo sulaukta ir iš Mišrios Seimo narių grupės.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2023.02.08; 06:37

Prisijunk. Lietuvos kariuomenė. Slaptai.lt nuotr.

Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba teigia, kad per pastaruosius metus šauktiniai dėl karo prievolininkų pareigų nevykdymo administracinės atsakomybės sulaukė daugiau nei 14 tūkst. kartų. Fiksavus privalomo šaukimo į karinę tarnybą vengimo atvejus – 157 kartus buvo kreiptasi su prašymu inicijuoti ikiteisminį tyrimą.
 
Tarnyba pažymi, kad administracinė atsakomybė yra taikoma už karo prievolininko pareigų nevykdymą. Pavyzdžiui, jei nesusisiekiama su karo prievolės skyriumi iki nurodytos datos, tuomet gali būti paskirta bauda nuo 60 iki 210 eurų, taip pat už neatvykimą į privalomąją karo tarnybą, tuomet gali būti paskirta bauda nuo 280 iki 450 eurų.
 
„Ikiteisminiai tyrimai inicijuojami už šaukimo į privalomąją karo tarnybą vengimą. Jaunuoliams vengiantiems privalomos karinės tarnybos gali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė ir skiriama bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 3 metų“, – Eltai perduotame atsakyme teigia Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba.
 
Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos duomenys rodo, kad 2022 m. sudarytame karo prievolininkų sąraše buvo įtraukti 53992 jaunuoliai, planuota pašaukti – 3828 karo prievolininkų.
 
Iš viso tarnybą pradėjo 3554 karo prievolininkai. Iš jų norą atlikti tarnybą išreiškė 2977 karo prievolininkai, t. y. 84 proc. visų pašauktų. Likusieji buvo pašaukti privaloma tvarka.
 
Iš savo noru nusprendusių atlikti tarnybą keliamus sveikatos kriterijus atitiko 75 proc. karo prievolininkų. Tuo tarpu iš karo prievolininkų sąrašo atlikti tarnybą tiko 39 proc. karo prievolininkų.
 
Karo prievolės ir komplektavimo tarnyba atkreipia dėmesį, kad 2023-iais, kaip ir kiekvienais metais, į sąrašą patekęs karo prievolininkas jame ras nurodymus, kokius veiksmus reikia atlikti ir iki kada susisiekti su regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu.
 
Vykdant šaukimo procedūras, jeigu karo prievolininko manymu yra ar atsirado aplinkybės, dėl kurių negalėtų atlikti tarnybos arba ji galėtų būti atidėta individualia tvarka, turi galimybę pateikti atitinkamą prašymą bei priežastis pagrindžiančius dokumentus.
 
Jei tokių aplinkybių nėra, sąraše nurodytu laiku karo prievolininkai turi atvykti pasitikrinti sveikatos į Karo medicinos ekspertų komisiją.
Karo prievolininkai paskirti atlikti karo tarnybą pradeda skirtingo dydžio grupėmis įvairiuose Lietuvos kariuomenės padaliniuose visus metus.
 
ELTA primena, kad sausio pradžioje krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pristatė planuojamą šauktinių tarnybos pertvarką. Pasak jo, šia pertvarka ketinama trupinti tarnybos laiką iki pusmečio, didinti šauktinių ir aktyvaus karinio rezervo skaičių. Pusė 6 mėnesių tarnybą atlikusių šauktinių būtų priskirti rezervui, kita pusė – dar 3 mėnesius toliau testų tarnybą savanoriškai.
 
Taip pat siūloma sudaryti galimybę privalomą karinę tarnybą atlikti savaitgaliais per trejus metus.
 
A. Anušauskas sako, šie pokyčiai jau beveik prilygtų visuotiniam šaukimui.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2023.01.18; 09:31

Zita Šličytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatės Zitos Šličytės pasisakymo šiais metais vykusiame iškilmingame Kovo-11-osios minėjime Seime. Toks sprendimas priimtas konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
 
Įvertinus Z. Šličytės atliktus veiksmus (pasakytą kalbą, jos visą turinį, kontekstą), Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos specialisto pateiktą išvadą, nustatyta, kad nėra pakankamo nei faktinio, nei teisinio pagrindo teigti, kad Z. Šličytės pasisakymas galėtų būti vertinamas kaip veiksmas, užtraukiantis baudžiamąją atsakomybę pagal Baudžiamojo kodekso 169 str. ir 170 str. 2 d.
 
Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą prokuroras pažymi, kad Z. Šličytė, Lietuvos Respublikos Seime vykusio renginio metu sakydama kalbą, pasinaudojo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta saviraiškos laisve, išreiškė savo subjektyvią, nors ir kontraversišką, kritišką nuomonę apie tam tikrus Lietuvos politinius bei visuomeninius reiškinius. Ta aplinkybė, kad Z. Šličytės kalba buvo pasakyta Lietuvos Respublikos Seime vykusio viešo iškilmingo renginio – minėjimo, skirto Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai, metu, buvo transliuojama per LRT ir kitus kanalus, pasiekė didelį žiūrovų skaičių, nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad asmuo padarė veiksmą, užtraukiantį baudžiamąją atsakomybę.
 
Ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 169 str. ir 170 str. 2 d. buvo pradėtas š. m. birželio mėn. vykdant Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuria buvo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo, Vilniaus apylinkės prokuratūros bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.
 
Tyrimo metu buvo siekiama įsitikinti, ar Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarė pasisakydama iškilmingame minėjime išreiškė savo nuomonę bei pasinaudojo Konstitucijos garantuojama saviraiškos laisve, ar priešingai – siekė suvaržyti žmonių grupės, jai priklausančio asmens teises ir laisves, tyčiojosi, niekino, skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti homoseksualių žmonių grupę.
 
ELTA jau skelbė, kad iškilmingą Kovo 11-osios minėjimą Seime aptemdė incidentas, kai dalis jo dalyvių paliko posėdžių salę. Taip kai kurie renginio dalyviai reiškė nepasitenkinimą dėl Aukščiausiosios Tarybos (AT) – Atkuriamojo Seimo deputatės Z. Šličytės kalbos, kuri aštriai kritikavo valdžią, nepagarbiai kalbėjo apie seksualines mažumas. Salę paliko kai kurie parlamentarai, Vyriausybės nariai ir signatarai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.09.21; 07:35

Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija. Kalėjimų departamento nuotr.

Pravieniškės (Kaišiadorių r.), sausio 22 d. (ELTA). Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje penktadienį nustatyta, kad buvo neteisėtai patekta į Kriminalinės žvalgybos Ikiteisminio tyrimo skyriaus pareigūnų patalpas.
 
Dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas, atliktos ir dar atliekamos kratos, buvo surasta iš patalpų dingusių daiktų.
 
Kalėjimų departamentas praneša, kad patalpose nebuvo laikoma daiktų, susijusių su kokia nors slapta kriminalinės žvalgybos informacija.
 
Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai informavo, kad nustatytas galimai nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Įtariamasis atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.01.23; 06:25

Nuo rugpjūčio pradžios iš Baltarusijos draudžiamose vietose į Europos Sąjungą VSAT pareigūnų neįleistų migrantų skaičius pirmadienį viršijo 6 tūkst. Per praėjusią parą, nuo pirmadienio vidurnakčio iki antradienio, pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą draudžiamose vietose neleido patekti 73 migrantams. Įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių pirmadienį nebuvo.
 
Sekmadienį VSAT pareigūnai neįleido 97 iš Baltarusijos ėjusių migrantų, šeštadienį – 98, penktadienį – 126, ketvirtadienį – 58, trečiadienį – 87, antradienį – 96. Nuo rugpjūčio pradžios, kai pasieniečiai įgijo teisę neįsileisti draudžiamose vietose iš Baltarusijos einančių užsieniečių, jų į Lietuvą nepateko 6017 (vidurnakčio iš pirmadienio į antradienį duomenys).
 
Tarnybinių ginklų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.
 
Pirmadienį popiet Užsieniečių registracijos centre Medininkuose kilo neramumai. Užsieniečiai reikalavo laisvės, triukšmavo, buvo bandymų išversti tvorą, sulaužyti vartus. Tvarką užtikrino pasieniečių pajėgos, talkinamos Lietuvos policijos, Viešojo saugumo tarnybos, Estijos policijos pareigūnų.
 
Pavakarę dar protestavo viename iš penkių sektorių, kuriame apgyvendintos šeimos, buvę užsieniečiai. Nepavykus geranoriškai susitarti nutraukti neteisėtą veiklą VSAT Specialiosios paskirties skyriaus (SPS) pajėgos įėjo į sektorių, kur keli užsieniečiai pasipriešino, bandė griebti už VSAT pareigūnų ginklų. Buvo panaudotos ašarinės dujos, aktyviausi riaušių dalyviai surakinti antrankiais. Jie vėliau izoliuoti. Tokios priemonės pritaikytos 7 asmenims. Apie 17 val. neramumai buvo suvaldyti, likusieji užsieniečiai nurimo ir grįžo į savo gyvenamąsias patalpas. Incidento metu nukentėjusiųjų nebuvo, medikų pagalbos neprireikė.
 
VSAT Vilniaus pasienio rinktinėje dėl riaušių pradėtas ikiteisminis tyrimas. Mažesnės nepasitenkinimo akcijos pirmadienį buvo kilusios Užsieniečių registracijos centruose Pabradėje ir Kybartuose.
 
Informacijos šaltinis – ELTA 
 
2021.11.09; 10:04

Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas vėl kreipėsi į generalinį prokurorą Evaldą Pašilį – prašo pateikti visą reikšmingą informaciją, susijusią su teisėjais, pripažintais specialiaisiais liudytojais teisėjų korupcijos byloje.
Teisėjų tarybos pirmininkas Algimantas Valantinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Priminsiu, asmuo yra apklausiamas specialiuoju liudytoju, kai ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenų, kad atitinkamas asmuo galimai galėjo įvykdyti nusikalstamą veiką, bet tų duomenų nepakanka, kad būtų sudaryta objektyvi galimybė šį asmenį pripažinti įtariamuoju. Jei ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja naujų, svarbių, specialųjį liudytoją kaltinančių duomenų, specialusis liudytojas gali įgyti įtariamojo statusą.
 
Teisėjų taryba yra vykdomoji teismų savivaldos institucija, užtikrinanti teismų ir teisėjų nepriklausomumą. Tad labai keista, kad savivaldos institucija kišasi į ikiteisminį tyrimą, prašydama suteikti informaciją apie tai, kas kol kas gali būti paslaptis. Ir štai kodėl.
 
Ikiteisminio baudžiamosios bylos tyrimo sėkmė dažnai priklauso nuo to, kiek ilgai ikiteisminio tyrimo pareigūnas moka išlaikyti paslaptyje tam tikras ikiteisminio tyrimo detales. Pirma laiko paskleista informacija apie atliekamą ikiteisminį tyrimą ne tik gali pasmerkti nesėkmei tiriamą bylą, bet ir sudaro sąlygas pažeisti kitų asmenų teises. Parengtinio (ikiteisminio) tyrimo paslaptis yra viena iš tų procesinių teisinių priemonių, kuri ikiteisminio tyrimo pareigūnui gali pagelbėti sprendžiant ikiteisminiam tyrimui keliamus uždavinius, padeda užtikrinti sėkmingą baudžiamosios bylos tyrimą bei apsaugoti atskirų asmenų teises bei teisėtus interesus.
STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
Galima padaryti prielaidą, kad kai kurie teisėjai labai susirūpino, ar tyrimo eigoje ir jiems nebus suteiktas specialaus liudytojo statusas, neatsižvelgiant į „nekaltumo prezumpciją”, į kurią keistai apeliuoja Teisėjų tarybos pirmininkas.
 
Matyt, šį kartą STT užčiuopė labai stambią galimai korumpuotų asmenų grupę ir trauktis nesiruošia. Palinkėkime STT sėkmės.
 
2020.06.10; 07:00

Generalinė prokuratūra. Slaptai.lt nuotr.

Vilniaus miesto apylinkės teismas patenkino Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro prašymus leisti taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą įtariamiesiems Nerijui Marcinkevičiui, Donatui Puzinui, Nerijui Valatkai bei Šarūnui Mickevičiui.
 
Nerijų Marcinkevičių leista suimti 7 dienoms, Nerijų Valatką, Donatą Puziną ir Šarūną Mickevičių – 10 dienų, sakoma Generalinės prokuratūros pranešime.
 
Iš viso trečiadienį paviešintame ikiteisminiame tyrime dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo yra 11 įtariamųjų.
 
Tyrimui vadovaujančio prokuroro sprendimu iki dabar penkiems įtariamiesiems yra paskirtos su laisvės apribojimu nesusijusios kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas.
 
Kaip jau buvo pranešta, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus duomenų apie tai, kad Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai Nerijus Marcinkevičius ir Ugnius Vyčinas, Kauno apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamo persekiojimo skyriaus prokuroras Donatas Puzinas bei Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas Nerijus Valatka, veikdami nepriklausomai vienas nuo kito, neformaliai susitikinėja su Kaune praktikuojančiu advokatu Šarūnu Mickevičiumi ir aptaria jų žinioje esančių finansinių – ūkinių ikiteisminių tyrimų eigą, neviešintinus duomenis bei galimybes priimti proceso sprendimus, kuriais suinteresuoti šio advokato neoficialiai atstovaujami privatūs asmenys. Galimai tokiu būdu tam tikrais atvejais buvo siekiama materialinės ar kitokios naudos.
Lietuviškoji Temidė. Slaptai.lt nuotr.
 
Generalinio prokuroro Evaldo Pašilio įsakymu visi trys prokurorai nedelsiant nušalinti nuo pareigų, pradėti atitinkami tarnybiniai patikrinimai bei kitos vidinės procedūros.
 
Ikiteisminį tyrimą dėl įtariamos prekybos poveikiu, papirkimo, piktnaudžiavimo ir kyšininkavimo atlieka Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimų departamentas ir Specialiųjų tyrimų tarnyba.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.15; 00:30

Jaroslavas Narkevičius. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) patvirtino, kad ketvirtadienį žiniasklaidoje aptariama situacija dėl susisiekimo ministrui Jaroslavui Narkevičiui priklausančio namo Trakuose rekonstrukcijos aplinkybių tarnybai yra žinoma. STT patvirtino, kad ikiteisminis tyrimas yra pradėtas, bet įtarimai dar niekam nėra pareikšti.
 
„Šiandien viešai aptariama situacija STT yra žinoma. Yra atliekamas ikiteisminis tyrimas, įtarimai niekam nėra pareikšti. Tyrimo metu siekiama patikrinti duomenis, surinkti papildomą informaciją ir įvertinti, ar buvo padaryta nusikalstama veika, ar ne. Detalesnė informacija kol kas nėra teikiama, siekiant nepakenkti išsamiam aplinkybių nagrinėjimui“, – Eltai raštu atsakė STT Komunikacijos skyriaus viršininkė Renata Keblienė.
 
R. Keblienė taip pat atkreipė dėmesį, kad, kaip ir kitais atvejais, sprendimas STT, kada pranešti visuomenei apie vykstantį ikiteisminį tyrimą, priimamas, kai manoma, kad viešas informacijos pateikimas nepakenks tyrimo sėkmei.
 
Ketvirtadienio rytą LRT tyrimų skyrius pranešė, kad už ministrui priklausančio namo Trakuose rekonstrukciją galėjo būti atsiskaitoma viešaisiais konkursais. LRT Tyrimų skyrius teigia turįs duomenų, kad J. Narkevičius, eidamas aukštas pareigas Vilniaus savivaldybėje, galėjo pažadėti šiuo metu jau bankrutavusiai statybų bendrovei „Sodžiaus būstas“ sėkmę darželių bei mokyklų remonto konkursuose. Už tai, skelbiama LRT atliktame tyrime, bendrovė atliko neapmokamus 100 tūkst. eurų vertės darbus rekonstruojant politiko namą Trakuose.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda nekeičia savo nuomonės ir teigia, kad susisiekimo ministru jis nepasitiki. Pasak jo, atliktas dar vienas žurnalistinis tyrimas parodo, kad ministras turi problemų ir negali tinkamai eiti savo pareigų.
STT būstinė Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
 
Premjeras Saulius Skvernelis ketvirtadienį vis dar teigė pasitikintis ministru. Premjeras taip pat sako nematantis jokio skandalo ir žurnalistinį tyrimą įvardino kaip pasektą pasaką.
 
Tuo metu „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis sakė, kad taip pat netiki atlikto tyrimo objektyvumu, ir teigia, kad abejoti J. Narkevičiumi priežasčių jis tikrai neturi.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.05.14; 17:26

STT emblema

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), reaguodama į skirtingas interpretacijas dėl galimai neteisėto poveikio STT pareigūnams, pateikia įvykių seką ir jų aprašymą.

1) Š. m. vasario mėnesį pas STT ikiteisminio tyrimo dėl Nacionalinio kraujo centro tyrėją atvyko vieno iš įtariamųjų A. P. advokatas ir parodė jai duomenis apie galimą kito STT pareigūno susirašinėjimą bei grasino, kad nesutikus nutraukti tyrimo nurodyto kliento atžvilgiu, šie duomenys gali būti paviešinti.

2) Iš karto po to STT pradėjo vidinį patikrinimą, kurio metu tikrintos aplinkybės dėl informacijos turinio ir dėl informacijos patekimo pas trečiuosius asmenis. Taip pat STT kreipėsi į Prokuratūrą.

3) Prokuratūra, detaliai įvertinusi pateiktą informaciją, priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą, kurio metu numatyta tirti ir informacijos patekimo pas trečiuosius asmenis aplinkybes. STT vidinis tyrimas šia apimtimi buvo sustabdytas. Vidinis patikrinimas dėl informacijos turinio, kurį atlieka STT imuniteto padalinys, yra tęsiamas.

4) Po to, kai balandžio mėnesio pradžioje jau kitas advokatas tiesiogiai STT direktoriui pateikė visą turimą STT pareigūno susirašinėjimo medžiagą, STT ją perdavė ikiteisminį tyrimą atliekantiems Policijos pareigūnams bei prijungė prie vykdomo vidinio patikrinimo.

5) STT tyrėjai ir STT direktoriui buvo grasinta, kad nesutikus nutraukti tyrimo nurodyto kliento atžvilgiu, šie galimai neteisėtai perimti duomenys gali būti paviešinti žiniasklaidoje ar kitaip panaudoti.

6) Ikiteisminį tyrimą dėl galimo poveikio siekiant, kad įtariamojo A. P. atžvilgiu būtų nutrauktas STT atliekamas ikiteisminis tyrimas, priešingu atveju grasinant paviešinti turimą informaciją, įskaitant ir informaciją apie privatų STT pareigūno gyvenimą, atlieka Lietuvos kriminalinės policijos biuras, tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūra. STT nei dabar, nei anksčiau šiame tyrime jokių procesinių veiksmų neatliko.

7) STT griežtai paneigia prielaidas, kad STT pareigūnas yra daręs poveikį teisėjui dėl įtariamojo suėmimo. STT yra baudžiamojo proceso grandinės dalis, kurioje taip pat savo funkcijas atlieka ir Prokuratūra, ir teismai (pvz., dėl veiksmų sankcionavimo proceso). Atkreipiame dėmesį, kad STT istorijoje nėra nei vieno atvejo, kai būtų pradėtas procesas dėl STT pareigūno poveikio darymo teisėjui.

8) Taip pat STT kategoriškai paneigia prielaidas dėl STT tyrimų užsakovų. STT yra nepriklausoma kovos su korupcija institucija ir bet kokie teiginiai dėl STT tyrimų užsakymų, yra neatitinkantys tikrovės. Jei proceso dalyviai turi abejonių dėl STT pareigūnų veiksmų teisėtumo, jie turi teisę kreiptis į Prokuratūrą ir (ar) teismą.

9) STT atsakingai pareiškia, kad teiginiai, jog šia byla bandoma nuslėpti neteisėtus STT veiksmus, yra niekuo nepagrįstos prielaidos, siekiant nukreipti dėmesį nuo esmės – grasinimo, reikalaujant priimti norimą sprendimą, kad STT atliekamas ikiteisminis tyrimas vienam iš įtariamųjų būtų nutrauktas.

10) STT dar kartą pabrėžia, kad savo veikloje taiko aukščiausius skaidrumo standartus, tad visapusiškai įvertins visas šios situacijos aplinkybes. Priklausomai nuo patikrinimo rezultatų, būtų sprendžiamas ir pareigūnų atsakomybės klausimas.

11) Taip pat STT atsakingai pareiškia, kad jokie bandymai daryti poveikį STT pareigūnams, reikalaujant vienokio ar kitokio įtariamajam palankaus sprendimo, nėra ir nebus toleruojami. STT visais atvejais dėl tokių bandymų elgsis principingai ir apie tokius atvejus informuos atsakingas institucijas.

Informacijos šaltinis – STT

2020.04.23; 16:07

Dainius Gaižauskas ir Vytautas Bakas. Eltos nuotr.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (NSGK) Dainius Gaižauskas informuoja, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) pradėjo tyrimą dėl įslaptintos informacijos neteisėto atskleidimo, po to, kai buvęs NSGK vadovas Vytautas Bakas pranešė gavęs duomenų iš pranešėjo.
 
„Panašu, kad ir pranešėjo apsaugos įstatymas pažeistas, o tai jau baudžiamosios bylos klausimai“, – feisbuke trečiadienį rašo D. Gaižauskas.
Jo teigimu, VSD raštu informavo NSGK apie pradėtą  tyrimą dėl įslaptintos informacijos atskleidimo.
 
„VSD informuoja, kad 2020 m. kovo 5 d. naujienų portale ,,Delfi” publikuotame straipsnyje „Skandalą dėl VSD veiklos sukėlęs dokumentas: pateikiame pilną versiją” atskleidžiama VSD įslaptinta informacija, numatyta VSD Detalaus įslaptintos informacijos, susijusios su LR valstybės saugumo departamento veikla, sąraše. Įvertinus tai, kad straipsnyje publikuota informacija sudaro tarnybos paslaptį, VSD balandžio 8 d. kreipėsi į LR generalinę prokuratūrą prašydama pateikti vertinimą, ar pranešėjo apklausa vykdant tyrimą dėl galimo įslaptintos informacijos neteisėto atskleidimo gali būti vertinama kaip neigiamo poveikio darymas.
 
VSD taip pat atkreipė komiteto dėmesį, kad straipsnyje pateiktas dokumentas ne tik atskleidė VSD įslaptintą informaciją, bet taip pat paviešino tam tikrus pranešėjo duomenis, kurie VSD pareigūnams ir darbuotojams leido identifikuoti pranešėjo asmens tapatybę“, – socialiniame tinkle rašo D. Gaižauskas.
 
„Generalinė prokuratūra turės atsižvelgusi vertinti visas aplinkybes ir, panašu, kad čia baudžiamosios bylos reikalai, labai rimti“, – Eltai teigė D. Gaižauskas.
 
ELTA primena, kad V. Bakas pateikė informaciją, neva VSD vadovybės nurodymu 2018-2019 metais žvalgyba rinko informaciją apie tuomečio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinką ir diplomatą Vygaudą Ušacką.
 
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį priėmė VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio priesaiką ir paskyrė antrai penkerių metų kadencijai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.04.15; 16:00

Įvertinus Valstybės saugumo departamento pateiktus duomenis, Klaipėdos apygardos prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šnipinėjimo, pranešė Generalinė prokuratūra.
 
Atliekant šį ikiteisminį tyrimą, antradienį įvairiuose Lietuvos miestuose buvo atliktos kratos bei poėmiai. Šiuo metu keli asmenys yra apklausiami, vienas asmuo sulaikytas. 
 
Atsižvelgiant į tai, kad tyrimas yra pradinėje stadijoje bei tai, kad tiriamas įtartas šnipinėjimo atvejis, detalesnė informacija šiuo metu negali būti pateikta.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.03.04; 03:00

Kryžių kalnas žiemą. Vytauto Visocko nuotr.

Pirmadienį Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, kartu su prokurorais įvertinę surinktą medžiagą dėl Kryžių kalne galimai išniekintų kryžių, priėmė sprendimą pradėti ikiteisminį tyrimą.
 
Pagal pranešimą, ikiteisminis tyrimas pradėtas dėl kapo ar kitos viešosios pagarbos vietos išniekinimo dėl rasinių, nacionalinių ar religinių motyvų. Už tokius veiksmus baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
 
Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorai.
Kryžių kalne. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
 
Kaip ELTA jau pranešė, policija sekmadienį ėmėsi tikslinti informaciją dėl socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbtų įrašų apie kinų elgesį ant Kryžių kalno Šiauliuose. Socialiniuose tinkluose paskelbtuose vaizdo įrašuose buvo matyti, kaip kiniškai kalbanti moteris tolyn numeta kryžius su užrašu „Parama Honkongui“ ir sako padariusi gerą darbą. Kitoje nuotraukoje matyti ant vieno lietuvių šeimai pastatyto kryžiaus užrašytas prakeiksmas protestuotojams Honkonge. Matomi ir kryžiai, kuriuose užtušuoti užrašai „Už paramą Honkongui“.
 
Honkonge protestai prasidėjo prieš daugiau nei šešis mėnesius, tai buvo atsakas į dabar jau atšauktą ekstradicijos į žemyninę Kiniją įstatymo projektą. Tačiau demonstracijos peraugo į platesnį prodemokratinį judėjimą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.12.31; 03:55

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl šią savaitę Alytuje esančioje padangų perdirbimo įmonėje „Ekologistika“ kilusio didžiulio gaisro.

Gaisro aplinkybės bus išsamiai ištirtos pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal LR Baudžiamojo kodekso 270 str. 2 d. (Aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai, priežiūros ar naudojimo taisyklių pažeidimas).

Šiame tyrime bus siekiama išsiaiškinti gaisro kilmės priežastis, padarytą žalos dydį bei galimus to kaltininkus. Šiuo metu jau atliekami bei planuojami įvairūs ikiteisminio tyrimo proceso veiksmai, kuriais bus išsiaiškinta ar buvo laikomasi visų priešgaisrinės saugos reikalavimų. Taip pat bus tikrinami gamtosauginiai veiksmai bei įmonės, kurioje kilo gaisras, veikla.

Šį ikiteisminį tyrimą atlieka Alytaus VPK Kriminalinės policijos pareigūnai. Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Edita Naujokaitė. Ikiteisminis tyrimas pradėtas Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos kreipusis į Kauno apygardos prokuratūrą su prašymu išsamiai ištirti šio gaisro priežastis.

Baudžiamasis kodeksas už šią nusikalstamą veiką numato baudą, areštą, arba laisvės atėmimą iki šešerių metų.

Informacijos šaltinis – Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus
vyriausioji specialistė Izabelė Bočkienė (Kaunas)

2019.10.18; 10:26

Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras, išnagrinėjęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis ir tyrimui svarbią informaciją, konstatavo, kad Kauno apygardos prokuratūros prokuroro priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, kurio metu buvo tiriama, ar Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje nebuvo piktnaudžiaujama bei galbūt daromos kitos nusikalstamos veikos, yra teisėtas ir pagrįstas.
 
Birželio 4 d. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl galimo apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Pagal  nustatytą tvarką šio nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas buvo revizuotas šio skyriaus vyriausiojo prokuroro.
 
Suprantant, kad šiuo atveju sprendimas yra itin reikšmingas visuomenei ir susijęs su jos pasitikėjimu teisingumo sistema, šio nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą buvo pavesta patikrinti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui.
 
Atliekant nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą pakartotinį patikrinimą, skundų iš Teisingumo ministerijos ir Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (PN-AK) nebuvo gauta.
 
Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2017 m. Specialiųjų tyrimų tarnybos Kauno valdyboje, įtariant, kad Pravieniškių PN-AK darbuotojai galimai piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, atlikdami viešuosius pirkimus, sudarydami finansiškai nenaudingas sutartis, pažeisdami viešuosius pirkimus reglamentuojančius teisės aktus, apgaulingai tvarkė įstaigos buhalterinę apskaitą, dėl ko galbūt didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė Pravieniškių PN-AK ir valstybė. Tyrimas pradėtas gavus medžiagą iš Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus.
 
Ikiteisminio tyrimo metu iš viso buvo ištirta keliasdešimt įtarimų sukėlusių viešųjų pirkimų bei įvairių paslaugų teikimo, pirkimo, nuomos sutarčių sudarymo bei vykdymo atvejų. Įvertinęs ir išanalizavęs tyrimo metu gautus duomenis, Kauno apygardos prokuratūros prokuroras nurodė, kad Teisingumo ministerijos auditorių nustatyti teisės aktų pažeidimai buvo padaryti, tačiau juos padariusiems asmenims nėra teisinio pagrindo taikyti griežčiausią  baudžiamąją –  atsakomybę. Jis pabrėžė, kad už padarytus pažeidimus po atlikto tarnybinio patikrinimo buvo nubausta daugybė Pravieniškių PN-AK darbuotojų. Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą konstatuota, kad pagal sutartis visi darbai buvo padaryti ir paslaugos suteiktos, nors jų pirkimų bei sutarčių vykdymo metu ir nustatyti procedūriniai pažeidimai, tačiau dėl jų nebuvo padaryta didelė žala.
 
Tyrimo metu negauta duomenų apie galimą kai kurių bendrovių protegavimą, apie gaunamą tarp ūkio subjektų ir valstybės įstaigos atstovų nepagrįstą turtinę naudą, apie santykių tarp įmonių ir Pravieniškių PN-AK atstovų palaikymą korupciniais ar kitokiais neteisėtais būdais.
 
Auditorių išvadoje nurodytos kaip nesumokėtos už išnuomotą turtą ar delspinigių sumos ikiteisminio tyrimo metu buvo sumokėtos, todėl prokuroro nutarime nurodyta ir tai, kad Pravieniškių PN-AK reali turtinė žala nebuvo padaryta.
 
Generalinės prokuratūros prokuroras, patikrinęs nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad Kauno apygardos prokuratūros prokuroro nutarimas pagrįstas išsamia ikiteisminio tyrimo duomenų analize ir tinkamu jų vertinimu.
 
Nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo konstatuota, kad neteisingai apskaičiuojant šilumos gamybos kainą Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai buvo padaryta turtinė žala bei atsižvelgiant į tai, kad turimais duomenimis šiuo metu minėta žala civilinio proceso tvarka nėra išieškota, Kauno apygardos prokuratūroje pradėtas tyrimas dėl viešojo intereso gynimo.
 
Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis kreipėsi į teisingumo ministrą, prašydamas įvertinti tarnybinės atsakomybės aspektu Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojos Rasos Kazėnienės šių metų liepos 17 d. viešoje erdvėje išsakytus teiginius, kurie menkina valstybės institucijos Prokuratūros –  autoritetą, pažeidžia jos nepriklausomumo principą, yra įžeidžiančio ir prokurorų orumą žeminančio pobūdžio.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.08.09; 05:00

Lietuvos advokatūra

Lietuvos advokatūra kreipėsi į vidaus reikalų ministrą Eimutį Misiūną bei policijos generalinį komisarą Liną Pernavą prašydami paaiškinti, kodėl ketvirtadienį į teismą dėl kardomųjų priemonių nustatymo atvestiems įtariamiems advokatams bei teisėjams buvo uždėti antrankiai. Pasak advokatūros, prievartos priemonės – antrankiai, taikytini be būtinojo pagrindo ir yra perteklinės.

,,Nekaltumo prezumpcijos principas yra visa apimantis. Advokatūra šiandien oficialiai kreipėsi į generalinį policijos komisarą ir vidaus reikalų ministrą prašydama paaiškinti, kuo remiantis į teismą pristatytiems advokatams buvo taikytos prievartos priemonės – antrankiai. Konvojavimo taisyklės nustato tik keletą atvejų, kuomet konvojuojamiems asmenims gali būti taikoma ši prievartos priemonė“, – rašoma Advokatūros pranešime feisbuke. 

Pasak Advokatūros, konvojavimo metu (pa)naudojamų specialiųjų priemonių, tarp jų ir antrankių, naudojimą detalizuoja Konvojavimo taisyklės. Konvojavimo taisyklėse numatyta, kad antrankiai ir surišimo priemonės gali būti panaudoti ypatingo konvojaus metu; asmenims, kurie linkę pabėgti ar užpulti; transporto priemonėse, kuriose nėra specialiųjų kamerų. 

,,Norime aiškaus ir argumentuoto atsakymo, kokiu teisiniu pagrindu remiantis ir kokiomis faktinėmis aplinkybėmis, laikantis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto principo, advokatus, juos konvojuojant į teismą, buvo panaudota prievartos priemonė – antrankiai. Šią prievartą iliustruojantys vaizdai paplito visoje žiniasklaidoje. Tuo pačiu norime jūsų papildomai paklausti, kuo buvo pagrįstas (motyvuotas) ginkluotų ir veidą dengiančiomis kaukėmis lydinčių policijos pareigūnų dalyvavimas, kuomet kitus asmenis lydėjo arba civiliai apsirengę bei veidų neslepiantys pareigūnai“, – rašoma kreipimesi. 

ELTA primena, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme ketvirtadienį buvo teikiami prokuratūros prašymai suimti teisėjų korupcijos bylos įtariamuosius. Teisme buvo rengiami posėdžiai, kuriuose sprendžiama dėl griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo. Vienas po kito įtariamieji į teismą buvo vedami su antrankiais. 

Teismas leido suimti visus 18 įtariamųjų, dėl kurių suėmimo trečiadienį ir ketvirtadienį kreipėsi prokurorai Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) atliekamame ikiteisminiame tyrime dėl stambaus masto korupcinių veikų. 

Pasak Generalinės prokuratūros, teisėjus Egidijų Laužiką, Viktorą Kažį, Valdimarą Bavėjaną, Henrichą Jaglinskį, Konstantiną Guriną, advokatus Giedrę Cimbolienę bei klaipėdietį Marių Navicką leista suimti 10 dienų, advokatą Aivarą Surblį – 14 dienų, advokatą Drąsutį Zagrecką bei dar tris asmenis – vienam mėnesiui, kitus šešis įtariamuosius – dviem mėnesiams. 

Dar aštuoniems trečiadienį sulaikytiems įtariamiesiems skirtos kitos kardomosios priemonės.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.23; 03:00

Lietuvos karo policija radėjo tyrimą dėl galimo mėginimo realizuoti neteisėtai įgytą karinę ekipuotę.

Ketvirtadienį vienoje iš automagistralėje Klaipėda- Kaunas-Vilnius esančių degalinių Lietuvos kariuomenės karo policija sulaikė civilį asmenį. Jis galimai neteisėtai disponavo Lietuvos kariuomenei priklausančia samanų spalvos šiuo metu Lietuvos kariuomenėje naudojama karine ekipuote: šarvinėmis liemenėmis, taktinėmis liemenėmis, taktiniais daiktamaišiais ir kitu kariniu inventoriumi.

Asmuo po apklausos paleistas, Lietuvos kariuomenės Karo policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Informacijos šaltinis – ELTA

Kario figūrėlė. Slaptai.lt nuotr.

2018.12.07; 13:01