Sraigtasparnis. Kur skrenda? Slaptai.lt nuotr.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda apsilankęs ilgojo nuotolio oro gynybos sistemos „Patriot“ dislokacijos vietoje sako, kad Lietuvos dangus NATO viršūnių susitikimo metu bus „patikimai apgintas“. Trys sraigtasparniai. Gintaro Visocko nuotr.
„Turime dar vieną pavyzdį, kuomet mūsų patikimas sąjungininkas – Vokietija – ne tik buvo pasirengęs suteikti mums „Patriot“ sistemas, bet jas jau ir dislokavo. Jos yra pajungtos prie sistemų ir visiškai operacinės nuo šio ryto ir mūsų dangus yra tikrai patikimai apgintas“, – žurnalistams penktadienio vakarą sakė prezidentas G. Nausėda.
Prezidentas pabrėžė, kad „Patriot“ sistemos Vilniuje Aljanso susitikimo metu nebus vienintelė ginkluotė, sauganti šalies oro erdvę.
„Tam bus panaudotos tiek Lietuvoje esančios NASAMS sistemos, tiek ir mūsų kito sąjungininko – Ispanijos (sistemos – ELTA). Ir turėsime trumpojo nuotolio sistemas – reiškia, turėsime visą kompleksą oro gynybos sistemų, kas yra labai svarbu tam, kad Lietuvos dangus būtų patikimai apgintas“, – teigė G. Nausėda.
„Tikrai vaizdelis man patinka. Geriausia būtų, aišku, gyventi be ginklų, bet gyvename tokiame pasaulyje, kuomet matydamas tokius vaizdus mūsų oro uoste jautiesi saugiau“, – pažymėjo jis. Sraigtasparniai virš Pilaitės. Gintaro Visocko nuotr.
G. Nausėda taip pat atkreipė dėmesį, kad Lietuva jau mąsto ir apie rotaciniu pagrindu šalyje turėsiančią atsidurti oro gynybos sistemą.
„Dabar yra svarbiausia ta oro gynybos sistema, kurią norime matyti rotaciniu pagrindu, nes mes galvojame jau apie tolesnį laikotarpį, ne tik tas dienas, kuomet posėdžiausime NATO viršūnių susitikime. Be abejo, reikės daug dirbti su sąjungininkais, kad sudarytume tą priemonių kompleksą ir kad jos galėtų rotuotis taip, kad užtikrintų mūsų oro gynybą nuolatos“, – teigė prezidentas.
Sraigtasparnis. Gintaro Visocko nuotr.
Apie tai, kad liepos mėnesį vyksiančio NATO viršūnių susitikimo metu Lietuvos oro erdvę saugos vokiška „Patriot“ oro gynybos sistema, buvo paskelbta dar gegužės pabaigoje.
Vokietija sistemą Lietuvoje dislokavo prieš daugiau nei savaitę, birželio pabaigoje.
Lietuvos kariuomenė kartu su NATO sąjungininkais remia liepos 11–12 dienomis vyksiančio NATO viršūnių susitikimo saugumo užtikrinimą – bus sustiprintas saugumas sausumoje, teritoriniuose vandens telkiniuose bei oro erdvėje.
Lietuvos kariuomenės teigimu, sistema „Patriot“ kovines užduotis Lietuvoje atlieka pirmą kartą. Remiantis kolektyviniais sprendimais dislokavimo vietoje dirba Vokietijos kariuomenės įgula, kuri užtikrins sklandų sistemos funkcionavimą.
Reaguodama į sekmadienį įvykusį incidentą, Vyriausybė trečiadienį nusprendė uždrausti į Lietuvos oro erdvę įskristi oro vežėjams, turintiems Baltarusijoje išduotą oro vežėjo pažymėjimą.
„Europos Vadovų Taryba priėmė aiškias išvadas, kur pasakė, kad Baltarusijos oro transporto bendrovėms turi būti uždrausta naudotis ES oro erdve. Po konsultacijų Briuselyje ir dėl bendrų sprendimų mes siūlytume sprendimą iš karto įgyvendinti“, – Vyriausybės posėdyje sakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Nutarimas įsigalios gegužės 27 dieną, 3 valandą ryto Lietuvos laiku.
Baltarusijos režimas sekmadienį Minske priverstinai nutupdė iš Graikijos į Lietuvą skridusį keleivinį lėktuvą, kad suimtų opozicijos žurnalistą ir aktyvistą Ramaną Pratasevičių.
Tarptautinė bendruomenė pasmerkė tokį Baltarusijos režimo elgesį.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis teigia, kad pradėjus galioti Vyriausybės priimtam draudimui atvykti į Lietuvos oro uostus ir išvykti iš jų, jeigu skrydis bus vykdomas per Baltarusiją, daugiausiai bus paveikti Pietų kryptimi vykdomi reisai. Šiai dienai, ministro teigimu, yra suplanuota apie 180 skrydžių per parą 26 kryptimis.
„Mūsų skaičiai rodo, kad šiuo metu tai paveiks maždaug 26 skrydžių kryptis, skrydžius per parą. Kurie atvyksta ir išvyksta iš oro uostų, tai yra skrydžiai, kurie susiję su Pietų kryptimi“, – po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo M. Skuodis.
„Maždaug tiek skrydžių, kiek yra susiję ir su Baltarusijos, ir su Lietuvos oro erdve, per parą yra kažkur 180. Kitaip sakant, tai yra tikrai didelis skrydžių skaičius, atsižvelgiant į tai, kad aviacija išgyvena ne pačius lengviausius laikus“, – sakė M. Skuodis.
Ministras pažymi, kad tai nereiškia visiško reisų nutraukimo. Pasak jo, bendrovėms teks pasirinkti kitą maršrutą. Maršrutai, pasak M. Skuodžio, yra derinami prieš pakylant lėktuvui, ir leidimas pakilti nebus suteikiamas tuo atveju, jeigu skrydis bus planuojamas pro Baltarusijos oro erdvę.
„Prieš pakylant lėktuvui, yra suderinamas maršrutas. Tai jeigu maršrutas yra per Baltarusiją, tai tiesiog nebus leidžiama pakilti, nes mes negalėsime to orlaivio priimti Lietuvoje“, – teigė susisiekimo ministras.
ELTA primena, kad reaguodama į sekmadienį iš Atėnų į Vilnių skridusio „Ryanair“ lainerio nutupdymą Minske, Vyriausybė neeilinio posėdžio metu priėmė draudimą į Lietuvos oro uostus atvykti ir išvykti, jeigu skrydis bus vykdomas per Baltarusiją.
Sekmadienį skridęs laineris po melagingo pranešimo apie neva jame esančią bombą buvo priverstinai nutupdytas Minske. Baltarusijos oro erdvėje jį lydėjo šios šalies karinių oro pajėgų naikintuvas Mig-29.
Lėktuvu skrido Baltarusijos režimo kritikas Romanas Protasevičius, kuris buvo sulaikytas Minske.
Praėjusią savaitę, rugpjūčio 21-27 dienomis, NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai keturis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių, praneša Krašto apsaugos ministerija.
Rugpjūčio 22-ąją NATO naikintuvai perėmė ir lydėjo du „Su-27“ tipo orlaivius, skraidžiusius iš Rusijos žemyninės dalies virš Baltijos jūros ir atgal. Orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, be iš anksto pateiktų skrydžių planų, ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė.
Rugpjūčio 24-ąją NATO naikintuvai lydėjo orlaivį „Il-22“ ir du orlaivius „Su-27“. Orlaivis „Il-22“ skrido iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį su iš anksto pateiktu skrydžio planu, be įjungto atsakiklio, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Du „Su-27“ orlaiviai skrido iš Kaliningrado srities ir atgal be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio su regioniniu skrydžių valdymo centru nepalaikė.
Rugpjūčio 26-ąją NATO naikintuvai du kartus kilo palydėti Rusijos orlaivių. Pirmuoju pakilimu buvo perimtas vienas „An-72“, trys „An-12“ ir trys „Su-27“ tipo orlaiviai, skridę iš Rusijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis „An-72“ skrido su įjungtu atsakikliu, pagal skrydžio planą, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Trys „An-12“ orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, pagal skrydžių planus, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė. Trys „Su-27“ tipo orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, be skrydžių planų, ryšio su regioniniais skrydžių valdymo centrais nepalaikė.
Antru pakilimu buvo perimti trys orlaiviai „An-12“, skridę iš Kaliningrado srities į Rusijos žemyninę dalį. Orlaiviai skrido be įjungtų atsakiklių, pagal skrydžių planus, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija birželio 22 dieną įteikė notą Baltarusijos ambasados Lietuvoje laikinajai reikalų patikėtinei Liudmilai Tatarinovič dėl birželio 21 dieną iš Baltarusijos įskridusio ir Lietuvos Respublikos valstybės sieną oro erdvėje pažeidusio civilinio orlaivio An-2. Oro erdvę stebinčios tarnybos užfiksavo, kad birželio 21 d. iš Baltarusijos įskridęs civilinis orlaivis An-2 net du kartus pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės sieną oro erdvėje.
Pirmą kartą siena kirsta ties Dubičiais Varėnos rajone, antrą – ties Musteikais Varėnos rajone. Vėliau civilinis orlaivis An-2 galutinai sugrįžo į Baltarusijos oro erdvę.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija pareikalavo Baltarusijos kuo skubiau pateikti pasiaiškinimą dėl šio incidento ir paragino imtis visų būtinų priemonių, kad ateityje tokie incidentai nepasikartotų.
Rugpjūčio 29- rugsėjo 4 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai penkis kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.
Rugpjūčio 30 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir palydėjo tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį skridusį Rusijos Federacijos orlaivį IL-20. Orlaivis skrido pagal skrydžio planą, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, skrido su neįjungtu autoatsakikliu.
Rugpjūčio 31 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir palydėjo tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį skridusį Rusijos Federacijos orlaivį AN- 24. Orlaivis skrido be plano, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, skrido su įjungtu autoatsakikliu.
Rugsėjo 2 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Rusijos Federacijos žemyninės dalies į Kaliningrado sritį skridusių Rusijos Federacijos orlaivių. Pirmą kartą – AN-12 ir antrą – TU-134. Orlaiviai skrido pagal skrydžio planą, ryšį su skrydžių valdymo centrais palaikė, skrido su neįjungtais autoatsakikliais.
Rugsėjo 4 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai atpažino ir palydėjo tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros iš Kaliningrado srities į Rusijos Federacijos žemyninę dalį skridusius Rusijos Federacijos orlaivį TU-134, su dviem jį lydinčiais orlaiviais SU-27. TU-134 skrido pagal skrydžio planą, skrido su atsakikliu, ryšį su skrydžio centrais palaikė. Orlaiviai SU-27 skrido be skrydžio plano, ryšio nepalaikė, autoatsakikliai nebuvo įjungti.
