Panevėžio apygardos prokuratūra Aukščiausiajam Teismui apskundė žemesnių instancijų teismų išteisinamuosius nuosprendžius baudžiamojoje byloje, kurioje buvęs Seimo narys V. M. buvo kaltinamas sukčiavimu, kyšininkavimu ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, o lobistas A. R. – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi.

Kasaciniame skunde Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Mindaugas Rimkus išdėstė argumentus, kodėl nesutinka su Vilniaus apygardos teismo 2015 metų liepos 24 dieną bei Lietuvos apeliacinio teismo 2016 metų lapkričio 25 dieną priimtais nuosprendžiais, išteisinusiais abu teisiamuosius.

„Kasacinis skundas pateiktas dėl teismų netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei dėl padarytų esminių baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, teismams vertinant byloje surinktus įrodymus“, – sakė prokuroras M. Rimkus. Prokuroro teigimu, žemesniųjų instancijų teismai dalį byloje surinktų duomenų vertino neišsamiai, o dėl dalies įrodymų iš viso nepasisakė.

Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdybos pareigūnai ikiteisminį tyrimą atliko dėl įtarimų jiems sukėlusios 2009-2011 metais vykdytos V. M. ir A. R. veiklos. Šiam tyrimui vadovavo Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorai. V.M. buvo kaltinamas, kad 2009 metų pavasarį, jam būnant Seimo nariu, vilnietis E. B. jo nurodymu įsteigė labdaros ir paramos fondą „Paramos iniciatyvos“, į kurį dalis rėmėjų pervestų lėšų galimai buvo pasisavintos V. M. Pareigūnai įtarė, kad nors oficialiai fondas buvo skirtas pagyvenusių žmonių ir žmonių su negalia asociacijoms ir organizacijoms paremti, iš jo tuomečio Seimo nario V. M. reikmėms buvo panaudota apie 58 tūkst. litų (16 tūkst. 800 eurų).

Ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų surinktais duomenimis, nors fondas buvo įsteigtas E. B. vardu, galimai faktinis jo vadovas buvo V. M. – jis pats ieškojo rėmėjų, skirstė gautą paramą, nors pagal įstatymus, būdamas Seimo nariu tokia veikla užsiimti negalėjo. V. M. taip pat buvo kaltinamas, kad iš fondo oficialaus vadovo E. B. išsireikalavo ir kyšį – daugiau nei 2 tūkst. litų (608 eurų) vertės fotoaparatą.

Buvo įtariama, kad kai kurie minėtam labdaros fondui po kelias dešimtis tūkstančių litų aukoję verslininkai už tai sulaukė V. M. pagalbos Seime registruojant ir priimant jų verslui palankius įstatymus. Tyrimo metu surinkti duomenys leido įtarti, kad tokiems sandoriams įvykti padėjo lobistas A. R., kuris prieš tai V. M. ir padėjo įkurti labdaros ir paramos fondą.

Lobistas A. R. šioje byloje buvo kaltinamas, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, galimai atliko nesuderinamus su teisėta lobistine veikla veiksmus ir taip piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi.

Įtariama, kad A. R. galimai ne tik padėjo V. M. įsteigti fondą „Paramos iniciatyvos“, tačiau vėliau surado rėmėją, kuris turėjo interesų dėl jo verslui svarbių įstatymų registravimo ir priėmimo Seime bei įkalbėjo jį paremti neoficialiai Seimo nario V. M. valdomą paramos ir labdaros fondą. Kai kuriuose dalykiniuose susitikimuose, kuriuose su Seimo nariu V. M. buvo aptariama galimybė inicijuoti A. R. atstovaujamoms bendrovėms palankių įstatymų svarstymą ir priėmimą Seime bei vyko kalba apie fondo „Paramos iniciatyvos“ rėmimą, dalyvavo ir pats lobistas A. R.

Informaciją pateikė Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rasa Stundžienė (Panevėžys).

2017.02.16; 05:28 

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė siūlo į Seimo rudens sesijos darbotvarkę įtraukti 16 naujų įstatyminių iniciatyvų, kurios prisidės prie socialinės žmonių gerovės kūrimo, padės apsaugoti valstybės turtą ir žemę, užkirs kelią sukčiavimui, mokesčių vengimui, nebaudžiamumui, valstybės apgaudinėjimui ir padės kurti skaidresnę politinę sistemą šalyje. 

Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tęsdama korupcijos naikinimo, kovos su sukčiavimu ir piktnaudžiavimu liniją, Prezidentė siūlo įrankius, kurie neleis apvaginėti valstybės ir išvengti atsakomybės už padarytus nusikaltimus.

Kad nusipirkus pašiūres nebūtų užgrobiami hektarai valstybinės žemės privačioms statyboms, Prezidentė teikia Žemės įstatymo pataisas, kuriomis bus griežtai reglamentuota sklypų formavimo ir jų naudojimo tvarka valstybinėje žemėje.

Neteisėtam praturtėjimui, „juodosios buhalterijos“ tradicijoms ir sukčiavimui mokesčiais pažaboti, Prezidentė siūlo žymiai apmokestinti neaiškios kilmės pajamas ir už visų mokesčių vengimą, ne tik PVM, įvesti atgrasančias bausmes.

Turto konfiskavimo ir nusikaltimais padarytos žalos atlyginimo nebus galima išvengti ir manipuliuojant turto perleidimu tretiesiems asmenims, nes šalies vadovės inicijuojamos pataisos numatys galimybę areštuoti įtariamųjų turtą iki pat baudžiamojo proceso pabaigos. 

Prezidentė siūlo įteisinti ir užsienyje besislapstančių Lietuvos piliečių baudžiamąjį persekiojimą ir taip sudaryti teisėsaugai galimybę teisti šiuos sukčius ir nusikaltėlius „už akių“, kad nesikartotų nuo teisingumo bėgančiųjų istorijos.

Kad šalies gyventojai jaustųsi socialiai saugesni ir galėtų kurti kokybiškesnį gyvenimą, Prezidentė inicijuoja pataisas, kurios padės kurti naujas darbo vietas, lengviau įsidarbinti, taip pat užtikrins didesnę pažeidžiamiausių žmonių apsaugą.

Šalies konkurencingumui didinti, darbo vietoms kurti svarbios Profesinio mokymo įstatymo pataisos, kuriomis numatoma reformuoti profesinį mokymą rengiant valstybės ir verslo poreikius atitinkančius specialistus, pakelti profesinio mokymo kokybę, sukurti skaidrų šių mokyklų valdymą.

Prezidentė taip pat siūlys įstatymo pataisas, kurios užkirs kelią verslui piktnaudžiauti socialinių įmonių statusu ir taip prisidengiant neįgaliaisiais susimažinti mokesčius valstybei.

Nepasiturintiems šalies gyventojams skirtos valstybės lėšos turi realiai pasiekti žmones, o ne lopyti savivaldybių biudžetus, todėl viena iš šalies vadovės iniciatyvų bus skirta užtikrinti, kad sutaupyti socialinei paramai skirti pinigai būtų panaudojami pirmiausia atskirčiai ir skurdui mažinti, gyvybiškai būtinoms socialinėms paslaugoms plėsti.

Siekiant tikslo „Lietuva be vaikų globos namų“ bus teikiamos pataisos, kurios supaprastins įvaikinimą. Siūloma trumpinti įvaikinimo terminus, išplėsti įvaikinti galinčių asmenų ratą ir mažinti jiems tenkančią biurokratinę naštą bei užtikrinti globojamų ir įvaikinamų vaikų saugumą.

Spartesniam valstybės vystymuisi ypač svarbu skaidri politinė sistema ir rinkimai. Prezidentės iniciatyva parengtos pataisos užtikrins politikų atskaitomybę visuomenei, padės šalinti protekcionizmo, „švogerizmo“ apraiškas ir amžinų vadovų tradicijas valstybinėse įstaigose.

Prezidentė siūlo panaikinti esamas landas, kuriomis naudojantis gali būti netaikomos kadencijos įstaigų prie ministerijų vadovams, ir pradėti realią jų rotaciją. Dabar keturiolika ministerijų turi daugiau nei 300 pavaldžių institucijų, kai kurių jų vadovai nėra keitęsi dešimtmečiais.

Taip pat Prezidentė siūlo įteisinti šiuo metu nepajudinamų Vyriausybės įstaigų vadovų nušalinimą, jeigu jie yra įtariami korupcinėmis ar kitomis nusikalstamomis veikomis.

Teikiamos Baudžiamojo proceso kodekso pataisos neleis išsisukti nuo teisingumo pavadinimus kaitaliojančioms politinėms partijoms, kurios siekia išvengti baudžiamojo persekiojimo, prisidengdamos reorganizacija ir likvidavimu.

Prezidentė inicijuos pataisas, kurios įteisins viešą atskaitomybę ir labdaros ir paramos fondams, kad jie nebūtų priedanga politinei korupcijai ir paslėptai politinei reklamai.

Politikus, kurie nuo rinkėjų nuslėpė ir nedeklaravo turto, pajamų, dovanų ar interesų, Prezidentė siūlo šalinti iš rinkimų arba iš užimamo posto.

Taip pat priėmimo Seime laukia dar pavasario sesijoje Prezidentės pateiktos 11 įstatymų pataisų ir 3 vetuoti įstatymai – Darbo kodeksas ir jį lydintys įstatymai, Pagalbinio apvaisinimo bei Užsieniečių teisinės padėties įstatymai.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.08.22; 16:13

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė labdaros ir paramos fondo „Vilties centras“ valgykloje susitiko su centro gyventojais, lankytojais ir savanoriais. Dviejose fondo valgyklose Vilniuje kas dieną nemokamai pamaitinami apie 500 skurstančių ar vargingai gyvenančių žmonių.

Šiuo metu trijuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose veikia 7 labdaros valgyklos, kuriose kasdien apsilanko daugiau kaip 2,5 tūkst. skurstančių Lietuvos piliečių. Pasak Prezidentės, tokios maitinimo įstaigos – gerokai daugiau nei paprastos vietos, kuriose galima gauti šilto nemokamo maisto. Tai vilties ir paguodos užuovėja, į kurią nuolat sugrįžta šimtai likimo nuskriaustų žmonių.

Continue reading „Nei vienas žmogus neturi būti paliktas likimo valiai”