Lietuvos automobilių kelių direkcijoje (LAKD) pradedamas vidaus auditas, kurį pristatydamas susisiekimo ministras Rokas Masiulis teigė, jog direkcija ilgus dešimtmečius veikė lyg politinių užsakymų biuras.

Pasak ministro, auditas parodys, koks pažeidimų mastas, kiek iš viso iššvaistyta lėšų, ir ar jas įmanoma grąžinti.

„Į orą ištaškyta apie 20 mln. eurų, jie valstybei neatneš jokios naudos, nes jie išleisti projektų, kurie niekados nebus atlikti, projektavimui. Iš viso išleista apie 46 mln. eurų, o audito paaiškės, kiek dar lėšų iššvaistyta“, – aiškino ministras.

R. Masiulis vardijo, kaip direkcijoje veikė „politikų nuraminimo“ schema.

„Panašu, kad vienintelis realus paaiškinimas – ne viena ankstesnė direkcijos vadovybė, patyrusi politikų spaudimą padaryti, pastatyti, remontuoti kokį kelią, juos nuramindavo ir nupirkdavo projektavimo darbus. Taip kadencijos laikotarpiu būdavo tarsi nusiperkama ramybė, bet darbų padaryti net nebuvo planuojama. Vadovai būdavo vadinami sukalbamais, nors jie realiai žinojo, kad niekas neįvyks. Kiekviena nauja kadencija reiškė vis naujus pažadus“, – pasakojo susisiekimo ministras.

Anot jo, naujai direkcijos vadovybei nurodyta nuo šiol skaidriai vykdyti kelių planavimo tvarką.

„Iki šiol tokio aiškaus planavimo nebuvo, ir tokie politikų užsakymai dar labiau direkciją išblaškydavo“, – teigė R. Masiulis.

Laikinai einantis LAKD direktoriaus pareigas Vitalijus Andrejevas sakė, kad audituoti reikia apie 1000 projektų.

„Reikia patikrinti jų atitikimą teisės aktams. 46 mln. eurų yra suma, kuria dar nėra pasinaudota. Daugiau kaip pusė tų projektų taip niekada ir neišvys dienos šviesos. Pirmieji patikrinti apie 50 projektų, jų vertė truputį per 10 mln. eurų“, – kalbėjo V. Andrejevas.

Jo teigimu, audituojami projektai nuo 2007 metų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.06.26; 06:00

Vyriausybė pritarė Susisiekimo ministerijos parengtoms teisės aktų pataisoms, kurioms įsiteisėjus neliks kliūčių valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčių valstybės įmonių valdymo ir priežiūros pertvarkai įgyvendinti.

Šia reforma siekiama 11-kos valstybės įmonių sujungimo, kuris leistų užtikrinti efektyvią valstybės kelių tinklo priežiūrą ir taupyti šalies biudžeto lėšas. 

Kaip išvengti vadinamųjų kamščių Vilniaus gatvėse? Slaptai.lt nuotr.

„Valstybės turtas privalo būti naudojamas skaidriai, efektyviai ir teikti kuo didesnę naudą visuomenei. Šiuo požiūriu valstybinės reikšmės kelių priežiūros srityje svarbūs pokyčiai yra pribrendę jau seniai. Daugelis iki šiol egzistavusių dalykų šių įmonių veikloje toliau nebegalėjo būti toleruojami, o ryžtingi žingsniai šiandien kaip niekad svarbūs“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Iki šių metų pabaigos numatoma centralizuoti kelių priežiūros valdymą ir įsteigti vieną kelių priežiūros įmonę, tai leis kasmet sutaupyti bent po 8,5 mln. EUR.

Susisiekimo ministerija parengė dviejų – Kelių ir Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių – įstatymų pakeitimo projektus.

Pagal Kelių įstatymo projekto nuostatas būtų tikslinami subjektai, galintys valdyti valstybinės reikšmės kelius, taip pat numatyta, kad valstybinės reikšmės kelius gali valdyti vienintelis subjektas – Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (Kelių direkcija).

Š. m. kovo 2 d. Vyriausybės sprendimu valstybinės reikšmės keliai buvo perduoti valdyti Kelių direkcijai, todėl kelių priežiūros įmonės išbraukiamos iš strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių valstybės įmonių sąrašo.

Šie įstatymų projektai įsigalios, jei jiems pritars Seimas.

Informacijos šaltinis – Susisiekimo ministerija.

2017.04.20; 15:21

Šiandien Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Artūras Karpalovas, vadovaujantis ikiteisminiam tyrimui dėl neskaidriai vykdytų viešųjų pirkimų organizuojant valstybinės reikšmės kelių kapitalinio remonto darbus Šiaulių regione, kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą dėl trečiojo įtariamojo suėmimo dviem mėnesiams.

Radviliškio rajono apylinkės teismas tenkino prokuroro prašymą ir priėmė sprendimą vienam iš įmonės „Šiaulių plentas“ vadovų skirti kardomąją priemonę – suėmimą dviem mėnesiams.

Vakar tame pačiame teisme dviem mėnesiams buvo suimti dar du įtariamieji – Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas A. A. bei vienas iš „Šiaulių plento“ vadovų.

Įtariamiesiems „Šiaulių plentas“ vadovams užvakar buvo pareikšti įtarimai dėl papirkimo ir dokumentų klastojimo, o Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjui – dėl  kyšininkavimo.

Įtariama, kad Lietuvos automobilių kelių direkcijos Kelių planavimo ir plėtros skyriaus vedėjas priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį iš „Šiaulių plentas“ vadovų už išskirtinių sąlygų sudarymą minėtai įmonei laimėti viešuosius pirkimus, kurių bendra vertė viršija 1,5 mln. eurų.

Ikiteisminį tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Šiaulių valdybos pareigūnai, tyrimą kontroliuoja ir jam vadovauja Šiaulių apygardos prokuratūra.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2016.08.21; 07:08