Kontrabandininkas, taranavęs pasieniečių visureigį. VSAT nuotr.

Varėnos rajone, prie pat sienos su Baltarusija, nuo pasieniečių sprukęs automobilį „Audi Q5“ vairavęs kontrabandininkas taranavo tarnybinį Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) visureigį. Po incidento Druskininkų savivaldybės gyventojas dar bandė važiuoti toliau ir pabėgti, todėl vienas pasienietis iš tarnybinio pistoleto sušaudė „Audi Q5“ variklio skyrių. Dėl to šis visureigis užgeso, o jo vairuotojas tuoj pat buvo paguldytas ant žemės ir surakintas antrankiais.
 
Pasak VSAT pranešimo, pirmadienį pasieniečiai Varėnos rajono Ašašninkų kaimo ribose pastebėjo įtartiną automobilį „Audi Q5“. Šis kaimas yra prie pat sienos su Baltarusija. VSAT pareigūnai „Audi Q5“ vairuotojui nurodė sustoti. Šis nepakluso teisėtam ir aiškiai išreikštam pasieniečių reikalavimui, padidino greitį ir nulėkė Kabelių kaimo link.
 
VSAT pajėgos iškart blokavo aplinkinius kelius. Netrukus netoli Margionių kaimo tarnybiniu visureigiu „Toyota Land Cruiser“ važiavę pasieniečiai pastebėjo iš priekio atvažiuojantį bėglį. Šis irgi pamatė VSAT automobilį, dar padidino greitį ir taranavo tarnybinį „Toyota Land Cruiser“. Smūgis buvo į jo dešinę priekinę dalį. Po jo „Audi Q5“ vairuotojas dar bandė savo automobiliu pasišalinti iš įvykio vietos, todėl žaibiškai sureagavęs vienas pasienietis iš tarnybinio pistoleto paleido 7 šūvius į „Audi Q5“ variklio skyrių. Tuomet šis automobilis užgeso ir sustojo, o jo vairuotojas buvo paguldytas ant žemės ir surakintas antrankiais.
Pasieniečių automobilis, kurį sudaužė kontrabandininkas. VSAT nuotr.
 
Paaiškėjo, kad Druskininkų savivaldybės gyventojas gabeno 35 dėžes cigarečių „NZ Gold“ ir „NZ Black“ su Baltarusijos akcizo ženklais. Iš viso į „Audi Q5“ buvo sukišta 17 500 pakelių kontrabandinių rūkalų.
 
Įvykio metu nestipriai nukentėjo taranuoto tarnybinio visureigio keleivio vietoje sėdėjusi Pagėgių pasienio rinktinės pareigūnė. Šios VSAT rinktinės pasieniečiai sieną su Baltarusija saugantiems kolegoms šiuo metu padeda stabdyti neteisėtos migracijos srautus.
 
Pasienietei buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba. Medikai pareigūnę išgabeno į Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centrą, kur jai buvo nustatyti nestiprūs sumušimai. Netrukus Pagėgių pasienietė galėjo toliau tęsti tarnybą.
 
VSAT Varėnos pasienio rinktinėje dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis Druskininkų savivaldybės gyventojui pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jam gresia bauda arba laisvės atėmimas iki 8 metų. Jam taip pat civiline tvarka teks kompensuoti žalą, padarytą tarnybiniam VSAT automobiliui.
 
Po apklausos Druskininkų savivaldybės gyventojas paleistas skyrus jam kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Po incidento dar nustatyta, kad prie „Audi Q5“ buvo pritvirtinti kitam automobiliui išduoti valstybiniai numeriai. Tyrimą dėl to atliks į įvykio vietą iškviesti Druskininkų policininkai.
 
„Audi Q5“ ir cigaretės saugomi Kabelių pasienio užkardoje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.11.02; 12:45

Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pakartojo savo kritiką dėl Vakarų Afganistano politikos.
 
„Kyla pavojus, kad teroristai ir įvairios grupuotės, kurios rado prieglobstį Afganistane, pasinaudos mūsų Vakarų partnerių paliktu chaosu“, – sakė jis Maskvoje. Teroristai esą gali paaštrinti padėtį kaimyninėse valstybėse.
 
„Tai tiesioginė grėsmė mūsų sąjungininkams ir mūsų šaliai“, – pabrėžė V. Putinas, turėdamas omenyje kaimynines buvusia sovietines respublikas Tadžikistaną ir Uzbekistaną. Esą kyla pavojus, kad didės narkotikų kontrabanda ir nelegali migracija. Taip V. Putinas kalbėjo Kremliaus partijos „Vieningoji Rusija“ renginyje prieš rugsėjo 19 d. vyksiančius parlamento rinkimus.
 
Rusijos prezidentas jau praėjusiomis dienomis kelis kartus įspėjo, kad teroristai iš Afganistano, prisidengdami politiniu prieglobsčiu, gali rasti priebėgą užsienyje. Kartu jis pabrėžė, kad Rusija nesileis dar kartą įtraukiama į konfliktą kaip per sovietų karinę intervenciją 1979-1989 metais. „Sovietų Sąjunga turi patirties dėl buvimo šioje šalyje. Mes padarėme reikalingas išvadas“, – sakė V. Putinas. Tada Afganistane žuvo tūkstančiai sovietų karių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.08.25; 07:35

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba atšaukė iš užsienio du šalies ambasados Lenkijoje darbuotojus, kurie buvo sulaikyti pasienyje, kai mėgino išvežti iš Ukrainos kontrabandą, praneša „Interfax“.
 
„Vakar du Ukrainos ambasados Lenkijoje darbuotojai buvo sučiupti su įkalčiais – jie buvo sulaikyti pasienyje, kai mėgino tarnybiniu automobiliu išvežti iš Ukrainos į Lenkiją daug valiutos, aukso ir kontrabandinių cigarečių. Užsienio reikalų ministerijai tai – skandalingas atvejis“, – parašė pirmadienį feisbuke D. Kuleba.
 
„Jų darbas ambasadoje baigėsi. Artimiausiomis valandomis visi formalumai šiuo klausimu bus atlikti. Abiejų darbuotojų atžvilgiu pradedame drausminį tyrimą. Tyrimas bus kruopštus ir greitas. Žinoma, nekaltumo prezumpcijos niekas neatšaukė. Bet aš būsiu pasirengęs priimti bet kokius sprendimus pagal tyrimo rezultatus“, – pabrėžė Ukrainos diplomatijos vadovas.
 
„Esu įsitikinęs, kad svarbu viešai pranešti apie tokius atvejus. Reikia atsisakyti gėdingo požiūrio, kad „negalima teršti savo lizdo“. Kitaip gyvensime šiukšlėse“, – pridūrė D. Kuleba.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.01; 10:00

Tamara Bačaliašvili

Saulius Kizelavičius

Sakartvele (Gruzija) nerimsta aistros dėl jaunos merginos mirties. Kol kas težinoma, kad 23 metų amžiaus tiksliųjų technologijų (IT) specialistė Tamara Bačaliašvili liepos 18 dieną išvažiavo savo nuosavu automobiliu iš namų Tbilisyje ir prapuolė.

Jos kūnas be gyvybės ženklų aptiktas maždaug už 65 kilometrų nuo Sakartvelo sostinės. Kūną surado tik po penkių parų. Mergina gulėjo ant užpakalinės automobilio sėdynės. Oficiali mirties priežastis – savižudybė.

Tačiau merginos tėvai mano, kad jų duktė buvo nužudyta. Mirusios merginos artimieji įsitikinę, jog Tamara, būdama profesionali programuotoja, atsitiktinai aptiko slaptus failus, įrodančius, kaip trys aukšto rango gruzinų pareigūnai įsipainioję į nelegalią prekybą ginklais. Esą mergina internete aptiko schemas, bylojančias, kaip oficialūs Sakartvelo pareigūnai slapta permeta ginklus armėnų separatistams į Kalnų Karabachą (tarptautinė bendruomenė Kalnų Karabachą priskiria Azerbaidžanui, tačiau šis kraštas iki šiol okupuotas armėnų separatistų). Prekyba sureguliuota taip, kad nei NATO, nei Europos Sąjunga, nei Azerbaidžanas, nei Turkija, nei kitos šalys nesusigaudytų. Net įtarimas nekristų, jog taip elgtis – įmanoma.

Todėl Tamaros artimieji prie Sakartvelo Generalinės prokuratūros rengia protesto mitingus. Jie reikalauja, kad būtų tiriama ne tik versija „pastūmėjo savižudybėn“, bet ir „žmogžudystė politiniais sumetimais“.

Kad Armėnija įvairiausiais būdais, vengdama tarptautinio dėmesio, bando apginkluoti Kalnų Karabachą okupavusią valdžią, jau rašėme remdamiesi armėniškais šaltiniais, pavyzdžiui, armenianreport.com. Pavyzdžiui, perpasakojome, kaip buvęs Armėnijos ambasadorius Vatikane, buvusio Armėnijos prezidento Seržo Sargsiano uošvis Mikaelas Minasianas savo asmeninėje paskyroje Facebooke skelbė daug triukšmo sukėlusį videopranešimą apie skandalus, į kuriuos, jo tvirtinimu, įsipainiojo Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas. 

Nikolas Pašinianas – kairėje, Mikaelas Minasianas – dešinėje. Slaptai.lt

Tas videokomentaras buvo paskelbtas gegužės 30-ąją rubrikoje „Melo pabaiga“. Pranešimo pavadinimas – „Nelegali prekyba ginklais, „priešistorinių“ ginklų įsigijimo sandoris, korupcija ir ignoruojamos mirtys“. Buvęs Armėnijos ambasadorius prie Šventojo Sosto ponas Mikaelas Minasianas įrodinėjo, jog esama faktų, skelbiančių, kad premjeras Nikolas Pašinianas įtraukė šalį į juodąjį prekybos nelegaliais ginklais tinklą.

Kad nelegalus, slaptas ginklų tiekimas separatistams į Kalnų Karabachą įmanomas, byloja ir Maskvai adresuoti Azerbaidžano klausimai, ką reiškia tie dažni pastarojo meto rusų transporto lėktuvų skrydžiai į Armėniją ir į nuo Azerbaidžao atplėštą Kalnų Karabachą. Oficiali Rusijos valdžia dievagojosi, suprask, transporto lėktuvais Armėnijos ir Kalnų Karabacho pusėn gabenamos tik statybinės medžiagos. Jokių ginklų. Oficialusis Baku pareiškė, kad azerbaidžaniečiai tokiu Kremliaus paaiškinimu netiki. Išties, cementą ar plytas patogiau gabenti automobiliais ir traukiniais. 

Beje, Romela Mnacakanian portale ArmenianReport.com, analizuodama T.Bačaliašvili mirties aplinkybes, leido sau nepagarbiai pareikšti, jog gyvybės liepos 18-ąją netekusi gruzinė greičiausiai buvo „nervų kamuolys“. Kad „mergina buvo isteriška”, neva užtenka pasižiūrėti į jos portretą.

Toks ArmenianReport.com kategoriškumas dėl T.Bačaliašvili mirties aplinkybių leidžia manyti, jog ši istorija – kur kas painesnė ir sudėtingesnė, nei bando nuduoti oficialusis Jerevanas.

Parengta remiantis armenianreport.com ir haqqin.az pranešimais

2020.09.02; 08:16

Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai, pasitelkdami Valstybės sienos apsaugos tarnybos Pagėgių rinktinės pareigūnus, identifikavo bendrininkų grupę, neteisėtai besipelniusią iš akcizinių prekių, kurios į vidaus rinką, galimai, pateko kontrabandos būdu, realizavimo.
 
Kaip praneša Lietuvos kriminalinės policijos biuras, neviešo tyrimo metu biuro pareigūnai surinko pakankamai duomenų, įrodančių, jog vienas iš grupės organizatorių, Kauno apskrityje subūręs bendrininkų grupę, iš tam tikrų asmenų įgijo, gabeno ir per gerai organizuotą tinklą realizavo daugiau nei 100 000 pakelių cigarečių, taip pat ir alkoholinių gėrimų.
 
Turtą, įgytą nusikalstamu būdu realizavus akcizais apmokestinamas prekes, įtariamieji neretai registravo kitų asmenų vardu, maskavo tokio turto įgijimo šaltinius, bandė legalizuoti.
 
Kelias dienas trukusios operacijos metu pareigūnai Kauno apskrityje atlikto 12 kratų, apžiūrėjo įtariamųjų gyvenamąsias vietas, patalpas, kuriose buvo laikomos ir realizuojamos galimai kontrabandos būdu įvežtos cigaretės bei kitos akcizais apmokestinamos prekės. Kratų metu surasta apie 21 000 vnt. nelegaliai laikomų Baltarusijos bei Rusijos gamintojų cigarečių pakelių, taip pat daugiau nei 200 litrų neaiškios kilmės nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio skiedinių, supilstytų žymių alkoholio gamintojų tarose. Bus tiriama, ar ši produkcija nėra suklastota.
 
Nusikalstamos veiklos organizatoriaus namuose, pagalbinėse patalpose, įvairiose slėptuvėse rasti, galimai, iš nusikalstamos veiklos gauti pinigai – kruopščiai paslėpti apie 430 000 eurų ir daugiau nei 82 000 Didžiosios Britanijos svarų sterlingų. Bendra paimtų pinigų vertė viršija pusę milijonų eurų.
 
Kratos metu taip pat rasti suklastoti dokumentai ir kita tyrimui ir pinigų plovimo įrodinėjimui reikšminga medžiaga.
 
Sulaikyti 5 asmenys. Trims įtariamiesiems teismas skyrė suėmimus. Kitiems dviem – švelnesnes kardomąsias priemones. Du asmenys apklausti specialaus liudytojo statusu.
 
Vienas iš įtariamųjų pasiūlė kyšį pareigūnui, dėl ko buvo sučiuptas su įkalčiais ir jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl kyšio davimo valstybės tarnautojui.
 
Kai kurie sulaikyti asmenys yra žinomi policijai. Tikėtina, kad įtariamųjų ratas gali plėstis.
 
Siekiant atlyginti žalą valstybei, galimam išplėstinio turto konfiskavimui užtikrinti įtariamiesiems apribota jų nuosavybės teisė į kratų metu paimtas 5 transporto priemones ir nekilnojamąjį turtą, kurio bendra vertė yra didesnė nei 1,2 mln. eurų.
 
Lietuvos kriminalinės policijos biure pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, dėl nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, dėl neteisėto praturtėjimo ir papirkimo.
 
Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.06.09; 07:00

Mikaelas Minasianas. Slaptai.lt

Buvęs Armėnijos ambasadorius Vatikane, buvusio Armėnijos prezidento Seržo Sargsiano uošvis Mikaelas Minasianas savo asmeninėje paskyroje Facebooke paskelbė daug triukšmo sukėlusį videopranešimą apie skandalus, į kuriuos, jo tvirtinimu, įsipainiojo Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas. 

Tas videokomentaras paskelbtas gegužės 30-ąją rubrikoje „Melo pabaiga“. Pranešimo pavadinimas – „Nelegali prekyba ginklais, „priešistorinių“ ginklų įsigijimo sandoris, korupcija ir ignoruojamos mirtys“.

Buvęs Armėnijos ambasadorius prie Šventojo Sosto ponas Mikaelas Minasianas pažymi, jog esama faktų, bylojančių, kad premjeras Nikolas Pašinianas įtraukė šalį į juodąjį prekybos nelegaliais ginklais tinklą, taip pat sutepė savo reputaciją prekyba kontrabandinėmis cigaretėmis. O kad paslėptų šias savo nuodėmes, generolą Aršaką Karapetianą, savo patarėją, gegužės 23 dieną slapta komandiravo į Voronežą, kad ten šis surengtų slaptas derybas su Rusijos slaptosiomis tarnybomis.

Derybos surengtos tam, kad Rusijos žvalgyba padėtų užglaistyti į tarptautinius nemalonumus patekusio N.Pašiniano ir jo šeimos reikalus. Voroneže, kuris nūnai tapo tarptautinių Armėnijos reikalų tvarkymo centru, buvo reguliuojami nesusipratimai dėl į paviršių iškilusios kontrabandos cigaretėmis. Įdomu, kad tomis dienomis tiek Rusijoje, tiek Armėnijoje dėl koronaviruso buvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Todėl generolas negalėjo išvykti iš Armėnijos ir atvažiuoti į Voronežą kaip privatus asmuo. Taigi jis teturėjo vieną galimybę – išvykti kaip valstybės pareigūnas. Bet oficialiame Vyriausybės puslapyje nė žodžiu neužsimenama apie tokį vizitą. Tad tikėtina, jog generolas išvyko sulaukęs žodinio N. Pašiniano įsakymo. Manoma, kaš šis generolas seniai tvarko komplikuotus N.Pašiniano reikalus.

Bet generolo misija Voroneže tuo nesibaigė. „Yra faktų, kad N.Pašinianas kartu su kažkokiu Davidu Galstianu iš Voronešo nuvyko į Maskvą, kad ten su Rusijos gynybos ministerijos pareigūnais sureguliuotų į paviršių iškilusį skandalą dėl nelegalios prekybos ginklais. Taigi N.Pašinianas dėl savo asmeninių reikalų kenkia ne vien Armėnijos prestižui. Jis kenkia ir šalies saugumui“, – skelbia M.Minasianas.

Nikolas Pašinianas – kairėje, Mikaelas Minasianas – dešinėje. Slaptai.lt

Analizuojant prekybos ginklais klausimą negalima pamiršti aplinkybės, kad Armėnija turi teisę iš Rusijos pigiai pirkti ginklų – pagal Rusijos vidaus rinkos kainas, t.y. 65 proc. pigiau, nei šie kainuotų tarptautinėse rinkose. Kaip N.Pašinianas išnaudoja šią situaciją asmeninėms reikmėms? Schema nesudėtinga, maždaug tokia: „N.Pašinianas įpareigoja savo bičiulį Davidą Galstianą per Gynybos ministeriją įsigyti 100 vienetų ginklų. Ginklai perkami Armėnijos valstybės vardu, bet jie atitenka D.Galastianui. Tada Armėnija perka 60 vienetų ginklų iš D.Galstiano asmeninio fondo, apmoka visas išlaidas, ir ginklai atgabenami į Armėniją. Dokumentai sutvarkyti idealiai. Išskyrus vieną detalę. Tie likę 40 vienetų parduoti trečiosioms šalims – labai brangiai.  O tai – ne tik gėda (gėda dėl cigarečių ar deimantų kontrabandos). Tai jau – niekšybė. Tokia M.Minasiano nuomonė.

Ginklų ekspertai, kaip skelbia M.Minasianas, puikiai supranta, jog pagal specialius ženklus, kuriais pažymėti visi ginklai, lengvai nustatoma, kur jie galų gale atsidūrė. Tad Rusija anksčiau ar vėliau tai išsiaiškins.

Beje, N.Pašiniano draugužį D.Galstianą Maskva jau paskelbė nepageidaujamu asmeniu Rusijoje. D.Galstianas tapo persona non grata Rusijoje iki pat 2029 metų.

Svarbi ir dar viena detalė, kurią straipsnyje „Nikolas Pašinianas įtrauktas į tarptautinę prekybą ginklais“ mini M.Minasianas. Generolas A.Karapetinas, kurį N.Pašinianas pasikvietė tapti įtakingu patarėjumi, atsakingas už Armėnijos pralaimėjimus vadinamąjame 2016-ųjų balandžio kare su Azerbaidžanu. Tuo metu jis buvo Armėnijos karinės žvalgybos vadovas. Manoma, kad prastas vadovas. Nes tuometinės Armėnijos pajėgos nežinojo, nei kada, nei kaip, nei kokiais ginklais Azerbaidžanas disponuoja pasienio ruože. 2016-ųjų įvykius N.Pašinianas, siekdamas  patekti į valdžią, vadino gėdingu Jerevano pralaimėjimu. Bet kai tapo premjeru, savo dešiniąja ranka pasirinko susikompromitavusį karinės žvalgybos vadovą. Štai tokia moralė…

Savo komentaruose M.Minasianas taip pat pasakoja, kaip oficiali Armėnijos valdžia brangiai pirkdavo seną karinę techniką. Pirkdavo tokias karines mašinas, kurias Čekija, Jordanija, Graikija, pavyzdžiui, parduodavo kaip metalo laužą. M.Minasianas rašo, kad tie ginklai gal dar veikia, gal dar naudotini, bet jie akivaizdžiai moraliai pasenę (omenyje turimos, sakykim, priešlėktuvinės gynybos mašinos Osa-AKM“). Jos tikrai nevertos 27 milijonų JAV dolerių.

Buvęs Armėnijos ambasadorius Vatikane dabartinį Armėnijos premjerą vadina patologišku melagiu ir pigiu propagandistu.

Parengta pagal https://armenianreport.com/pubs/248507/

2020.05.31; 14:34

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Praėjusių metų gruodį pareigas eiti pradėjęs naujasis Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas generolas Rustamas Liubajevas džiaugiasi, kad Lietuvai pavyko sukurti itin pažangią sienos apsaugos sistemą. Pasieniečių vado teigimu, net kaimyninės šalys pripažįsta, kad Lietuva turi visas prielaidas tapti šio regiono lydere.
 
Kartu VSAT vadovas neslepia, kad srityje yra ir problemų: pavyzdžiui, dalis visuomenės palankiai žiūri į kontrabandinių prekių vartojimą, taip pat pasienio tarnyboje vis dar pasitaiko korupcijos apraiškų. Vis dėlto šiuo klausimu R. Liubajevas griežtas – jo tvirtinimu, VSAT taiko nulinę toleranciją korupcijai ir dės visas pastangas kovai su šiuo reiškiniu.
 
Generolas taip pat tikina, kad tarnybai būtina gerinti pasiruošimą krašto gynybos funkcijoms – karo atveju pasienio pareigūnai tampa kariuomenės dalimi. Naujienų agentūrai ELTA duotame interviu R. Liubajevas taip pat įvertino kalbas apie Europai gręsiančią naują migrantų krizę, pakomentavo nelegalios migracijos aktualumą Lietuvai bei apžvelgė VSAT pareigūnų indelį į koronaviruso plitimo pažabojimą.
 
– Pradėkime nuo europinio masto klausimo. Jūs beveik vienuolika metų dirbote Europos Sąjungos sienų ir pakrančių apsaugos agentūroje „Frontex“ Varšuvoje. Šiuo metu, atsižvelgiant į įtampą tarp Sirijos ir Turkijos, pradėta kalbėti apie potencialią dar vieną pabėgėlių krizę. Kiek tai aktualu Lietuvai?
 
– Betarpiškai tai nėra aktualu. Kol kas situacija prie mūsų išorės ES sienų yra kontroliuojama, tačiau, kadangi mes visi esame ES ir užtikriname mūsų visų išorės sienų apsaugą, tai čia yra ir mūsų rūpestis. Galima sakyti, kad, kalbant apie nelegalią migraciją, Lietuva pasirenkama kaip tranzitinė valstybė. Kadangi per beveik 30 metų pavyko sukurti sistemą – tai ir techninės sistemos prie mūsų išorės sienų, ir mūsų profesionali tarnyba, tai tas nelegalių migrantų patekimas į ES yra pakankamai apsunkintas. Dėl to pasirenkami kiti maršrutai.
 
Vis dėlto, kadangi esame ES, esame atsakingi už mūsų tą bendrą išorės sieną, tad negalime likti abejingi ir turime kolegoms padėti. Jeigu kalbame apie situaciją prie Turkijos ir Graikijos sienos, kur paskutiniu metu nemažai problemų ir atvyksta labai daug nelegalių migrantų, tai mes planuojame prisidėti ir padėti Graikijos pareigūnams. Šiuo metu aktyviai ruošiamės dalyvauti „Frontex“ organizuojamoje greito reagavimo operacijoje, kur dalyvaus mūsų pareigūnai su techninėmis priemonėmis. Šiuo metu mes jau turime patvirtinimą, kurį gavome iš „Frontex“ agentūros, kad keturi mūsų pareigūnai galės dalyvauti toje bendroje operacijoje. Ji planuojama kol kas dviem mėnesiams, po to bus vertinama situacija. Jeigu bus to greito reagavimo poreikis, tai operacija bus vėl pratęsta.
 
Taigi, kol kas mes kalbame apie dviejų mėnesių laikotarpį, o į operaciją vyktų keturi mūsų pareigūnai. Pagal nustatytą tvarką planuojama, kad pareigūnai pradės darbą jau kovo 11 d. – t. y. tada jau bus prie sienos ir vykdys „Frontex“ užduotis, padės Graikijos pareigūnams užtikrinti kontrolę.
 
Noriu pasakyti, kad nežiūrint į tai, jog situacija prie mūsų sienų stabili, visą laiką turime būti pasiruošę, nes tie srautai gali keistis. (…). Gali būti, kad tie migrantų srautai atsiras prie mūsų sienų, tačiau kol kas neturime indikacijų, kad artimiausiu metu nelegalūs migrantai bandys patekti į ES per mūsų išorės sienas.
 
– Ar kritikuojančių pabėgėlių įleidimą asmenų nepasitikėjimas žmonėmis, bėgančiais nuo karo, yra pagrįstas? Visuomenėje vyrauja įvairiausių stereotipų.
 
– Aš, kaip teisėsaugos pareigūnas, karininkas, manau, kad mes turėtume kovoti ne prieš migrantus, o būtent prieš tuos, kurie tą nelegalią migraciją organizuoja ir gauna pelnus. Kalbu apie nusikaltėlius, nusikaltėlių grupuotes. Manau, kad tai turėtų būti mūsų pagrindinis tikslas. Teko asmeniškai pačiam žiūrėti ir matyti, kokiomis sąlygomis žmonės atvyksta prie išorės ES sienų. Žinome, kad nemažai tų žmonių žūsta.
 
Vėlgi, jeigu mes kalbame apie Viduržiemio jūros regioną, tai tikrai kol kas neturime tikslių duomenų, kiek žmonių, bandydami patekti į Vakarų Europą arba ES, tiesiog tame kelyje žūsta. Tai tikrai yra žmonių tragedija ir aš manau, kad būdami teisėsaugos pareigūnais, pasieniečiais, mes turime vis dėlto išlikti žmonėmis. Jeigu žmonėms tokia pagalba yra reikalinga, tai turime tą pagalbą jiems suteikti ir gerbti tas principines laisves bei užtikrinti tų žmonių saugumą ir laisvę.
 
Mūsų pagrindinis darbo objektas turi būti vis dėlto tie nusikaltėliai. Turime kovoti ne prieš žmones, o būtent prieš nusikaltėlius.
 
– Pasukime kalbą kontrabandos link. Ar kontrabandos mastai Lietuvoje keičiasi? Kokias prekes bandoma pervežti dažniausiai?
 
– Bendra situacija valstybėje gerėja – kontrabandos mastai nuolat mažėja, nes čia mūsų pagrindinis susirūpinimas ir problema.
 
Vis dėlto mus šiek tiek neramina kontrabandos tabako gaminiais augimo tendencija, kurią mes pastebėjome praeitais metais – ji padidėjo. Ši situacija mus šiek tiek neramina.
 
Tačiau reikia pasakyti, kad Lietuvoje pavyko sukurti pakankamai efektyvią sistemą prie mūsų išorės sienų ir situacija iš esmės keičiasi. Jeigu prieš 8-10 metų tikrai turėjome nemažai problemų su kontrabanda prie Lietuvos ir Rusijos Federacijos sienos – Kaliningrado srities, tai dabar pagrindinis mūsų rūpestis yra siena su Baltarusija, kur turime nemažai tokių atvejų.
 
Beje, ne tik su išorės sienomis turime problemų, bet ir su vidaus. Konkrečiai kalbu apie mūsų sieną su Latvija. Turime nemažai duomenų ir informacijos, kad didelė dalis kontrabandinių cigarečių pas mus patenka ir per Lietuvos-Latvijos sieną. Šiuo atveju mes aktyviai dirbame su mūsų Latvijos kolegomis, bandome dalintis savo patirtimi, kuriant stebėjimo sistemas, nes šių sistemų dėka, aš manau, mums pavyko iš esmės situaciją suvaldyti.
 
Aišku, dar lieka tam tikrų sienos ruožų, kur sistemų nėra – ten tokių (tabako gaminių kontrabandos – ELTA) atvejų daugėja, tad vertinant situaciją, rizikas, turėtume dar daugiau pasistengti ir galbūt daugiau priemonių taikyti. VSAT atsakinga už taip vadinamą „žaliosios“ sienos (Lietuvos pasienis miškuose, laukuose, vandens telkiniuose – ELTA) kontrolę, o kontrolės punktuose už kovą su kontrabanda atsakinga Muitinė, tačiau mes turime bendradarbiauti. Praeitą savaitę pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Muitinės departamentu ir planuojame aktyvuoti tą bendradarbiavimo schemą bei organizuoti daugiau bendrų operacijų. Turime kartu keistis informacija, organizuoti bendras operacijas, turime gerų kontaktų ir su mūsų kaimyninių valstybių teisėsaugos institucijomis, taigi galime galvoti ir apie informacijos apsikeitimą, gaunant ją iš mūsų partnerių, tarkime, Baltarusijoje.
 
Taigi, situacija yra kontroliuojama, tačiau tikrai manome, kad dar padirbėti šioje srityje reikės.
 
– Ar VSAT, vykdydama pasienio stebėseną kartu su Muitine, yra pastebėjusi, kad tam tikroms prekėms atsiradę draudimai ar apribojimai indikuoja didesnius kontrabandos pasienyje mastus?
 
– Sakyčiau, kad kontrabanda – tas reiškinys, kuris egzistavo ko gero dar nuo Romos imperijos laikų ir matyt tas reiškinys išliks kol bus ekonomikos ir kainų skirtumai. Mūsų – ir VSAT, ir Muitinės pagrindinis uždavinys būtų padaryti taip, kad tas verslas nebūtų tiek pelningas.
 
Kol išliks labai didelis kainų skirtumas, tai matyt tų atvejų bus. Mes turime padaryti kiek įmanoma daugiau, kad tas verslas būtų nebe toks pelningas. Jeigu žiūrėsime į situaciją, kuri yra prie Lietuvos-Rusijos valstybių sienos, tai papildomų priemonių dėka ta kontrabanda tapo ne tokia pelninga ir dėl to ten tie kontrabandos mastai mažėja. Kuo labiau mūsų visuomenė toleruos kontrabandinių prekių naudojimą, vartojimą, tai tikrai mes tų problemų turėsime.
 
Reikia taip pat įvertinti ir socialinę situaciją, kuri regionuose yra skirtinga. Kaip ir minėjau, visuomenė dar pakankamai daug toleruoja kontrabandinių prekių vartojimą. Aišku, situacija keičiasi, bet iš tikrųjų kol tie aspektai išliks, tol mes kovosime su kontrabanda.
 
– Pakalbėkime apie pastarųjų savaičių aktualijas. Plintant koronavirusui ne tik paskelbta ekstremali situacija, tačiau imamasi įvairiausių papildomų saugumo priemonių. Eltai esate sakęs, kad pareigūnai budi Lietuvos-Lenkijos pasienio keliuose, o prie ES išorės sienų budi ir visuomenės sveikatos specialistai. ES lyderiai sako, kad Šengeno erdvėje judėjimas toliau liks laisvas. Visgi, jeigu epidemijos mastai plėstųsi, ar situacijos valdymą palengvintų vėl įrengti, kad ir laikini, kontrolės punktai Šengeno erdvėje?
 
– Jeigu mes kalbame apie pasienio kontrolės procedūrų atstatymą prie vidaus sienų, tai mes vis dėlto kalbame apie dokumentų patikrinimą, asmenų, kurie vyksta per valstybės sieną bei transporto priemonių patikrinimą. Šiuo atveju, jeigu mes norėtume apsisaugoti nuo koronaviruso, tai matyt tos priemonės nelabai padėtų. Mes kalbame daugiau apie prevencinių priemonių taikymą ir pirmiausia kalbu apie informavimą bei žmonių stebėseną.
 
Kaip ir minėjau, mūsų pareigūnai visuose kontrolės punktuose – ten, kur nėra Visuomenės sveikatos centro atstovų arba kariškių, padeda vykdyti stebėseną, registruoja tuos žmonės, kurie atvyksta iš koronaviruso paveiktų regionų ir teikia informaciją. Ta kontrolė vykdoma ir prie išorės sienų, ir prie vidaus. Prie vidaus sienų tos priemonės taikomos pasirinktinai, nes ten mes negalime taikyti sisteminių patikrinimo procedūrų. Taigi, mūsų pareigūnai pasirinktinai stabdo transporto priemones, bando sužinoti, iš kokių regionų vyksta žmonės. Kaip ir minėjau, jeigu asmenys atvyksta iš koronaviruso paveiktų regionų, jie yra registruojami, fiksuojami, jiems yra teikiama informacija.
 
– Ar jau kreipėtės į valstybės rezervą dėl papildomų apsaugos priemonių pareigūnams?
 
– Kreipėmės. Šiuo metu ta informacija iš įvairių institucijų renkama, mes prašymą teikėme operacijų centrui, nes tų poreikių iš tikrųjų yra. Vis dėl to mes manome, kad mūsų pareigūnai nėra toje rizikos grupėje, kadangi prie vidaus Šengeno valstybių reisų mes kontrolės neatliekame, tai, jeigu tokie reisai, kaip iš Šiaurės Italijos egzistuoja, ten mūsų pareigūnai patikrinimo procedūrų nevykdo.
 
Kalbant apie išorės sienas, mes kalbame apie Baltarusijos, Rusijos Federacijos piliečius arba ES piliečius. Nėra taip, kad mūsų pareigūnai būtų tos rizikos grupėje, juolab, kad jie dažniausiai bendrauja pakankamai dideliu atstumu su keleiviais.
 
Taigi, operacijų centras turi įvertinti visus aspektus. Galbūt daugiau tų priemonių reikia skirti medicinos įstaigoms, bet mūsų visa informacija pateikta ir laukiame, koks bus sprendimas. Neabejotinai, mes šiek tiek tų apsaugos priemonių gausime, bet šiam momentui esame aprūpinti.
 
– Pakalbėkime apie pačius VSAT pareigūnus. Vasario mėnesio pradžioje buvo sulaikyti Šalčininkų policijos pareigūnas ir Purvėnų užkardos pasienietis, kurie įtariami neteisėtu disponavimu akcizinėmis prekėmis. Kaip pranešė VSAT, šie iš traukinio išmestas nelegalias cigaretes krovę pareigūnai nušalinti nuo tarnybos. Kokias priemones ir pastangas deda VSAT, siekdama užtikrinti maksimalų pareigūnų sąžiningumą?
 
– Ši tema yra labai jautri ir man asmeniškai – kaip žmogui, piliečiui, karininkui tokia su korupcija susijusi situacija yra netoleruotina. Kiekvienas toks atvejis man, kaip karininkui, yra tarsi pažeminimas. Aš manau, kad mes tikrai turime su tuo kovoti.
 
Turiu pripažinti, kad tokių apraiškų mes vis dar turime. Aišku, tie korupcijos mastai mažėja. Jeigu mes lyginsime situaciją prie mūsų sienų prieš 15-20 metų ir dabar, tai dabar kalbame apie visiškai kitokią situaciją, tačiau tai yra viena iš mano prioritetinių veiklos sričių. Mes pasitvirtinome kovos su korupcija veiksmų planą, kuriame yra numatyta nemažai įvairių priemonių: ir mokymai mūsų pareigūnams, ir patikrinimai. Tų priemonių tikrai planuojama nemažai, žinoma, bendradarbiaujame ir su kitomis institucijomis, kriminalinės žvalgybos subjektais, taigi planų dirbti su mūsų pareigūnais turime nemažai.
 
Tikrai neslėpsime tų atvejų, kiekvieną iš jų bandysime išsiaiškinti ir to tikrai netoleruosime – taikysime nulinę toleranciją korupcijai. Beje, gyvename demokratinėje valstybėje, kartais labai sudėtinga yra įrodyti mūsų pareigūnų kaltę. (…) Mes turime ir kitokių priemonių, kaip, pavyzdžiui, prevenciniai pokalbiai. Pas mus taip pat egzistuoja Imuniteto valdyba, kuri atsakinga už kovą su korupcija, tad mes tikrai stiprinsime šios valdybos pajėgumus bei bandysime su korupcija tarnyboje kovoti.
 
– Jūs VSAT vadovu dirbate mažiau nei pusę metų. Kaip sekasi bendrauti su profsąjungomis? Kokius matote didžiausius iššūkius?
 
– Dialogas tikrai vyksta pakankamai aktyviai. Noriu pasakyti, kad tuo dialogu esu tikrai patenkintas bei vertinu profsąjungas ir apskritai socialinius partnerius. Jie tikrai daug padeda, nes mūsų interesai iš esmės sutampa. Mano, kaip vadovo, ir profsąjungų uždavinys yra rūpintis mūsų pareigūnais. Manau, kad mes turime daug daugiau bendro, nei priešiškų dalykų. Tikrai manau, kad mes tą kontaktą turime ir tas bendradarbiavimas su partneriais vyksta pakankamai gerai.
 
Vieni iš pirmųjų pasirašėme šakos sutartį su socialiniais partneriais, problemų tame nematome ir tikrai tą bendravimą su jais stiprinsime.
 
Nuo mano paskyrimo laikotarpio vienas iš mano pirmųjų susitikimų ir buvo su profsąjungų atstovais. Aišku, galbūt dėl užimtumo dar ne su visais pavyko susitikti, bet beveik su visais profsąjungų vadovais jau teko pabendrauti, pasikalbėti, aptarti, ką toliau galime kartu nuveikti. Turime darbų, deriname veiksmus, tikrai labai teigiamai vertinu tą mūsų bendradarbiavimą.
 
– Kokie pagrindiniai iššūkiai laukia visos VSAT? Ką būtina padaryti čia ir dabar?
 
– Toks pagrindinis dalykas – reikėtų dabar didinti pareigūnų motyvaciją ir kai kalbu apie motyvaciją, turiu omenyje ne tik atlyginimą. Kalbu ir apie darbo sąlygų gerinimą, ir aprūpinimą šiuolaikinėmis priemonėmis, taip pat pareigūnams reikia suteikti galimybes daryti karjerą, kilti karjeros laiptais, dalyvauti tarptautinėse operacijose. Taigi, yra didelis spektras priemonių. Praėjusiais metais klausimas dėl atlyginimų buvo pradėtas spręsti – galbūt jie auga ne tokiais tempais, kaip mes norėtume, tačiau tikrai po truputį auga, nemažai buvo padaryta gerinant žmonių sąlygas. Mes turime motyvuoti savo žmones, kad jie žinotų, jog jų poreikiai yra užtikrinti, jie gali ramiai dirbti, tarnauti Tėvynei. (…)
 
Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Manau, kad reikėtų ir toliau vystyti projektus dėl sienos stebėjimo sistemų – tai būtų toks bendras mūsų uždavinys. Žinoma, tai priklausys nuo to, kiek valstybė galės skirti finansavimo. Mes galime pasinaudoti ir ES finansiniais instrumentais, bet dabar kalbama apie tai, kad tas finansavimas sumažės, nes matome, kaip vyksta derybos dėl ateinančios finansinės perspektyvos. Galbūt vis daugiau ir daugiau reikės skirti mums finansavimo iš nacionalinio biudžeto, tačiau tuos projektus reikia ir toliau vykdyti.
 
Dar vienas aspektas – mums reikėtų galvoti ir apie mūsų gynybinės funkcijos vykdymą. Pagal Lietuvos įstatymus mes turime ir tokią funkciją, karo atveju mes tampame kariškiais – karinių pajėgų dalimi. Taigi, tam reikia taip pat ruoštis ir tai yra apsektas, kuris pareikalautų nemažai organizacinio darbo: mums reikia užtikrinti mūsų pareigūnų mokymą, aprūpinimą ginkluote ir technika.
 
– Paminėjote, kad VSAT esant poreikiui prisidėtų prie krašto gynybos. Ar dabar VSAT pareigūnai dalyvauja kokiose nors kariuomenės pratybose?
 
– Mes dabar pasirašėme bendradarbiavimo planą su Lietuvos kariuomene. Tie planai yra rengiami ir pasirašomi kiekvienais metais, ten numatyta nemažai visokių priemonių – ir bendri mokymai, ir pratybos. Nuo praeitų metų mes pradėjome organizuoti ir mūsų pareigūnų rengimo programą, kuri bus įgyvendinama. Tie darbai vyksta, kartu su gynybos štabu jau deriname mūsų gynybos planą, pagal kurį VSAT taptų kariuomenės dalimi, esant tam tikromis situacijomis. Taigi, tas bendradarbiavimas yra ir mes toliau jį stiprinsime.
 
– Lapkričio viduryje Lietuvos pasienio pareigūnų profesinė sąjunga išsirinko naują vadovą – Jevgenijų Ameliną. Jis po tapimo profsąjungos vadovu sakė, kad šiuo metu bene aktualiausia problema yra išmaniųjų įrenginių ribojimas tarnyboje. Ar pavyko pradėti kažkokius veiksmus, siekiant išspręsti šią problemą?
 
– Dabar man tenka lankytis mūsų padaliniuose, kalbėtis su žmonėmis ir jau matyt ta problema nebėra tokia aktuali. Galbūt iš dalies žmonės priprato. Mes norime įvertinti, koks buvo efektas. Aš suprantu, dėl kokių priežasčių buvo toks sprendimas priimtas, tačiau mes dabar turime po kažkurio laiko įvertinti ir bandyti priimti sprendimą.
 
Kol kas atšaukti neplanuojame, nes norime įvertinti, koks to sprendimo teigiamas ar neigiamas efektas. Tuo labiau, kad visiems tiems pareigūnams, kuriems yra ribojamas išmaniųjų įrenginių naudojimas, suteikiamos galimybės susisiekti su savo šeimos nariais, jeigu yra toks poreikis. Pamatysime, kaip buvo pasinaudota, vertinsime statistiką, bandysime kalbėti ir su pačiais pareigūnais, ir su profsąjungomis. Kai turėsime daugiau informacijos ir duomenų, bandysime priimti sprendimą, ar toliau tokią praktiką tęsime, ar nutrauksime.
 
– Kaip vertinate Vyriausybės siūlymą steigti atskirą Viešojo saugumo kolegiją, kurioje būtų ruošiami įvairių tarnybų pareigūnai ir jiems suteikiamas aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas?
 
– Daug kalbama apie šios kolegijos steigimą. Mūsų tokia principinė pozicija buvo, kad vis dėlto tas profesionalus mokymas išliktų tose institucijose. Pas mus pavyko sukurti pakankamai gerą bazę. Iš tikrųjų mūsų mokykla – Pasieniečių mokykla, kuri ir organizuoja tokį mokymą profesinį, yra pakankamai gerai aprūpinta. Tuo labiau, kad mes aktyviai bendradarbiaujame su „Frontex“ agentūra, mūsų mokykla yra ir taip vadinama partnerystės akademija, ten organizuojama nemažai europinių renginių, mokymų.
 
Mūsų pozicija buvo kiek įmanoma išlaikyti tą sistemą, kad tas profesinis rengimas liktų institucijose, o kalbant apie aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, tai šiuo atveju būtų galima galvoti ir apie tokios kolegijos steigimą. Žiūrėsime, koks bus sprendimas, kokiu keliu nueita. Mes girdime, kad buvo pasirinktas konsolidavimo modelis, kiekvienas toks sprendimas turi ir teigiamų, ir neigiamų dalykų. Mūsų pagrindinis rūpestis būtų, kad nenutrūktų tas profesinis rengimas – tų pasieniečių, kurie po to vykdo savo funkcijas prie sienos.
 
– VSAT vadu tapote 2019 m. gruodį. Ką jau pavyko įgyvendinti ir kokių tikslų įgyvendinimo sieksite artimiausiu metu?
 
Lietuvos valstybės siena. Slaptai.lt nuotr.

– Jeigu kalbėti bendrai apie mūsų sistemą, tai per beveik trisdešimt metų mums pavyko sukurti sistemą, kuri pilnai atitinka mūsų poreikius. Kalbu apie Lietuvos ir politinę, ir geografinę situaciją. Manau, kad šis modelis yra tikrai pasiteisinęs ir, mano manymu, tai – viena pažangiausių šiuo metu sienos apsaugos sistemų. Kaip ir minėjote, man teko beveik vienuolika metų dirbti Europoje, nemažai lankytis, organizuoti bendras operacijas su kitų valstybių sienos apsaugos institucijų atstovais ir tarnybomis, tai tikrai galiu pasakyti, kad šiuo metu mūsų sistema yra viena pažangiausių, kalbant ir apie techninį aprūpinimą, ir organizavimą. Vienas iš mano tikslų ir ambicijų būtų, kad Lietuva taptų mūsų regiono lyderiais sienos apsaugos srityje.
 
Mes tam turime pagrindą, nes tokios sistemos neturi nei mūsų kaimynai latviai, nei estai. Net galiu teigti, kad lenkai neturi tokios sistemos. Lietuva turi visas prielaidas tapti šio regiono lyderiais sienos apsaugos srityje. Beje, mūsų kaimynai tai net pripažįsta. Jeigu dabar vertintume ir lygintume mūsų sistemą su Suomijos sienos apsaugos sistema, kuri buvo laikoma viena pažangiausių ir moderniausių Europoje, tai šiuo metu mes, ko gero, šiek tiek juos ir aplenkėme.
 
Esu patenkintas, kad sistemingai tokia sistema buvo kuriama. Yra kai kurie momentai, dėl kurių reikėtų padirbėti, bet iš principo tie sprendimai, kurie buvo priimti – kurti tokią sistemą, o ne kitokią – manau, kad pasiteisino.
 
Dėkoju už pokalbį.

Armėnijos ambasadorius Vokietijoje ponas Ašotas Smbatianas

Maikas Baumgertneris, Jorgas Dilis, Akselis Hemerlingas, Liudvig Kendcia, Martinas Knobbe

„Armėnų grupuotės laikomis ypač žiauriai veikiančiomis nusikalstamomis grupuotėmis. Vokietijoje joms pavyko įsitvirtinti sukuriant painų tinklą. Jų čiuptuvai aprėpę profesionalųjį boksą, ir, galimas dalykas, diplomatines sferas“, – taip rašo „Der Spiegel“ žurnalistai Maikas Baumgertneris, Jorgas Dilis, Akselis Hemerlingas, Liudvig Kendcia, Martinas Knobbe.

Praėjus trims metams po susišaudymo viename iš žaidimo klubų Erfurte 2014-ųjų metų liepos mėnesį Vokietijos teismas nubaudė šaudžiusį vyriškį keletą metų pasėdėti belangėje. Kiti keturi vyrai, priklausę tai pačiai grupuotei kaip ir šaulys, nuteisti tik lygtinėmis laisvės atėmimo bausmėmis. Dar kiti šioje byloje – tik liudytojai.

„Susišaudymas Erfurte – tai užsitęsusio konflikto tarp dviejų armėnų mafijos klanų kulminacija(…). Šis ginčas tarp armėnų mafijos atstovų tęsiasi iki šiol. Pirmiausia Tiuringijos žemėje buvo padegami automobiliai, po to norėta ugnyje supleškinti restoraną. 2017-ųjų metų spalio mėnesį mažų mažiausiai 15 vyriškių užuolė Erfurto centre veikiantį vieno armėno restoraną. Šių metų gegužę keli armėnai susimušė Giotingene“, – rašoma straipsnyje.

Remiantis bendru leidinio „Der Spiegel“ bei televizijos ir radijo kompanijos MDR tyrimu, žurnalistams pavyko išsiaiškinti, jog Vokietijos policija parengė išsamų planą FATIL (kova prieš įteisintus vagis), kaip likviduoti armėnų mafijos grupuotes šalyje. Ištisus trejetą metų vokiečių specialiosios tarnybos atidžai stebėjo vieną iš armėnų mafijos grupuočių, ir sekimas atnešė apčiuopiamų rezultatų. Dabar šis planas FATIL laikomas vienu iš stambiausių. Bent jau iki tol vokiečių slaptosios tarnybos neskyrė tiek daug dėmesio armėnų mafijai. Dabar – sukoncentravo rimtą dėmesį.

Taigi Vokietijoje šiandien iškelta 14 baudžiamųjų bylų. Tyrėjai tikrino net 42 asmenų finansines pajamas. Vokietijos policijai talkino net Vokietijos žvalgyba BND, o taip pat Europos Sąjungos Interpolas.

Žurnalistai pateikia keletą teiginių iš slaptos Vokietijos specialiųjų tarnybų ataskaitos: „tyrėjai rašo, jog „armėnų mafija – tai ne pramanai, o realiai egzistuojanti struktūra. Kartu su kitomis Rusijos – Euroazijos grupuotėmis ji disponuoja gausiais finansiniais resursais ir gali ženkliai pakenkti Vokietijos teisinei sistemai. Grupuotes valdo vadinamieji įteisinti vagys“.

Armėnų mafijos klanai kontroliuoja žaidimų automatų verslą ir užsiima vagystėmis. Jos ne tik grobia žmonių turtą, bet ir užsiima šantažu, naudoja smurtą, jėgą ir kankinimus. Jie stiprūs cigarečių kontrabandoje, taip pat organizuoja nelegalių migrantų gabenimą į Vokietiją, daugelis mafijos lyderių su vokietėmis sukūrę fiktyvias santuokas.

Beje, nežiūrint milžiniškų pastangų vokiečių tyrėjai priversti nutraukti tyrimą, nes neginčijamų įrodymų, kurie būtų šimtaprocentiniai, vis tik pritrūko.

Kodėl? Pagrindiniai resursai buvo mesti sekant islamistus, tikrai ar tariamai planuojančius surengti teroro aktus. Be to, Vokietijos specialiosioms tarnyboms trūko įrenginių, kurių pagalba būtų buvę galima sekti mafijos atstovų mobiliuosius telefonus bei iššifruoti užkoduotus pranešimus.

Po Sovietų Sąjungos žlugimo daugelis nusikaltėlių buvo paleisti į laisvę. Išėję laisvėn jie ne tik galėjo vienas su kitu susipažinti, bet ir išvykti Vakarus. Kurdami savo gaujas jie rėmėsi Rusijos stačiatikių cerkvės ritualais, ir tai davė puikių rezultatų. Nusuikaltėlių organizacijos turėjo specifines valdymo struktūras, taisykles, ir tuo pačiu jos buvo tarsi nepastebimos. Jų lyderiais ir autoritetais buvo vadinamieji įteisinti vagys (vory v zakone). Tokių įteisintų vagių šiuo metu pasaulyje turėtų būti apie 900 asmenų.

Beje, įteisinti vagys turi skiriamuosius ženklus – tatuiruotes.

Vieną iš specifinių tatuiruočių turėjo ir vyriškis, buvęs toje Erfurto vietoje, kur įvyko lemtingasis susišaudymas. Kratos metu pas jį buvo aptikta fotografija, kurioje įamžintas žymus armėnų kilmės vokiečių boksininkas Karo Muratas ir jo brolis. Iš pradžių tyrėjai manė, kad būtent Karo Muratas buvo tas yriškis, užfiksuotas stebėjimo kameros priešais įėjimą į žaidimų klubą Erfurte, bet vėliau į žaidimų klubą atėjęs prisipažino brolis Koko Muratas.

Remiantis dar viena fotografija, restorane, kuriam vadovauja vyriškis, taip pat dalyvavęs susišaudyme Erfurte, svečiavosi ir kitas armėnų boksininkas Arturas Abrahamas, kartu su savo broliais valdantis daug vokiškų įmonių, valdančių nekilnojamąjį turtą.

Svarbu pabrėžti, kad tokios grupuotės ne tik užsima nelegalia veikla, bet ir intensyviai ieško ryšių su įtakingais politikais. Manoma, kad Vokietijoje šie nusikaltėliai rado galimybę įtakoti net šalies diplomatus. Remiantis Vokietijos slaptųjų tarnybų pranešimais, sudarytais dar 2008 metais, Vokietijoje reziduojantis Armėnijos ambasadorius Ašotas Smbatianas dar prieš dešimt metų buvo įtariamas dalyvaujantis nelegaliuose migrantų gabenimuose. Slaptuose dokumentuose jis net įvardintas kaip „įteisintas vagis“.

2005 metais vokiečių prokurorai prieš A. Smbatianą pradėjo tyrimą dėl galimo pinigų plovimo.

Pastaruoju metu šis armėnų diplomatas, remiantis vokiečių žurnalistais, dėjo milžiniškas pastangas, kad vokiečių akyse pagerintų Armėnijos ir savo asmeninį įvaizdį. Jis net pažadėjo vokiečių teisėsaugai pagalbą kovojant su armėnų mafija. Tačiau Vokietijos teisėsauga reagavo santūriai. Bijota, kad diplomatas nori žaisti dvigubą žaidimą. Todėl armėnų ambasadoriaus paslaugų atsisakyta.

Negalima pamiršti ir aplinkybės: prieš trejetą metų Vokietijos Bundestage (parlamente) buvo įkurta viena iš A. Smbatiano lobistinių struktūrų, kuriai priklauso pats ambasadorius, jo žmona, ir žinomas sportininkas Karo Muratas – boksininkas, galimai turintis ryšių su armėnų klanais.

Tad Vokietijos slaptųjų tarnybų projektas FATIL kol kas pristabdytas, o armėnų mafijos grupuotės pergrupuoja savo jėgas.

Informacijos šaltinis – Der Spiegel

2018.11.09; 01:00

Saulius Kizelavičius

Nacionalinė Ispanijos policija Marbelio mieste (Malagos provincija, Andalūzija) sulaikė tris Armėnijos ir Gruzijos piliečius, įtariamus ryšiais su organizuotomis nusikaltėlių gaujomis. Tai – Armėnijos pilietis A.S., gyvenęs Lietuvoje, o taip pat du Gruzijos piliečiai – L.B. ir I.P. Šią informaciją pateikė RIA Novosti agentūra.

Šių asmenų sulaikymas – tai tos pačios operacijos, kada šių metų birželio pabaigoje Ispanijos teisėsauga sučiupo 129 asmenis iš armėnų mafija tituluojamos grupuotės, tęsinys. Priminsime, 2018 metų birželio 26-ąją Ispanijos teisėsauga sudavė skaudų smūgį armėnų mafija vadinamai grupuotei, vienijusiai armėnų tautybės asmenis (be 129 narių suimti ir septyni „įteisinti vagys”). Tąsyk atliktos 74 kratos šiuose Ispanijos miestuose – Madride, Barselonoje, Valensijoje, Granadoje, Alikantėje. Kratų metu paimta 100 tūkst. eurų grynaisiais, 9 šaunamieji ginklai, neperšaunamos liemenės bei įrenginys, skirtas perlydyti brangiuosius metalus.

Detalių apie rugpjūčio 5-osios suėmimą nėra daug. Tačiau žinoma, kad trys vyrai sučiupti viename iš Marbelio miesto restoranų, kur jie susirinko, įtariama, aptarti smulkmenų, kaip nužudyti atstovus iš konkuruojančios nusikalstamos grupuotės, ir tuo pačiu pademonstruoti savo jėgą bei įtaką Europoje.

Visi trys suimtieji kaltinami pasikėsinimu nužudyti, dokumentų padirbinėjimu ir dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje. Pas juos aptikti padirbti ukrainietiški ir lenkiški dokumentai (pasai), išduoti jų vardu.

Intensyvus tyrimas dėl armėnų mafijos (Armenian Power) pradėtas šių metų birželio mėnesį, kai Ispanijos teisėsauga nustatė, jog Marbelio mieste gyvena keletas asmenų, palaikančių ryšius su vienu iš įtakingiausių „įteisintų vagių“ Europoje. Pasirodo, tas ypač įtakingas „įteisintas vagis“ yra gyvenęs Lietuvoje – būtent iš Lietuvos vadovavo gaujai, kurią Ispanijos teisėsauga sučiupo šių metų birželio mėnesį. 

Ispanijos policijos duomenimis, mafijos atstovas A. S. po to, kai buvo surengtas pasikėsinimas į vieno jo kontroliuojamos organizacijos nario gyvybę Valensijoje, įsakė Ispanijoje veikiantiems armėnų mafijos nariams susirinkti Lietuvoje – čia aptarti nesutarimus tarp gaujų.

Belieka dar pridurti, kad 2017-aisiais metais Ispanijos teisėsauga sudavė skaudų smūgį gruzinų mafijai, kada šalyje sučiupo 30 gruzinų, kaltinamų priklausius gruzinų mafijai.

2018.08.05; 18:10

Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Egidijus Jurgelis baigė ikiteisminį tyrimą ir teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis kaltinami 4 šiauliečiai. Vienas iš jų, 21-erių metų M. Z., taip pat kaltinamas neteisėtu disponavimu šaudmenimis, o 23-ejų metų M. M. – kontrabanda bei dokumento pagrobimu arba jo panaudojimu.

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai susidomėjo šių vaikinų galima nusikalstama veika, kai praėjusių metų birželį Bendrajam pagalbos centrui buvo pranešta apie Šiauliuose galimai „žolę“ rūkančius asmenis. Policininkams atvykus į nurodytą automobilių stovėjimo aikštelę, buvo rastas netoliese numestas cigarečių pakelis, kuriame slėpėsi visai ne cigaretės, o žalios spalvos augalinė medžiaga. Ją ištyrus nustatyta, kad tai buvo kanapės. Šalia buvę vaikinai kategoriškai neigė, kad numestas pakelis yra jų, tačiau vėliau ikiteisminio tyrimo metu pripažino, kad narkotikai priklauso vienam iš jaunuolių. Vaikinai buvo sulaikyti, o vėliau jiems skirtos įvairios kardomosios priemonės.

Po dviejų savaičių pareigūnai, tikrindami informaciją apie galimą narkotinių medžiagų gabenimą, Šiauliuose, Gegužių g., esančioje degalinėje sustabdė 21-erių metų šiauliečio M. Z. vairuojamą „VW Golf “. Kartu su kriminalistais dirbęs tarnybinis šuo įtariai reagavo į automobilio salone vežamą didžiulį krepšį, kurį, kaip paaiškėjo, vairuotojas ir kartu su juo važiavęs 25 metų jo draugas buvo pasiėmę iš siuntas vežiojančio mikroautobuso.

Iš Ispanijos atkeliavęs siuntinys pareigūnams sukėlė įtarimų, tad „VW Golf“ buvo pristatytas į policijos komisariato kiemą ir čia atlikta jo krata. Tarp apipuvusių vaisių, kavos pakelių ir kitų daiktų pareigūnai rado 12 vyno pakuočių. Keturiose iš jų buvo paslėptos kanapės. Taip iš viso pareigūnų rankose atsidūrė per 1 kg kvaišalų.

Nustatyta, kad šias narkotines medžiagas už 3000 eurų įsigijo kaltinamasis M. M., kuris paprašė, kad jaunesnis draugas M. Z. paimtų jas iš siuntinius į Lietuvą gabenančio kurjerio. Tik siuntinys pirkėjo nepasiekė, nes tam sukliudė „VW Golf “ automobilį sustabdę pareigūnai.

Ikiteisminio tyrimo metu taip pat nustatyti du kaltinamieji, kurie pirko iš M. M. įvairias narkotines medžiagas. Jie taip pat bus teisiami.

Be to, kaltinamojo M. Z. namuose rasta 13 įvairių pramoninės gamybos šovinių, kuriuos jis esą buvo radęs miškelyje netoli savo namų, o pas M. M. rastos trys kitų žmonių asmens tapatybės kortelės, kurias jis laikė neturėdamas teisėto pagrindo.

Visi keturi kaltinamieji savo kaltę pripažįsta. Už jų padarytas nusikalstamas veikas šiauliečiams M. M. ir M. Z. Baudžiamasis kodeksas numato laisvės atėmimą iki 10, o dar dviem kaltinamiesiems, pirkusiems narkotikus – nuo 2 iki 8 metų.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Gabrielė Gendvilaitė (Šiauliai).

2017.05.25; 05:30

Išvažiuojamajame posėdyje Pasieniečių mokykloje Medininkuose Vyriausybė aptarė Valstybės sienos apsaugos  tarnybos (VSAT) veiklos prioritetus. Po posėdžio Ministrų kabinetas lankėsi prie sienos su Baltarusija linijos.

Be posėdžio darbotvarkėje esančių įvairių klausimų, Vyriausybės nariai Pasieniečių mokykloje buvo supažindinti ir su situacija prie valstybės sienos bei pasieniečių veiklos aktualijomis.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžė, kad iki 2020 metų turime būti pasirengę šiuolaikinių techninių priemonių pagalba kontroliuoti visą mūsų išorės sieną. Pasak premjero, Vyriausybė suras tam reikiamų lėšų, nes stipri sienų apsauga užkerta kelius kontrabandai, kuria pridėtinę vertę, į biudžetą patenka daugiau mokesčių.

Lietuvos valstybinę sieną sudaro 1763, 05 km. Numatoma, kad modernių sistemų pagalba artimiausiu metu bus stebima 48,4 proc. valstybės sienos.

Pasitarimo metu aptartos priemonės, kurios stiprintų kovą su neteisėta migracija, korupcija ir šešėline ekonomika. Taip pat kalbėta apie galimybes didinti pasieniečių atlyginimus, gerinti darbo sąlygas.

Netoliese Vilniaus rajono Medininkų kaime įsikūrusios VSAT Pasieniečių mokyklos veikia ir VSAT Vilniaus rinktinės Padvarionių užkarda. Vyriausybės nariai po posėdžio vyko į jos saugomą ruožą su Baltarusija ir lankėsi prie pačios sienos linijos.

Šioje vietoje veikia techninių sienos kontrolės priemonių sistema, padedanti efektyviai užkardyti sienos pažeidimus, kontrabandos ir nelegalios migracijos atvejus.

Vėliau svečiai nuvyko į pačią Padvarionių užkardą, kur Ministrų kabineto nariams pasieniečiai pademonstravo, koks yra stacionarių sienos stebėjimo sistemų funkcionalumas.

VSAT nuotr. ir inf. 

2017.02.08; 18:25

Lietuvos apeliacinis teismas priėmė nutartį, kuria patenkino Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos skyriaus prokuroro skundą dėl kardomųjų priemonių sušvelninimo keturiems kaltinamiesiems „agurkinių“ byloje.

Joje po ilgalaikio Generalinės prokuratūros ir Lietuvos kriminalinės policijos biuro tyrimo buvo sulaikyti nusikalstamo susivienijimo atstovai.

Lietuvos apeliacinis teismas panaikino Klaipėdos apygardos teismo teisėjo sprendimą, kuriuo liepos pabaigoje ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nariams S. V., N. T., A. P. ir T. P. vietoj suėmimo buvo skirtos švelnesnės kardomosios priemonės – piniginis užstatas po 30 tūkst. eurų, dokumentų paėmimas bei intensyvi priežiūra 6 mėnesiams.

Prokuratūra nesutiko su tokiu Klaipėdos apygardos teismo sprendimu ir kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą motyvuodama tuo, kad tokia teismo nutartis nepagrįsta ir prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai tiriant organizuoto nusikalstamumo bylas. Apeliacinis teismas tenkino prokuroro prašymą kaltinamiesiems asmenims skirti kardomąją priemonę – suėmimą.

Nusikalstamos grupuotės nariai kaltinami dėl ginkluoto nusikalstamo susivienijimo organizavimo ir dalyvavimo jo veikloje, kontrabandos ir neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, ginklais, šaudmenimis, rengimosi nužudyti ir nužudymo.

Informacijos šaltinis – Lietuvos generalinė prokuratūra.

2016.08.06; 01:40

Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą ir į teismą nagrinėti perdavė baudžiamąją bylą, kurioje Vilniuje gyvenantis 45 metų R. L. kaltinamas neteisėtai gabenęs, laikęs bei rengęsis slapta per Lietuvos valstybės sieną išgabenti labai didelį kiekį – beveik 540 kg – pirmos kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių). 

Continue reading „Vilnietį į teisiamųjų suolą atvedė pusė tonos narkotikų žaliavos”

Slaptai.lt portalas skelbia socialiniuose tinkluose pasirodžiusį Vidaus reikalų ministro Sauliaus Skvernelio pareiškimą dėl ketvirtadienį nutikusio tragiško įvykio, kurio metu persekiojant du įtariamų kontrabandininkų automobilius ir panaudojus tarnybinį ginklą buvo mirtinai sužeistas jaunuolis.

XXX

Vidaus reikalų ministras Saulius SKVERNELIS

Brangūs kolegos, pareigūnai, Kreipiuosi į Jus po neeilinio įvykio, kai gindamas Lietuvos, jos ūkio ir žmonių saugumo interesus mūsų kolega panaudojo jam įstatymu suteiktas galias tramdydamas asmenis, kurie, jo įsitikinimu, darė kriminalinį nusikaltimą.

Continue reading „„Niekada nesiklaupkite prieš neteisybę, smurtą, spaudimą, baimę. Niekada neatsukite nusikaltėliui nugaros“”

Po karo, kai jau vyko šaltasis karas, sovietų laikraščiai spausdindavo piešinius: kapitalistai – storuliai jankiai – tonomis į jūrą verčia apelsinus. Kapitalistinių šalių žmonės badauja, o jie, norėdami palaikyti aukštas vaisių kainas, dalį jų sunaikina, užuot išdalinę vargšams arba bent pigiau pardavę.

Sunku buvo patikėti, kad laikraščiai ir radijas sako tiesą. Nejaugi  taip gali būti? – niekaip netilpo mano vaikiškoje galvoje toks elgesys. Nupiešti sunkvežimį, jūros krantinėje į vandenį verčiantį vaisius, nesudėtinga – todėl turbūt tai melas.

Continue reading „Sekmadieniniai pamąstymai. Lietuviams Lietuvoje darosi karšta”

Paskutinioji buvusio aukšto Klaipėdos miesto savivaldybės pareigūno byla pasiekė teismą

Klaipėdos apygardos prokuratūra apygardos teismui perdavė nagrinėti jau paskutiniąją, penktąją, baudžiamąją bylą, kurioje kyšio priėmimu kaltinamas buvęs ilgametis Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius 67 m. A. Š. Kaip ir kitais atvejais, kartu su juo bus teisiamas ir kyšį valdininkui davęs vienos bendrovės atstovas.

Continue reading „Lietuvos prokuratūra informuoja: navigacinė įranga neišgelbėjo kontrabandos krovinio”

ukraina_zvalg_herbs

Vokiečių firma „Tutogen Medical GmbH“ pernai pasipildė implantų atsargas per tiekimus iš Latvijos, Estijos, Vengrijos, Čekijos ir Slovakijos. Bet pagrindine firmos tiekėja tapo Ukraina, kur medžiagos paėmimu transplantacijai iš žuvusiųjų kūnų legaliai užsiiminėjo daugiau kaip 20-imt teisminės medicinos institutų, praneša „Die Zeit“. Beje, firma transplantacijos medžiagomis aptarnavo Amerikos rinką.

Tačiau rugpjūtį, leidinio duomenimis, „Tutogen“ firma savanoriškai atsisakė importo licencijos. Todėl rugsėjui užplanuotas organų priežiūros inspektavimas Ukrainoje neįvyko. „Tikriausiai per inspektavimą būtų išaiškėję nemalonūs dalykai“, – mano Martina Keller. „2012 metais Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) atliko tyrimus dėl neteisėtai paimamų kūno dalių iš palaikų, kurie palietė tris teisminės medicinos institutus“, – rašo ji.

Continue reading „Lavonas kaip žaliava”

doleriai

Lie­tu­vos lais­vo­sios rin­kos ins­ti­tu­tas (LLRI) pri­sta­ty­ta­me nau­ja­me lei­di­ny­je „Lie­tu­vos še­šė­li­nė eko­no­mi­ka“ pa­tei­kia duo­me­nis apie še­šė­lį Lie­tu­vos al­ko­ho­lio, ci­ga­re­čių ir ku­ro rin­ko­se.

LLRI at­lik­tas ty­ri­mas ir skai­čia­vi­mai ro­do, kad spi­ri­tuo­tų, stip­rių­jų gė­ri­mų rin­ko­je ne­le­ga­lios pre­kės šiais me­tais su­da­ro 36 proc. rin­kos. Ci­ga­re­čių rin­ko­je še­šė­lis sie­kia 29 proc. Ne­le­ga­li ku­ro rin­ka sie­kia apie 18 proc. LLRI ver­ti­ni­mai grįs­ti Lie­tu­vos se­niū­nų, rin­kos spe­cia­lis­tų ap­klau­so­mis, anks­čiau at­lik­tais ty­ri­mais bei ak­ci­zi­nių rin­kų da­ly­vių su­teik­tais duo­me­ni­mis.

Ty­ri­me daug dė­me­sio ski­ria­ma še­šė­li­nės eko­no­mi­kos prie­žas­tims. Pa­grin­di­ne še­šė­li­nės eko­no­mi­kos prie­žas­ti­mi lai­ko­mas re­gu­lia­vi­mų ir mo­kes­čių ly­gis. Vy­tau­tas Žu­kaus­kas, LLRI vy­res­ny­sis eks­per­tas, pri­sta­ty­da­mas lei­di­nį, aiš­ki­no: „Mo­kes­čiai ir re­gu­lia­vi­mas yra le­ga­lios veik­los są­nau­dos. To­dėl kuo di­des­ni yra mo­kes­čiai ir kuo dau­giau pri­va­lo­mų re­gu­lia­vi­mų pa­ti­ria vei­kian­tie­ji le­ga­liai, tuo di­des­nė pa­ska­ta rin­kos da­ly­viams veng­ti jų vei­kiant še­šė­ly­je“.

Continue reading „Lietuva – ketvirtoji pagal šešėlinės ekonomikos mastus”

anusauskas_slaptai.lt

Dabar jau aiškėja kai kurios naujos vadinamojo “pliušinių meškiukų desanto” aplinkybės. Jos leidžia kelti versiją, esą galbūt nesankcionuotas skrydis iš Lietuvos į Baltarusiją tebuvo viso labo mums nenaudinga provokacija, kurios pagrindinis tikslas – ne demokratijos skatinimas Baltarusijoje, o tiesiog sumaniai užmaskuotas bandymas Lietuvą sukiršinti su … Švedija.

Būtent – sukiršinti su Švedija. Atkreipkite dėmesį – netrukus po daug triukšmo ir politinių aistrų sukėlusio nelegalaus skrydžio Švedija oficialiai pakvietė Lietuvą prisijungti prie jos vadovaujamos Europos Sąjungos Šiaurės šalių kovinės grupės. Prisijungimas numatytas 2015-ųjų metų viduryje. Tokį kvietimą Lietuvai įteikė ne kas kitas, o Švedijos ambasadorė Lietuvoje J.E. Cecilia Ruthstriom – Ruin. Kvietimą pasirašė pati Švedijos gynybos ministrė Karin Enstriom.

Continue reading „Didžiausios bėdos – kai kalbama puse lūpų”