Didžiosios Britanijos policija. EPA – ELTA nuotr.

Londonas, gruodžio 3 d. (dpa-ELTA). Pareigūnai, tiriantys galimą oligarchų nusikalstamą veiklą, sulaikė turtingą Rusijos verslininką jo daugybės milijonų vertės namuose Londone.
 
58 metų vyrą, kurio tapatybė neskelbiama, ketvirtadienį sulaikė Nacionalinė nusikaltimų agentūra (NCA) dėl įtariamų nusikalstamų veikų, įskaitant pinigų plovimą, sąmokslą apgauti Vidaus reikalų ministeriją ir susimokymą melagingai liudyti.
 
Netoliese buvo sulaikytas rezidencijoje dirbantis 35 metų vyras, įtariamas pinigų plovimu ir trukdymu pareigūnui, kai buvo pastebėtas išeinantis su maišu, kuriame buvo tūkstančiai svarų sterlingų grynaisiais.
 
Trečiasis 39 metų vyras, buvęs dabartinės verslininko partnerės vaikinas, buvo sulaikytas savo namuose Pimlike, Londone, už nusikaltimus, įskaitant pinigų plovimą ir sąmokslą sukčiauti.
 
NCA nurodė, kad brangioje verslininko nuosavybėje Londone surengtoje operacijoje dalyvavo daugiau kaip 50 pareigūnų, per kratą konfiskuoti skaitmeniniai įrenginiai ir didelis kiekis grynųjų.
 
Didžiosios Britanijos specialiosios tarnybos. EPA – ELTA nuotr.

NCA generalinis direktorius Graeme’as Biggaras sakė, kad „tik šiais metais įsteigta NCA kovos su kleptokratija grupė sėkmingai tiria galimą oligarchų, jiems padedančių ir juos įgalinančių profesionalių paslaugų teikėjų bei su Rusijos režimu susijusių asmenų nusikalstamą veiklą“.
Visi trys sulaikytieji paleisti už užstatą.
 
NCA teigimu, tai naujausia operacija, atlikta siekiant sužlugdyti korumpuotų tarptautinio verslo veikėjų ir jų įgalintojų veiklą, agentūrai beveik 100 kartų pavyko pašalinti arba sumažinti nusikalstamo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu siejamo elito grėsmę, įskaitant glaudžiai su sankcionuotais rusais susijusių asmenų sąskaitų įšaldymą. „Tarptautiniu mastu NCA padėjo įšaldyti daugybę nekilnojamojo turto, aštuonias jachtas ir keturis orlaivius“, – teigė NCA.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2022.12.04; 08:00

Natalija Dvali

Vladimiras Putinas mirtinai bijo Hilari Klinton pergalės, nes supranta: ji su juo neflirtuos ir vargu ar užmirš, kaip Vova knaisiojosi jos „purvinuose elektroniniuose laiškuose“,  – pareiškė interviu leidiniui Gordon buvęs sovietų žvalgas ir RF prezidento Vladimiro Putino bendrakursis Andropovo institute, o dabar Amerikoje finansų analitikas Jurijus Švecas. 

Jurijus Švecas, buvęs Vladimiro Putino bendradarbis KGB struktūrose.
Jurijus Švecas, buvęs Vladimiro Putino bendradarbis KGB struktūrose.

Taigi 2016 metų lapkritį sužinosime naujo JAV prezidento pavardę.

Prieš porą mėnesių iki finalinio balsavimo rinkiminės lenktynės pasiekė apogėjų: internetas ir žiniasklaida perpildyti demaskuojančių straipsnių ir apie Demokratų partijos kandidatę Hilari Klinton, ir apie respublikonų kandidatą Donaldą Trampą. Gana reikšmingą vaidmenį tame netikėtai suvaidino ir Ukraina.

Rugpjūčio 18-ąją Ukrainos Nacionalinis antikorupcijos biuras (NABU) savo oficialiame portale paskelbė Regionų partijos „juodosios buhalterijos“ fragmentus, pagal kuriuos amerikiečių politikos technologas ir Donaldo Trampo rinkimų štabo vadovas Polas Manafortas 2007–2012 metais gavo mažiausiai 12,7 milijono dolerių grynaisiais už lobizmą Viktoro Janukovičiaus naudai.

Kitą dieną po tos medžiagos išspausdinimo Manafortas atsistatydino.

Istorija su juodais slėpiniais Ukrainoje – ne pagrindinė Donaldo Trampo bendražygio Manaforto problema. Kur kas svarbesni yra įtarimai dėl ryšių su Kremliumi ir Rusijos specialiosiomis tarnybomis, pareiškė leidiniui „Gordon“ buvęs KGB žvalgas, o dabar amerikietis finansų analitikas Jurijus Švecas, daugiau kaip 20 metų gyvenantis JAV.

Praėjusio šimtmečio devintajame dešimtmetyje, šaltojo karo įkarštyje, ukrainiečių kilmės SSSR KGB Pirmosios vyriausiosios valdybos karininkas, būsimojo RF prezidento Vladimiro Putino bendrakursis Jurijaus Andropovo Užsienio žvalgybos institute buvo žvalgas Vašingtone, dirbo TASS‘o korespondento priedangoje, rinko ir analizavo informaciją apie galimą staigų Amerikos branduolinį smūgį SSSR. Dešimtajame dešimtmetyje atsistatydino iš tarnybos, po trejų metų emigravo į JAV.

Propagandinis plakatas apie Ukrainos ir Rusijos santykius įskaitant ir Europos Sąjungos bei JAV poziciją
Propagandinis plakatas apie Ukrainos ir Rusijos santykius įskaitant ir Europos Sąjungos bei JAV poziciją.

Pastaruosius 19 metų buvęs žvalgas vadovauja Amerikos firmai, renkančiai informaciją ir vertinančiai komercinę riziką tų kompanijų, kurios planuoja daugiamilijoninį verslą buvusios SSSR teritorijose, o taip pat ir visame pasaulyje, įskaitant Lotynų Ameriką, Afriką ir Aziją.

Išskirtiniame interviu Gordon leidiniui Jurijus Švecas papasakojo, kodėl Putinas mirtinai bijo Klinton, kaip Kremlius bandė korumpuoti Trampą ir jo aplinkinius, o taip pat kodėl Ukrainai visai nesvarbu, kas bus Amerikos lyderis, „kol Kijeve sėdi prisivogęs politinis elitas“.

Pagrindinė Manaforto problema – įtartini ryšiai su Kremliumi ir Rusijos specialiosiomis tarnybomis

– Prieš keletą dienų NABU paviešino Regionų partijos „svirno knygos“ (buhalterinio sąvado) fragmentus, pagal kuriuos Polas Manafortas gavo iš Regionų partijos mažiausiai 12,7 milijono dolerių grynaisiais. Ar iš tikrųjų tas skandalas Ukrainoje buvo Manaforto atsistatydinimo iš Donaldo Trampo rinkimų štabo vadovo posto priežastis?

– Nemanau. Paminėjimas regionalų „svirno knygoje“ – lašas jūroje. Dabar Amerikos žiniasklaidoje pilasi žymiai svaresni kaltinimai Manafortui. Jis atsistatydino, nes suprato: jo ėmėsi rimtai.

– Būtent kas „ėmėsi rimtai“?

– Amerikos teisėsaugos institucijos ir žurnalistai. Plačioje informacijoje, kuri paskelbta apie Manafortą, juodųjų slėpinių istorija Ukrainoje 120-oje vietoje, JAV net dėmesio į tai neakcentuojama. Pagrindinė Manaforto problema – įtartini ryšiai su Kremliumi ir Rusijos specialiosiomis tarnybomis. Vova Putinas virto raupsuotuoju, prie kurio pavojinga net prisiliesti.

– Bet Manaforto šefas ir bendražygis Donaldas Trampas per visą savo rinkiminę kampaniją neslėpė savo žavėjimosi Rusijos prezidentu. Kodėl jo oponentai pabudo dabar, kai iki finalinio balsavimo už naują JAV prezidentą beliko du mėnesiai?

– Manafortą užsipuolė dėl Trampo. JAV pagaliau suprato: Trampas turi rimtų psichinių problemų, jeigu bus išrinktas prezidentu, tai bus pavojinga ir JAV, ir visam pasauliui. Labai panašūs psichiniai sutrikimai kamuoja ir Putiną, bet Rusijoje, kaip mes žinome, tai nieko nejaudina.

Pastaruoju metu Trampas spėjo storžieviškai prisišnekėti ir įžeisti daugelį. Jis kasdien lepteli ką nors tokio, dėl ko nuo jo nusigręžia nauja grupė rinkėjų. Iš Trampo gerbėjų daugiausia beliko kontingentas, kuris čia vadinamas white trash arba „baltos šiukšlės“. Tai tokia socialinė grupė, panaši į Rusijos „vatą“.

– Bet apie Trampo konkurentę – kandidatę į prezidentus Hilari Klinton – irgi nemažai kompromituojančios medžiagos. Amerikos žiniasklaidoje ne kartą spausdinti tyrimai, pagal kuriuos Klinton, būdama JAV valstybės sekretorė, teikė lobistines paslaugas rusų oligarchams, o tie, savo ruožtu, mokėjo jai per labdaros fondą. Kodėl ryšius su Kremliumi Hilari atleidžia, o Trampui – ne?

– Iš dviejų blogybių reikia rinktis mažesnę. Palyginus su Trampu, Hilari – įsikūnijęs angelas. Nuovokūs amerikiečiai supranta, kad Trampas-prezidentas realiai pavojingas fundamentalių klausimų požiūriu: „Būti ar nebūti?“, „Gyventi ar negyventi?“

– Ar jūs nedemonizuojate Trampo? JAV gana stiprūs valstybiniai institutai, veikia tramdymo ir atsvaros sistema, kuri leidžia Amerikai išlikti pasaulio lydere, nepaisant konkrečios Baltųjų rūmų gyventojo pavardės.

– Jūs teisus, yra Kongresas, nepriklausoma žiniasklaida, apkaltos procedūra. Bet tramdymo ir atsvaros sistema veikia daugiausia vidaus politikos srityje. Užsienio politikoje prezidento vaidmuo didžiulis, ir jam sutramdyti gali prireikti laiko, kurio tarptautinių krizių laikotarpiu gali paprasčiausiai nebūti. Yra lemtinga, kai krizė auga kaip sniego kamuolys ir viskas vyksta žaibiškai. Prisiminkite 1961 metų Karibų krizę, kai pasaulis realiai stovėjo ant atominio karo slenksčio. Ir visa tai buvo prie gana pakaltinamo prezidento Kenedžio. O jeigu Baltuosiuose rūmuose atsiras neadekvatus žmogus, tokių krizių jis gali priveisti po keletą kas savaitę.

Vovos-Nuorūkos pastangos padaryti prezidentu Trampą gali privesti prie to, kad laimės Hilari. Ir tada Klinton vargu ar užmirš, kaip Putinas knisosi jos „nešvariuose elektroniuose laiškuose“.

– Jeigu prezidente bus išrinkta Hilari Klinton, ar Ukrainai reikia nuogąstauti, kad JAV politika Rusijos atžvilgiu sušvelnės?

– Žinoma, ne. Hilari – Geležinė ledi, su Putinu nežais. Vova jau nemažai nuveikė, kad naujoji administracija su juo elgtųsi kaip su izgojumi (deklasuotoju). Jis pats savo laimės kalvis. Viskas, ką jis išdarinėja, bumerangu smogia ir jam asmeniškai, ir visai Rusijai.

Anksčiau SSSR kai kada turėjo galimybių šiek tiek paveikti JAV prezidento rinkimų kampanijos eigą, bet niekada to nedarė, jeigu būtų pavojus, kad tai išaiškės ir neišvengiamai prives prie santykių įtampos su naujuoju Baltųjų rūmų gyventoju.

Vladimiras Putinas - KGB karininko uniforma.
Vladimiras Putinas – KGB karininko uniforma.

Putinas tapo pirmuoju kvaišeliu Kremliuje, kuris paprasčiausiai pastatė viską už vieną kandidatą į JAV prezidentus, bet pradėjo nuo pagalbos jam nešvariausiais metodais ir priemonėmis (turiu omenyje įsibrovimus į serverius, medžiagų prieš Hilari publikavimą, Manaforto faktorių). Be to, kaip visada, apsidirbo pagal visą programą, ir viskas išplaukė į paviršių.

Dabar Klinton šalininkai šūkauja apie Manaforto ir Trampo ryšius su Kremliumi, o Hilari reitingas kyla. Žodžiu, visos Vovos-Nuorūkos pastangos padaryti prezidentu Trampą prives prie to, kad laimės Hilari. Ir kai ji taps JAV prezidente, vargu ar užmirš, kaip Vova knisosi jos „purvinuose meiluose“.

– Neskubėkime. Rinkimai vyks lapkričio 8-ąją ir, sprendžiant iš reitingų, rinkėjų simpatijas kol kas Klinton ir Trampas pasidalijo po lygiai.

– Gali būti netikėtumų, bet amerikiečiai šiaip jau racionalūs žmonės. Manau, laimės Hilari.

– Tai kokiu būdu racionalioje Amerikoje vienu iš kandidatų į prezidentus tapo Trampas? Kaip Jūs aiškinate jo neįtikėtiną sėkmę?

– Amerikiečiams įgriso jų pačių politinis elitas, kaip jie vadinami Ukrainoje. Toks įspūdis, kad JAV iš viso dvi šeimos – Bušų ir Klinton, kurios vertos valdyti Ameriką. Politikavimas Vašingtone įgavo neįtikėtinus mastus, respublikonai ir demokratai įklimpo į tarpusavio karą dėl kokios nors priežasties ar be jos. Obamos laikais beprasmė ir bevaisė Baltųjų rūmų ir Kongreso tarpusavio kova taip sustiprėjo, kad jie liovėsi atlikti savo tiesiogines pareigas. Daugeliui amerikiečių tai labai įgriso, ir jie nusprendė remti Trampą, kad išblaivytų isteblišmentą.  

– Aš suprantu, kad Trampo išėjimas į prezidento lenktynių finalą prablaivė Amerikos isteblišmentą, privertė juos susitelkti. Bet nesuprantu, kodėl Jūs toks įsitikinęs kad dauguma JAV piliečių protestuodami vėl nebalsuos už Trampą jau kaip naują prezidentą?

– Todėl, kad Trampas vis labiau atrodo – o siaube! – kaip Kremliaus statytinis. Kvaišelis Kremliuje savo „draugiška pagalba“ faktiškai užkasa Trampą.

Putinas mirtinai bijo Hilari pergalės. Bet jeigu viskas, prie ko prisiliesdavo karalius Midas, virsdavo auksu, tai viskas, prie ko prisiliečia Vova Putinas, virsta… Na, jūs supratote…

– Netramdykite savęs.

– Ką Kremlius dabar daro Trampo atžvilgiu, – tai operacijos „Šrioderis“ tęsinys. Prisiminkite, buvo Vokietijoje toks kancleris, Gerhardas Šrioderis, aktyviai prastūminėjęs Rusijos interesus Vakaruose? 2005 metais, vos pasibaigus jo kadencijai kanclerio poste, jis grakščiai perėjo į gerai apmokamą darbą Gazprom‘e. Po jo sekė visa virtinė Vakarų politikų, kurie perėjo į Kremliaus išlaikymą.

Ir štai dabar operacija „Šrioderis“ nusitaikė į kandidatą į JAV prezidentus. Kremlius stengėsi iš anksto korumpuoti galimą būsimąjį JAV prezidentą Trampą ir jo aplinką. Šiuo momentu operacija sužlugdyta, nes bet kurios specialiosios operacijos pirmoji taisyklė – konspiracija, tai yra – nepalikti pėdsakų. O Kremlius Trampo atveju paliko pėdsakų visur, kur tik galėjo.

Tad Putinas ir jo specialiosios tarnybos, puolusios padėti Trampui, sugaišusios tam daug laiko, padėjusios daug jėgų ir lėšų, galų gale nuves į pergalę Klinton. Bet vietoj dėkingumo Hilari sugnybs minkštą Vovos papilvę geležinėmis replėmis, ir 86 procentai Rusijos piliečių ilgesingai prisimins, kaip gera jiems buvo gyventi prie Obamos.

Po Putino antras baisiausias Ukrainos priešas yra jos pačios vadinamasis politinis elitas

– Ukrainoje įvairios politinės jėgos vis dažniau tvirtina, jog Vakarai privargo nuo Kijevo, girdi, Europos ir Amerikos valdininkai neoficialiuose pokalbiuose reiškia nepasitenkinimą lėtais reformų tempais.

– Sutinku. Po Putino antras baisiausias priešas Ukrainai yra jos pačios vadinamasis politinis elitas. Nei Oranžinė revoliucija, nei Euromaidanas iš principo nepakeitė valdančiosios klasės. 25 metus Ukrainą valdo kleptokratija.

Kleptokratija, kaip vėžinis auglys, giliai įaugusi į valstybės organizmą. Net jeigu Ukrainos politikoje pasireiškia sveikos psichikos ir tvirtos moralės jaunuoliai, korupcijos metastazės dažnai pažeidžia ir juos. Deja.

O dabar įsivaizduokite, kad ne tik Vakarų politikai, bet ir Vakarų miesčionys reguliariai žiūri televiziją, skaito laikraščius, kur kalbama apie korupciją, ofšorus, kontrabandą Ukrainoje. Per pustrečių metų tai įgriso ne tik Amerikos elitui, bet ir Amerikos mokesčių mokėtojams. 

Ukrainos karių paradas Kijeve švenčiant Nepriklausomybės dieną 2016-aisiais metais.
Ukrainos karių paradas Kijeve švenčiant Nepriklausomybės dieną 2016-aisiais metais.

Štai dėdė Džonas ir teta Merė, kurie daug dirba ir tvarkingai moka mokesčius į JAV biudžetą. Jiems sakoma: girdi, dalis jūsų mokesčių eis pagalbai užsienio valstybėms, iš kurių viena – Ukraina. „Okay, – sutinka Džonas ir Merė, – geriems žmonėms reikia padėti“. Praeina metai, kiti, ir ką jie mato? Korupcija Ukrainoje tarpsta, reformų nėra, o jeigu ir esama – tai grynai dėl Vakarų ir Ukrainos pilietinės visuomenės spaudimo. Ir štai dėdė Džonas ir teta Merė klausia savo vyriausybės: „Kodėl mes turime iš savo kišenės mokėti už Ukrainą, jeigu ten tebevaldo korumpuotieji?“

– Kažkaip dėdė Džonas ir teta Merė kaip miesčionys labai jau apsišvietę apie Ukrainos realybę. Gal kas nors tyčia Vakarų žiniasklaidoje vaizduoja mūsų šalį juodomis spalvomis?

– Anaiptol. Amerikos žiniasklaida dvejus metus nerašė neigiamai apie Ukrainą, visi laukė, kada jos „elitas“ apsigalvos. Bet dabar stiprėja supratimas, kad Ukrainai teikiama finansinė pagalba tik padeda esamai kleptokratijai įsitvirtinti viršuje, o ne realiai pakeisti šalį.

Taktiniu požiūriu, kalbant apie artimiausius uždavinius, Ukrainai lyg ir reikia padėti, siekiant sutramdyti Putiną. Bet strateginiu požiūriu, kam kišti į Ukrainą milijardus, jeigu tai dar labiau stiprina kleptokratinį režimą, kurio atstovai negali nieko, o tik sistemiškai vogti ir plepėti per televizorių?

Skirtingai nuo aktyvistų Maidane ir kovotojų ATO, Ukrainos valdantysis elitas neturi orumo. Visiškai. Tai ne tie žmonės, kuriems pakanka to, ką turi. Jiems, kaip ir viešnamio mergaitėms, pagrindinis uždavinys – parsiduoti kuo brangiau.

Valdantysis „elitas“ Kijeve kažkodėl įsitikinęs, kad gali be galo kvailinti JAV prezidentą, ir jis nuolat kiš pinigus į Ukrainą

– Jūs kalbate taip, tarsi tai būtų ukrainiečių mentalinė problema, o ne objektyvios pereinamojo laikotarpio problemos, kai šalis bando ištrukti iš posovietinio oligarchinio valdymo modelio ir sukurti europietišką demokratinę valstybę.

– Tai ne objektyvi pereinamojo laikotarpio problema. Paimkite Lenkiją, Čekiją, Pabaltijį. Jos gyvena jau kitokios kokybės pasaulyje, o jūs tebesikepurnojate pridvisusioje pelkėje. Ukraina turi tik vieną išeitį: visiškai pakeisti valdantįjį elitą. Labai didelis klausimas, ar išgyvens pati šalis. Dar vienas Maidanas pribaigs Ukrainą. Vadinasi, reikia rinktis politinį kelią – keisti visą politinį elitą.

Aš žvelgiu į Ukrainą per vandenyną, iš JAV, ir matau pas jus vienintelę jėgą, kuri potencialiai gali pakeisti šalį evoliucijos keliu. Aš kalbu apie volontiorus (savanoriautojus), kurie turi susivienyti, įsteigti partiją, eiti į parlamentą, nugalėti ir sudaryti naują vyriausybę iš naujų žmonių. Tai vienintelė išeitis, kitos nematau, priešingu atveju Ukrainos ateitis beviltiška. 

Kas taps 45-uoju JAV prezidentu - Donaldas Trampas ar Hilary Klinton?
Kas taps 45-uoju JAV prezidentu – Donaldas Trampas ar Hilary Klinton?

– Po Euromaidano nemažai volontiorų tapo valdininkais. Vieni save diskreditavo, kiti, pamatę sistemą iš vidaus, atsižadėjo kada nors turėti su ja reikalų.

– Supraskite, valdančioji kleptokratija – tai vėžinis auglys, kuris naikina visas gyvas ląsteles, pasitaikančias jo kelyje. Į ją neįmanoma integruotis ir išlikti sveikam, ir tai visiškai aiškiai parodė paskutinieji 12 metų. Po Oranžinės revoliucijos Vitei ir Julei (Juščenkai ir Timošenko, – red.) tereikėjo dvejų metų, kad Vakarai pavargtų nuo Ukrainos. Dabartiniai vadovai susidorojo dar greičiau. Kijevo valdantysis „elitas“ kažkodėl įsitikinęs, kad gali be galo kvailinti JAV prezidentą, ir jis nuolat kiš pinigus į Ukrainą.

Aš ne kartą girdėjau iš jūsų politikų: girdi, Ukrainos tokia naudinga geografinė padėtis, kad ji žūtbūtinai reikalinga NATO, JAV ir apskritai Vakarams priešpriešoje su Putino Rusija. Perduokite savo politikams, kad užmirštų Ukrainos geopolitinę padėtį! Dabar, nuo to momento, kai priimamas sprendimas smogti bet kuriam taškui žemės rutulyje iki to smūgio įgyvendinimo praeina ne daugiau kaip valanda. Šiuolaikiniame pasaulyje Ukrainos geostrateginė padėtis JAV visiškai nesvarbi. Todėl kleptokratijai Ukrainoje išlaikyti Vašingtonas neleis milijardų geostrateginiais sumetimais.

Be to, JAV administracija, kaip visur, – tai biurokratija. O biurokratijai lengviau vesti derybas su kita biurokratija: kaip susitars, taip ir bus. Šia prasme Amerikos biurokratijai žymiai lengviau psichologiškai susitarti su Rusija, negu su Ukraina.

– Kodėl?

– Todėl, kad Maskva turi savų interesų, o Kijevas – tik degančias akis, kuriose sustingo: „Duok grašių!” Atleiskite, bet su tokiu giliai provincialiu apsivogusiu politiniu „elitu“, kuris yra Ukrainoje, jau nebesvarbu, kas bus JAV prezidentas – Klinton ar Trampas. Išeitis viena: visiškai pakeisti elitą, kitaip Ukrainos politikoje tęsis tai, kas buvo ištisus 25 metus iš eilės – „Vestuvės Malinovkoje“, „Vakarai viensėdyje ties Dikanka“ ir „Soročincų mugė“ viename flakonėlyje.  

Putinizmas – tai du vamzdžiai naftos ir dujų, plius visos šalies debilizacija. Su dujomis ir nafta Rusijoje dabar blogai, užtat su debilizacija susidorota puikiai!

– Rugpjūčio 10 dieną, po FSB pareiškimo, kad užkirstas kelias bandymams įvykdyti „teroro aktus Kryme“, kuriuos neva tai rengė Ukrainos Gynybos ministerijos Vyriausioji žvalgybos valdyba, Putinas pareiškė apie pasitraukimą iš Normandijos formato derybų. Ką tai reiškia?

– Absoliučiai nieko! Aš jumis dėtas apskritai liaučiausi kreipęs dėmesį į pūgą, kurią kelia Putinas. Jis patologiškas melagis, kuris jau susipainiojo savo paties melagystėse. Visiškai beprasmiška analizuoti jo kalbas, vesti su juo derybas.

Jis jau net nebemeluoja, nes meluoti reikia sklandžiai. Jis, atleiskite už žargoną, kvailai išsidirbinėja ir vadovaujasi ne tiek strateginiais apskaičiavimais, kiek instinktais ir emocijomis. Rimtai analizuoti, ką Vova leptelėjo ten ar šen, nėra prasmės.

Užsienio žvalgyboje, kur aš dirbau SSSR laikais, buvo mėnesinis vidinis biuletenis. Jame buvo pateikiamos apžvalgos apie įvairias šalis bei regionus, o gale – maža humoro skiltelė, kur dviejuose trijuose puslapėliuose buvo spausdinamos kai kurių „analitinių“ dokumentų ištraukos.

Ypač įsidėmėjau informacinio pranešimo iš Teherano pasažą, jis skambėjo maždaug taip: „Šachas užsidarė rūmuose ir ilgai atidėliojo savo galą“. Būtent tuo dabar užsiima Putinas: atidėlioja savo galą. Tai dabartinių Kremliaus gyventojų vidaus ir užsienio politikos kvintesencija.

– Jums paprasta, būnant už tūkstančių kilometrų, sakyti „Putinas kvailai išsidirbinėja“. Ukrainoje FSB išmesta žinia apie Krymo diversantus sutikta rimtai ir vėl prabilta apie galimą plataus masto Rusijos kariuomenės puolimą.

– Karo nebus. Viskas, ką Putinas gali sau leisti Ukrainoje, – smulkaus ir vidutinio masto niekšybes: iššoko iš krūmų, pridergė ant kaimyno slenksčio ir atgal į krūmus. Viskas! Stambiai karinei operacijai Rusija neturi nei jėgų, nei lėšų. Jeigu norite, kada nors pasikalbėsime smulkiau apie dabartinę RF ginkluotųjų pajėgų būklę.

2014 metų pavasarį Kremlius nuvedė savo „atostogininkus“ į Donbasą, kur juos sutiko Ukrainos savanoriai ir kariškiai – neapmokyti, neparengti, dešimtmečius nelaikę automatų rankose. Ir koks Putino blizkrieg‘o rezultatas? Du Ukrainos miestai ir keletas kaimų. Tai realios Putino Rusijos galimybių ribos. Už tų galimybių ribų Rusijos laukia nepriimtini nuostoliai, kai „tankai į Kijevą!“ ar „duok Novorosiją!“ baigsis visišku pačios Rusijos suirimu.

– Dar vienas Kremliaus blizkrieg‘o rezultatas – 10 tūkstančių nužudytų Ukrainos piliečių. Tai sudėtinga pavadinti smulkia niekšybe.

– Baisūs skaičiai. Putinas pridarys dar daug šlykštybių ir niekšybių Ukrainai, bet kruvinam plataus masto karui, kuris atsisuks tūkstančiais žuvusių dabar jau Rusijos piliečių, nesiryš dėl psichologinių ypatumų ir objektyvių priežasčių. Rusija rimtai nusilpo per dvejus metus sankcijų.

– Papasakokite tai 86-iems procentams rusų, kurie pritaria Putino politikai.

– Savo laiku Leninas yra pasakęs: „Komunizmas – tai sovietų valdžia plius visos šalies elektrifikacija“. Tad štai, atitinkamai, putinizmas – tai du vamzdžiai, naftos ir dujų, plius visos šalies debilizacija. Su dujomis ir nafta Rusijoje dabar blogai, užtat su debilizacija susidorota puikiai! Ir ji, beje, vyko dviem kryptimis: visuotinė gyventojų ir valstybės aparato debilizacija.

Ką ir sakyti, jei buvęs RF švietimo ir mokslo ministras pareiškė: „Sovietinės švietimo sistemos trūkumas buvo bandymas formuoti žmogų-kūrėją, o dabartinis uždavinys – išugdyti kvalifikuotą vartotoją“? Putino vartotojas – tai žmogus-kirminas, kurio pagrindinė organizmo dalis – tai virškinimo ir žarnyno traktas: pro vieną galą įėjo, pro kitą išėjo, smegenų centrai ilsisi. Kaip tik tie žmonės ir sudaro 86 procentus Putino reitingo. Beje, visiškai galimas dalykas, kad daugelis iš jų nuoširdžiai myli savo „nacionalinį lyderį“, nes jis jiems toks, kaip ir jie patys.

Volontiorai išgelbėjo Ukrainą nuo Rusijos agresijos. Dabar turi išgelbėti šalį nuo Ukrainos kleptokratijos

– Ką jūs turėjote omenyje sakydamas „valstybės aparato debilizacija“?

– Sukurtą vertikalę, kur Vova Putinas, anksčiau žinomas tarp bendradarbių kaip Nuorūka, – pats protingiausias. Jo pavaduotojai – ne tokie protingi, ir taip smunkant žemyn iki pačios valstybės aparato apačios. Jūs niekada nesusimąstėte apie Medvedevo fenomeną? Kodėl kažkokios apšnerkštos aukštosios mokyklos vidutinio docento gabumų žmogus užima antrą postą šalyje?

– Todėl kad šimtu procentų ištikimas ir lojalus Putinui, ketverius metus saugojo jam prezidento sostą ir nemurmėdamas grąžino jį šeimininkui per 2012 metų rinkimus.

– Medvedevas turi lygiai du bruožus, dėl kurių jis Putinui yra nepakeičiamas. Visų pirma, Dima žemesnio už Vovą ūgio…

– Jurijau Borisovičiau…

–  Aš visiškai rimtai! Antra, Medvedevas – apgailėtinas vaikinukas, iš kurio galima nebaudžiamai viešai tyčiotis. Toks žmogus reikalingas šalia Putino, kad jo fone atrodytum aukštas, protingas ir gražus. Ir naujasis RF prezidento administracijos vadovas Antonas Vaina buvo atrinktas būtent pagal tą kriterijų.

Stebėkite Medvedevą. Tai savotiškas lakmuso lapelis Putino galvoje vykstantiems procesams. Medvedevą nušalins pačiu paskutiniu momentu, kai Vova supras, kad katastrofa už durų ir jau piaras neberūpės.

Kažkodėl visi, kas imasi aptarinėti dar vienus paskyrimus Kremliuje, analizuoja juos geopolitiniu požiūriu, išleisdami iš akių kas svarbiausia – Vovos Putino kaukolės turinio būklę. Sovietų laikais aš mokiausi tarptautinės teisės fakultete ir mums buvo specialus teismo medicinos kursas, kurį dėstė nuostabus profesorius, dalyvavęs Kremliaus teritorijoje palaidotų Rusijos carų, įskaitant ir Ivaną Rūstųjį, ekshumacijoje.

– Ir ką gi jis ten aptiko?

– Kad ant Ivano Rūsčiojo stuburo buvo labai daug patologiškų aštrių dyglių – gyvsidabrio antaugų. Caras sirgo sifiliu, o XVI amžiuje visas sunkias ligas gydė gyvsidabrio tepalais. Gyvsidabris kaupdavosi organizme, virsdavo aštriais dygliais ant stuburo slankstelių, kurie bent kiek pajudėjus kėlė baisų skausmą. Profesoriaus nuomone, tai pavertė jaunystėje normalų Ivaną „rūsčiu“ tironu ir žymia dalimi nulėmė jo beprotišką politiką. Beje, dabar Rusijoje ketinama statyti paminklą tam sifilitikui ir marazmatikui carui. Matyt, aptiko istorinių paralelių su dabartine situacija.

– Ir kuo čia dėtas RF prezidentas? Ar jam irgi gyvsidabrio antaugos ant stuburo?

– Neseniai Kremliaus insaideris (savas žmogus), aiškindamas išmintingą Putino sprendimą paskirti administracijos vadovu Antoną Vainą, pasitikinčiai pareiškė: „Žinote, per visą savo karjerą Antonas Eduardovičius nepametė nė vieno popierėlio“. Suprantate, kokie profesionalumo kriterijai Kremliuje? „Nepametė popierėlio“! Jeigu tai vienas iš vertingiausių Rusijos valdininko bruožų, tai čia jau galas.

Tai, kas dabar dedasi Rusijoje – Putino režimo žlugimo finalinis aktas. Pasakysiu šventvagišką dalyką: ukrainiečiams kai kuria prasme pasisekė, kad priešo šaliai vadovauja Vova Putinas. Jeigu jo vietoje būtų maniakiškos idėjos apniktas profesionalas, o ne ta blanki kandis, situacija būtų žymiai blogesnė.

Putinas turi stebėtiną gebėjimą savo paties rankomis įvaryti save į aklavietę, iš kurios nėra išeities. Tai matyti ir iš situacijos Ukrainoje, ir santykiuose su JAV. Kaip sakė velionis Borisas Berezovskis, „Sunku apskaičiuoti idioto logiką“. Putinas žaidžia savo smėlio dėžėje, jam vaidenasi aukštos pilys. Tai visai nesusiję su realybe, visus Putino sprendimus reikia vertinti medicininės ligos požiūriu.

Bet dabar daug kas priklauso nuo pačios Ukrainos. Reikia pagaliau baigti tą balaganą, kurį jūs kažkodėl vadinate politiniu procesu, kai visi tik rėkia ir baksnoja vienas į kitą pirštais: „Gėda! Korupcija!“, bet niekas nesiūlo ir neaptarinėja realių ekonominių programų, valstybės raidos strategijos.

Supraskite, SSSR sugriuvo dėl ekonomikos. Putino Rusija dabar griūva dėl ekonomikos. Ukrainos ekonomika virsta į prarają, šalis laisvo kritimo būsenoje, o „elitai“ nesijaudina Ir kritiškai trūksta profesionalų. Štai jums ir visas siaubas. Na, įsivaizduokite blogiausią variantą: JAV prezidentu tampa Trampas, valstybės sekretoriumi – Manafortas. Ir viskas, jokios užsienio pagalbos ir paramos oficialusis Kijevas neturės. Ir ką jums reiks daryti?

– Dievu pasikliauti ir tepti alyva malkinėje paslėptą kulkosvaidį…

– Jokiu būdu! Dabar pagrindinis ukrainiečio patrioto ginklas – organizuotas darbas, kasdienis, kruopštus, ilgalaikis.

Volontiorai sukūrė organizacinį tinklą, kuris išgelbėjo Ukrainą nuo Rusijos agresijos. Dabar jie privalo paversti tą tinklą partija, kuri išgelbėtų šalį nuo Ukrainos kleptokratijos. Tai gali būti sudėtingesnis uždavinys, negu savo laiku Donecko oro uosto išlaikymas. Bet kitos išeities nėra.

Alternatyva – tai dokumentinis filmas po kokių 50 metų, pavadintas „Ukraina, kurią mes prašvilpėme“.

Informacijos šaltinis: Gordonua.com.

2016.08.31; 07:37