Lapkričio 10 d. Vilniaus miesto savivaldybės Valstybinės kalbos reikalų visuomeninės komisija (VKRVK), kartu su kitomis organizacijomis kreipėsi į Valstybės kontrolę prašydami atlikti Lietuvos kalbos priežiūros institucijų finansinį ir veiklos auditą. 

Lietuviais norime ir būt... Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Lietuviais norime ir būt… Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Susitikime su valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutiene dalyvavo visuomeninės komisijos pirmininkė Eglė Mirončikienė, Nacionalinės vartotojų federacijos vadovė Alvita Armanavičienė, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos atstovas Vladas Turčinavičius. Susitikimo dalyviai aptarė valstybinės kalbos priežiūros bėdas, jų sprendimo būdus ir sutarė dėl tolesnio bendradarbiavimo.

lietuviu_kalbos_isdavyste
Lietuvių kalbos išdavystė.

Lietuvos valstybės kontrolieriui Arūnui Dulkiui adresuotame visuomenininkų prašyme „dėl kalbos  priežiūros institucijų finansinio ir veiklos audito“ pažymima, kad Valstybės lėšomis išlaikoma daug už valstybinę kalbą atsakingų institucijų.

„Kultūros ministerija formuoja valstybės politiką valstybinės kalbos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą. Kalbos norminimo, tvarkybos ir priežiūrai užtikrinti veikia Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Valstybinė kalbos inspekcija, savivaldybių kalbos tarnybos. Savivaldybėms perduotoms funkcijoms vykdyti skiriami valstybės biudžeto asignavimai. Tačiau kalbos priežiūrai skiriamos biudžeto lėšos naudojamos neefektyviai“, – rašoma prašyme.

Pasak visuomenininkų lietuvių kalba vis labiau nuvertinama ir stumiama iš šalies viešojo gyvenimo. „Ji vis labiau teršiama svetimžodžiais, vis daugėja teisės aktų reikalavimų neatitinkančių viešųjų užrašų, iškabų, reklamų, įmonių ir renginių pavadinimų, konferencijose, mokymuose ir kitur dažnai neužtikrinamas vertimas į valstybinę kalbą. Ypač apgailėtina padėtis Lietuvos sostinėje Vilniuje“, – teigiama dokumente.

kalbeti lietuviskai draudziama
Kalbėti lietuviškai draudžiama.

Visuomenininkai įsitikinę, kad kalbos norminimo, tvarkybos, priežiūros institucijų sistema neužtikrina kontrolės kokybės, visuotinumo ir yra nepakankamai veiksminga.

„Lietuva yra vienintelė valstybė, galinti garantuoti lietuvių tautos ir kalbos egzistavimą bei raidą, todėl už valstybinę kalbą atsakingų institucijų netinkamas darbas, lietuvių kalbos skurdinimas, vartojimo srities susiaurinimas laikytinas grėsme Lietuvos valstybės pamatinėms vertybėms“, – teigia visuomenininkai.

Šį kreipimąsi į Valstybės kontrolę pasirašė nemažai nevyriausybinių organizacijų: 

Nacionalinė vartotojų teisių federacija, Lituanistų sambūris, Lietuvių fronto bičiulių sąjūdis, Žmogaus teisių gynimo asociacija, Kauno jungtinis demokratinis judėjimas, Šiaulių apskrities bendruomenių konfederacija, Vilniaus bendruomenių asociacija, Vakarų Lietuvos tėvų forumas, Šiaulių miesto Sąjūdžio pirmeivių klubas, Nacionalinis interesas, Už socialinį teisingumą, Skaidri politika, Vilniaus m. savivaldybės Prevencijos ir viešosios tvarkos visuomeninė komisija, Vilniaus m. savivaldybės Kultūros visuomeninė komisija,  Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Vilniaus skyrius, Vilniui ir Tautai ir kt.

2016.11.11; 06:35

Tautininkų sąjungos „PAREIŠKIMAS DĖL ADMINISTRACINIO TEISĖS PAŽEIDIMO TEISENOS PRADĖJIMO IR ĮPAREIGOJIMŲ PAŠALINTI GATVIŲ PAVADINIMŲ UŽRAŠUS NELIETUVIŲ KALBA”

2016-09-04 dieną Varšuvos ir Rusų gatvėse Vilniuje, prisidengiant Europos kalbų dienos proga, buvo atidengtos gatvių pavadinimų lentelės lenkų ir rusų kalbomis.

Ten greta gatvių pavadinimų lietuvių kalba buvo iškabinti gatvių užrašai atitinkamai lenkų ir rusų kalbomis (“ulica Warszawska” ir “Russkaja ulica”).

LR Valstybinės kalbos įstatymo 17 straipsnis nustato, kad Lietuvos Respublikoje viešieji užrašai yra valstybine kalba. Valstybinė kalba privaloma visų LietuvosRespublikos įmonių, įstaigų ir organizacijų antspauduose, spauduose, dokumentų blankuose, iškabose, tarnybinių patalpų ir kituose užrašuose, Lietuvos gaminių ir paslaugų pavadinimuose bei aprašuose. 

Europos Sąjungos diena. Slaptai.lt nuotr.
Europos diena. Slaptai.lt nuotr.

Vidaus reikalų ministro 2011 m. sausio 25 d. įsakymu Nr. 1V-57 patvirtinto Pavadinimų gatvėms, pastatams, statiniams ir kitiems objektams suteikimo, pakeitimo ir įtraukimo į apskaitą tvarkos aprašo 31 punktu nustatyta, kad gatvių pavadinimai, pateikiami lentelėse, informaciniuose ženkluose ar pavadinimų lentelėse, turi būti nurodomi taip, kaip jie yra įregistruoti Adresų ar Nekilnojamojo turto registre. Adresų registre gatvių pavadinimai registruojami tik valstybine kalba.

Mūsų žiniomis, tiek Varšuvos, tiek Rusų gatvės Adresų ir Nekilnojamojo turto registruose yra įregistruotos tik lietuvių kalba, t.y. jokie šių gatvių pavadinimai kitomis kalbomis negali būti naudojami. LR Valstybinės kalbos įstatymas (18 str.) numato tik vieną išimtį, kuomet užrašai gali būti pateikiami ir kitomis kalbomis – kuomet rašomi tautinių bendrijų organizacijų pavadinimai, tačiau nei vienu iš šiame pareiškime minimų atvejų nebuvo užrašytas tautinės bendrijos organizacijos pavadinimas. Pareigos laikytis įstatymo reikalavimų nešalina ir ta aplinkybė, jog toks dvigubų užrašų pakabinimas buvo atliekamas Europos kalbų dienos proga.

Gatvių pavadinimų rašymas dviejomis kalbomis analogiškai yra vertinamas ir teismų praktikoje – pvz. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013-01-28 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. I-965-142/2013, yra nurodęs, kad toks gatvių pavadinimų rašymas dviejomis kalbomis prieštarauja LR Valstybinės kalbos įstatymo 17 str., dėl ko Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorius buvo įpareigotas pakeisti Valstybinės kalbos įstatymo neatitinkančias gatvių lenteles į tokias, kuriose būtų nurodyti VĮ Registrų centre įregistruoti gatvių pavadinimai lietuvių kalba.   

Pagal LR Valstybinės kalbos įstatymo 24 straipsnį bet kokie veiksmai prieš Lietuvos Respublikos Konstitucijos nustatytą valstybinės kalbos statusą neleistini, o už šio įstatymo nuostatų tiesioginį vykdymą atsakingi institucijų, įstaigų, įmonių, tarnybų bei organizacijų vadovai. Asmenys, pažeidę šį įstatymą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Atsakomybę už tokius veiksmus detalizuoja Administracinių teisės pažeidimų kodeksas, pagal kurio 91(7) straipsnį yra numatyta administracinė atsakomybė už autentiškų ir oficialių Lietuvos vietovardžių formų nevartojimą teisės aktuose, kituose oficialiuose leidiniuose, kartografijoje, kelių bei gatvių rodyklėse, iškabose, antspauduose, komunikacijose, Lietuvos Respublikos gaminių dokumentuose, vadovėliuose, o pagal ATPK 246 (7) str., bylas pagal ATPK 91(7) str. nagrinėja Valstybinės kalbos inspekcija. Atsižvelgiant į tai, Valstybinės kalbos inspekcijos prašome pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą atsakingiems Vilniaus m. savivaldybės administracijos pareigūnams ir patraukti juos administracinėn atsakomybėn.

Tikėtina, jog net ir pradėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, įstatymo pažeidimas nebus pašalintas neteismine tvarka, todėl, įgyvendinant Savivaldybių administracinės priežiūros įstatyme numatytas pareigas, Vyriausybės atstovo Vilniaus apskrityje prašome inicijuoti teisminį procesą atsakingiems Vilniaus m. savivaldybės administracijos pareigūnams dėl įpareigojimo pašalinti šiame pareiškime nurodytus įstatymo pažeidimus.

Iš teisminės praktikos matyti, kad analogiškų veiksmų Vyriausybės atstovas Vilniaus apskrityje ėmėsi ir dvigubų gatvių pavadinimų užrašų Šalčininkų rajone atveju, t.y. įstatymo reikalavimai nuosekliai turi būti vykdomi visų asmenų atžvilgiu.

Apie priimtą sprendimą prašome informuoti raštu.

Šis laiškas išsiųstas Valstybinei kalbos inspekcijai ir Vyriausybės atstovui Vilniaus apskrityje. Šio laiško autorius – Tautininkų sąjunga.

2016.09.11; 08:36