Lietuvos kariuomenei perduoti už JAV paramą įrengti infrastruktūros objektai. KAM nuotr.

Lietuvos kariuomenei perduoti už Jungtinių Amerikos Valstijų paramą įrengti infrastruktūros objektai, esantys Karinių oro pajėgų (KOP) Aviacijos bazėje Šiauliuose, pranešė Krašto apsaugos ministerija.
 
Nauji transporto priemonių ir antžeminės įrangos remonto angarai, operacijų centras, trys peronai, modernios naikintuvų gaudyklės ir vieno iš peronų apšvietimas, keletas orlaivių riedėjimui skirtų takų ir aikštelių, taip pat – antžeminio transporto judėjimo keliai gerina Karinių oro pajėgų aviacijos bazės pasirengimą priimti atvykstančius NATO sąjungininkus, didina sąveikumą ir atgrasymą.
 
Trečiadienį KOP Aviacijos bazėje Šiauliuose naujuosius infrastruktūros objektus apžiūrėjo krašto apsaugos viceministras Eimutis Misiūnas, JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas, JAV oro pajėgų vadavietės Logistikos, inžinerijos ir pajėgų apsaugos departamento direktorius brg. gen. Ronaldas E. Jolly vyresnysis, KOP vadas plk. Dainius Guzas, kiti Lietuvos ir JAV kariuomenių atstovai. 
 
Naujųjų infrastruktūros objektų įrengimui 2016–2020 m. iš JAV Europos atgrasymo iniciatyvos (angl. European Deterrence Initiative) fondo lėšų buvo skirta 24 mln. eurų. Iki galo užbaigti yra 16 objektų, dar dviejų objektų statybą numatoma baigti šiais metais. 
 
„JAV investicijos į karinę Lietuvos infrastruktūrą rodo, kad Lietuva išlieka svarbiu JAV gynybos politikos prioritetu. Kartu su JAV stiprindami Aviacijos bazės pajėgumus mes patrigubinome Lietuvos KOP Aviacijos bazės pajėgumus priimti sąjungininkų orlaivius, pagerinome treniravimosi sąlygas JAV ir kitų NATO šalių kariniams vienetams ir prisidedame prie greito sąjungininkų pajėgų atvykimo į Lietuvą ir kitas Baltijos šalis“, – sako krašto apsaugos viceministras E. Misiūnas.
 
JAV ambasadorius Lietuvoje Robertas S. Gilchristas pabrėžė, kad „šie Europos atgrasymo iniciatyvos finansuoti projektai yra neginčijamas mūsų įsipareigojimas saugoti NATO teritorinę oro erdvę. Jie sustiprina mūsų atgrasymo pozicijas, didina JAV pajėgų pasirengimą greito reagavimo operacijoms Europoje ir remia NATO sąjungininkų kolektyvinę gynybą bei saugumą”.
 
Infrastruktūros projektus Lietuvoje JAV įgyvendino pasitelkusi JAV kariuomenės inžinierių korpusą ir NATO paramos ir įsigijimų agentūrą, kurie projektavimui ir statybos darbams samdė rangovus. Nors šiems darbams buvo skelbiami tarptautiniai konkursai, didžiąją jų dalį laimėjo ir įgyvendino Lietuvos bendrovės. Jos įgyvendino projektų už 17 mln. eurų, rangovai iš užsienio šalių – už 7 mln. eurų. Daugiausiai, net 14 projektų, įgyvendino AB „Mitnija“.
 
„Nors šių objektų statybą finansavo JAV, visi jie yra perduodami Lietuvos kariuomenės nuosavybėn ir ja naudosis tiek Lietuvos, tiek ir atvykstančių NATO sąjungininkų šalių pajėgos. JAV investicijos patrigubino KOP Aviacijos bazės galimybes priimti sąjungininkų orlaivius, užtikrinti tinkamą jų priežiūrą dislokavimo metu, galimybes aptarnauti į pratybas ir mokymus Lietuvoje per Aviacijos bazę atvykstančius sąjungininkų sausumos pajėgų vienetus“, – sako krašto apsaugos viceministras E. Misiūnas.
 
Tarp JAV lėšomis finansuotų projektų – istorinio Antano Gustaičio angaro, kuriame tarpukariu buvo surenkami lietuviški lėktuvai ANBO, rekonstrukcija, kainavusi daugiau kaip 1,5 mln. eurų. Rekonstrukcijos metu buvo pakeisti senieji angaro vartai, sutvarkytos angaro šildymo ir vėdinimo sistemos. Šiuo metu A. Gustaičio angaras išlieka ne tik istorine Lietuvos aviacijai vieta, bet ir yra aktyviai naudojamas Lietuvos karinių orlaivių techniniam aptarnavimui.
 
Dar vienas naujas Aviacijos bazėje pastatytas objektas – Eskadrilės operacijų centras – užtikrins, kad į Lietuvą atvykstančių sąjungininkų karinių oro pajėgų vienetų vadovavimo elementai (štabai) turėtų tinkamas sąlygas oro operacijoms planuoti ir joms vadovauti. Įprastinė veikla tokiame centre – įvairios skrydžių planavimui aktualios informacijos analizė, skrydžių maršrutų sudarymas.
 
Aviacijos bazėje Šiauliuose užbaigti ir perduoti Lietuvos kariuomenei objektai – tik dalis visų JAV per Europos atgrasymo iniciatyvas finansuotų objektų Lietuvos kariuomenėje. JAV taip pat yra investavusios ir į Lietuvos kariuomenės poligonų pritaikymą kariuomenės reikmėms. Bendra JAV parama 2016 –2021 metais Lietuvos kariuomenės poligonų pritaikymui kariuomenės reikmėms sieks apie 15 mln. eurų.
 
Jau anksčiau Lietuvos kariuomenės poligonuose Pabradėje, Rukloje, Kazlų Rūdoje už JAV lėšas įrengti keli projektai – taikliųjų šaulių ir snaiperių šaudykla, lengvųjų pėstininkų ginklų ir sunkiųjų kulkosvaidžių šaudyklos, pėstininkų kovos mašinų šaudykla, remonto dirbtuvės ir kita mokymų ir poligonų infrastruktūra. Papildomai yra investuojama ir į karinio mobilumo gerinimą. Šį pavasarį buvo atidaryta ir pradėta eksploatuoti šalia Pabradės poligono esanti Pažeimenės geležinkelio atšaka. Jos įrengimas kainavo 2,2 mln. eurų.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.06; 07:00

Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad 2017“ parodė, jog Rusijos grėsmė yra išaugusi, todėl būtina stiprinti gynybą“, – sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, šiandien, rugsėjo 26 d,. žurnalistams pristatydamas pirminį „Zapad 2017“ pratybų vertinimą.

Pasak jo, Rusija, kuri ir toliau nuosekliai stiprina karinę galią, „Zapad 2017“ pratybose mokėsi kariauti konvencinį karą, todėl Lietuva ir NATO turi stiprinti ne tik atgrasymo, bet ir gynybos priemones. Pasak ministro, tokiomis aplinkybėmis svarbiausiais Lietuvos krašto apsaugos prioritetais išlieka kariuomenės modernizavimas, pajėgumų bei ryšių su NATO sąjungininkais stiprinimas.

Krašto apsaugos ministro manymu, abejonės dėl bendrų Rusijos ir Baltarusijos pratybų skaidrumo taip ir liko neišsklaidytos. Ministro teigimu, Rusija nesiėmė priemonių užtikrinti, kad regiono valstybės galėtų įsitikinti Rusijos skelbiama informacija apie mokymus. Pratybų organizatoriai iškreipė duomenis apie pratybose dalyvaujančius karius, pratybų vietas ir pratybų scenarijus, be to, galima teigti, kad kai kuri pateikta informacija turėjo ir dezinformacinį pobūdį.

Išankstinį susirūpinimą dėl pratybų skaidrumo ir tikrųjų tikslų patvirtina ir tai, kad prieš pratybas tiek Rusija, tiek Baltarusija pažymėjo, kad bus treniruojamasi kovoti su ekstremistinėmis ir teroristinėmis organizacijomis. Tačiau tiek stebėtojų pateikta informacija, tiek ir turimi duomenys rodo, kad pajėgos mokėsi kariauti konvencinį karą. „Buvo treniruojami konvenciniai veiksmai prieš aukštesnio technologinio lygio valstybes – tiek gynybinio, tiek ir puolamojo pobūdžio,“ – pažymėjo krašto apsaugos ministras.

Tai, kad pratybų metu neužfiksuota didesnių incidentų, ministro vertinimu yra sąlygota tiek tinkamo Lietuvos pasirengimo ir itin glaudžios šalies institucijų sąveikos, tiek ir NATO atgrasymo priemonių.

Ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad pratybose buvo panaudoti nauji strateginiai ir taktiniai Rusijos sprendimai, kurie orientavosi į greitį, reakcijos laikų trumpinimą ir pajėgų mobilizavimą ir sutelkimą.

Pratybose didelis dėmesys buvo skirtas prieigos ir regiono blokavimo priemonių (angl. anti access/area denial, A2/AD) priemonių testavimui ir treniravimui. „Zapad 2017“ metu visos A2/AD sudarančios sistemos buvo aktyvuotos ir išbandytos šalia Lietuvos esančioje Kaliningrado srityje.

Apibendrindamas pratybas „Zapad 2017“, ministras pažymėjo, kad Rusija mokėsi iš ankstesnių pamokų. „Tai jau ne be ta kariuomenė, kuri buvo 2009 m. Gruzijoje ir 2014 m. Ukrainoje. Matėme Rusijos kariuomenės Sirijoje įgytos patirties pritaikymą. Rusijos kariuomenė stiprėja,“ – kalbėjo R. Karoblis.

Krašto apsaugomis ministro teigimu, nors aktyvioji „Zapad 2017“ pratybų fazė Baltarusijoje baigėsi ir iš ten stebimas Rusijos kariuomenės išvedimas, Kaliningrado srityje pratybos tebesitęsia.

Kalbėdamas apie galimą Rusijos pajėgų pasilikimą Baltarusijoje, ministras pabrėžė, kad kol kas priežasčių nerimauti neturime, stebime vykstantį Rusijos Federacijos karinių pajėgų (karinės technikos), dalyvavusių pratybose „Zapad 2017“ išvedimą iš Baltarusijos teritorijos.

„Toliau atidžiai stebėsime ir vertinsime šį procesą“, – sakė ministras. – Be jokių abejonių, saugumo situacija po „Zapad 2017“ negerėja. Rusija ir toliau vysto karinius pajėgumus, vykdo ambicingas perginklavimo programas ir yra numačiusi ne mažiau ambicingą jų finansavimą“.

Žvelgdamas į ateitį, ministras pabrėžė tolesnį sąveikos su NATO sąjungininkais bei pačios Lietuvos apginamumo stiprinimą. Tai turėtų būti atliekama per tolesnį kariuomenės modernizavimą ir visuomenės atsparumo didinimą, o NATO ir nacionalinės pastangos turi būti paruoštos ne tik atgrasymui, bet ir gynybai.

Rugsėjo 26 d. krašto apsaugos ministras R. Karoblis pirminį karinių pratybų įvertinimą pateiks ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2017.09.28; 04:10

Didindama gynybos finansavimą, Lietuva demonstruoja įsipareigojimų vykdymą ir rodo puikų pavyzdį kitoms NATO narėms, susitikime su krašto apsaugos ministru Raimundu Karobliu gegužės 31 d. sakė ministerijoje viešėję JAV Senato rūmų asignavimų ir gynybos komitetų atstovai.

Tuo tarpu R. Karoblis pažymėjo, jog Lietuvos Vyriausybė ir toliau didins gynybos biudžetą – jau kitais metais Lietuva gynybos reikmėms teks 2,06 proc. nuo BVP, o didinamas gynybos biudžetas bus skiriamas moderniai ginkluotei, kariuomenės pajėgumų stiprinimui, karinės infrastruktūros ir poligonų atnaujinimui bei plėtrai.

Į Lietuvą aukšti JAV pareigūnai atvyko, siekdami įvertinti JAV ir NATO sąjungininkų bendradarbiavimą, taip pat susipažinti su saugumo situacija regione išaugus Rusijos agresijai bei aptarti Varšuvos viršūnių susitikime sutartų atgrasymo priemonių efektyvumo.

„Rusija augina savo pasirengimą ir karinius pajėgumus, todėl džiaugiamės, kad mažiau nei per pusmetį Lietuvoje turime pilnai sukomplektuotą NATO priešakinių pajėgų batalioną, – sakė susitikime ministras R. Karoblis. – Visgi saugumo situacija regione negerėja, ir turime galvoti papildomas gynybos priemones, įskaitant oro gynybos stiprinimą“.

Ministras padėkojo JAV atstovams už nuolatinę paramą Lietuvos gynybai: „Puikiai suprantame būtinybę savo saugumu pirmiausiai pasirūpinti patiems, tačiau vien nacionalinių pastangų neužtenka, kad būtume pajėgūs užtikrinti patikimas atgrasymo priemones. Aktyvus JAV ir NATO įsitraukimas į atgrasymo stiprinimą, taip pat fizinis JAV karių buvimas Baltijos regione keičia žaidimo taisykles“.

Pasak R. Karoblio, atsižvelgdama į pasikeitusią saugumo situaciją regione, NATO turėtų perskirstyti karines pajėgas į Rytus, kur kyla didžiausios grėsmės Aljansui, greičiau priimti sprendimus ir suteikti daugiau galių karinei vadovybei krizės atveju.

Delegacijos nariai ypatingai domėjosi Rusijos propagandos veiksmais, kuriais siekiama diskredituoti Lietuvos narystę NATO, jos karių dislokavimą Lietuvoje, bei skleidžiama dezinformacija. „Visuomenės apklausos rodo, jog absoliuti dauguma mūsų piliečių remia Lietuvos narystę NATO bei sąjungininkų karių buvimą Lietuvoje, todėl, manau, Rusijos propagandos veiksmai turi ir priešingą, nei tikimasi, poveikį – visuomenės atsparumas melagingoms žinioms tik auga“, – sakė R. Karoblis.

Kongreso nariai vizito Lietuvoje metu taip pat susitiko su Prezidente Dalia Grybauskaite, Seimo Pirmininku Viktoru Pranckiečiu, kitų institucijų atstovais.

Giedrės Maksimovicz (KAM) nuotraukos

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija

2017.06.03; 04:00

Dėmesio centre – Edmundas Jakilaitis

Reikia tramdyti žurnalistą Edmundą Jakilaitį. Tiesiog neįmanoma žiūrėti ypač jo vedamos laidos „Forumas“. Nejaugi visuomeninio transliuotojo vadovybė nemato, kad šis žurnalistas laidoje dalyvaujantiems politikams, visuomenės veikėjams, politologams tiesiog neleidžia prasižioti. 

Slaptai.lt nuotraukoje: Vytautas Visockas, šių komentarų autorius.
Slaptai.lt nuotraukoje: Vytautas Visockas, šių komentarų autorius.

Taip buvo ir lapkričio 24 d. Gerai, kad Irena Degutienė kelis kartus paprašė netrukdyti, leisti užbaigti mintį. Bet Jakilaitis, atrodo, ir po to nesuprato, kad, kaip žurnalistas, jis elgiasi neprofesionaliai, netinkamai: skeryčiojasi, nuolat kiša savo trigrašį.

Visuomeniniam transliuotojui reikia arba pasiieškoti kito laidos vedėjo, arba jam uždėti apinasrį. Žurnalistas pirmiausia turėtų kiek įmanoma trumpiau paklausti ir kantriai laukti, kol laidos dalyvis kalbės tiek, kiek jam (visiems vienodai) leista. Jakilaitis turėtų tramdyti tuos, kurie, kaip jis pats, įsiterpia kitam kalbant, replikuoja.

Toks laidos vedėjas gali atbaidyti žiūrovus, kuriems įdomi pirmiausia pakviestų pašnekovų, o ne žurnalisto, nuomonė.

Reikia pripažinti, kad Jakilaitis dalykine prasme paprastai būna gerai pasiruošęs „Forumo“ arba „Dėmesio centre“ laidoms, bėda ta, kad jis netinkamai tą savo išmanymą panaudoja, įkyriai, netinkamai jį kur nereikia kaišioja.

XXX

Manęs neįtikino

„Auksinis balsas“, „Auksinis protas“, „Auksinė daina“, auksiniai šaukštai… Ar nėra per daug to aukso? Ne viskas auksas, kas auksu žiba, – sako tautos išmintis. „Vien tik auksas valdo mus!“ – ironizuoja Mefistofelis Šarlio Guno operoje „Faustas“.

Nustebau, kad teatro, kino aktoriai taip puikiai dainuoja. To negalėčiau pasakyti apie jų vertintojus. Labai dažnai vertintojai neturi ką pasakyti, ir pliauškia banalybes, stengiasi patys pasirodyti kaip labai šmaikštūs, sąmojingi. Todėl dažnai girdime nei šį, nei tą, pavyzdžiui, kad dainininko dantys labai gražūs; jeigu jis turėtų tokius dantis, negriežtų smuiku, o dainuotų.

Mane įtikino. Manęs neįtikino. Šie bejėgiai, mažai ką reiškiantys žodžai labai dažnai kartojami. O manęs neįtikina laidos vedėjų ir komisijos narių juokeliai, ypač pastarųjų reakcija į vieną ar kitą bandymą pašmaikštauti. Jau taip juokinga, taip juokinga! Kvatojasi net atsilošę. Turbūt visi žinome, kas juokiasi „iš piršto“. Netikras jūsų juokas, gerbiamieji vertintojai. Užtektų kartais tik nusišypsoti, o kai kada gal net patempti lūpą. Manau, televizijos žiūrovai būtent taip ir reaguoja į beatodairiškai žarstomus „šposus“.

Nesakau, pasitaiko ir perliukų, aukso grūdelių, bet retokai. Geriau mažiau, bet geriau – tokia mano, „Auksinio balso“ televizijos žiūrovo, nuomonė. O aktoriai dainuoja įspūdingai.  

XXX

Turbūt esu naivus

Prastuomenei reikia duoti duonos ir žaidimų – Romos laikų išmintis, kuria valdantieji vadovaujasi iki šių dienų. Duonos mums duodama šykščiai, galima sakyti, labai šykščiai, užtat žaidimų – per akis. Omenyje turiu pirmiausia televizijų žaidimus, bet ne tik. Kartais susidaro įspūdis, kad mūsų gyvenimas – nesibaigianti šventė. Parėjai iš Vilniaus Gedimino prospekto žaisliuku nešinas, rytoj gali važiuoti į Kauną, Klaipėdą ar Alytų… Ten irgi rasi tuos pačius žaisliukus, dar pyrago, į kurį pensininkas gali tik paspoksoti, net duona toje „šventėje“ jam neįperkama.

Yra ir kitas posakis – puota maro metu. Politologai, politikai, generolai sako, kad jau prasidėjęs trečiasis pasaulinis karas. Jis jau vyksta. Ne tik konvencinis, bet ir tas tikrų tikriausias, kai griuvėsiais paverčiami miestai, karo pabėgėliai miniomis, milijonais plūsta į Europą.

O mes švenčiame, žaidžiame, diskutuojame: teisi naujoji Seimo sveikatos komiteto vadovė, savo disertacijoje abejojanti prezervatyvų nauda sutuoktinių gyvenime, ar neteisi.

Visi suprantam  – šį, tuo tarpu dar visaip vadinamą karą, pradėjo Rusija. Mes, trys Baltijos valstybės, esame jos dėmesio centre, kaip pasakytų iškilusis žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Apsupti iš visų pusių taip, kad NATO sąjungininkai gal tik labai norėdami galėtų ateiti mums į pagalbą.

Bet to noro mažai, ir vis mažėja. O kai kurie įtakingi generolai neabejoja – Rusija mus puls, vienaip arba kitaip, bet puls. Nesunku atspėti, kaip pasielgtų galimai būsimas Prancūzijos prezidentas, tas, kuris sako, kad Rusija turi daug atominių ginklų, todėl reikia jai nusileisti. Seimo narė, NATO Parlamentinės Asamblėjos viceprezidentė Rasa Juknevičienė lapkričio 27 d. kalbėjo: būsime ginami tik tada, jeigu šiuo mums gyvybiškai svarbiu reikalu vieningai balsuos visos NATO narės. Bent viena nepritars, susilaikys – ir Rusijai bus atrištos rankos.

Taip kalbėdama, R.Juknevičienė sakė nenorinti mūsų gąsdinti. O gal reikėtų?

Vyresnieji dar prisimename, kaip gynėme Televiziją, televizijos bokštą, Parlamentą… Šimtai tūkstančių susirinkdavome, pasiryžę nesitraukti. Ir jie, tie patys, kurie dabar mus puola, neišdrįso.

Tai gal jau metas ginti ne tiek Parlamentą (kol kas dar nesusikompromitavusį), o Valstybę? Tikrųjų šiuolaikinių karo ginklų turime nepakankamai, ir jų niekada užtektinai neturėsime. Bet mūsų dar yra daugiau kaip du milijonai. Ateikime bent kas antras, pavyzdžiui, prie Rusijos ambasados ir vieningai pareikalaukime: „Šalin rankas nuo Baltijos valstybių, nuo Lietuvos!” Putinas susimąstytų.

Reikėtų kitą dieną susirinkti prie Jungtinių Amerikos Valstijų ambasados ir nieko nereikalauti, o paprašyti, priminti: sakėte, kad Lietuvos priešas – Amerikos priešas; nekartokite Antrojo pasaulinio karo klaidų; mes ginsimės, bet ir jūs ateikite mums į pagalbą… Maždaug toks turėtų būti daugiatūkstantinis mitingas prie JAV ambasados arba Vašingtono skvere, arba prie Parlamento. Ir Trampas gal susigėstų dėl kai kurių savo rinkiminių kalbų. Realiai ginti ir apginti mus gali tik Amerika. Diplomatai, politikai tegul ten aktyviai dirba savo darbą, o mes jiems padėkime tuo, kuo galime.

Turbūt esu naivus: tokie mitingai dabar neįmanomi net akivaizdžiai matant, kad labai didelė tikimybė netrukus netekti Laisvę?

Gal vis dėlto liaukimės puotauti maro metu.

2016.11.28; 09:22

Lapkričio 20 d. prasideda jau trečią kartą Lietuvoje rengiamos tarptautinės pratybos „Iron Sword 2016“ (liet. „Geležinis kardas 2016“).

Apie 4 tūkst. sąjungininkų pajėgų karių iš 11 NATO šalių planuos ir vykdys gynybos ir puolimo operacijas, treniruosis atlikti žygio, susitelkimo rajono užėmimo, kovinės paramos ir kitas užduotis.

Kartu šiose pratybose bus stiprinama bendrų veiksmų sąveika su NATO sąjungininkais, taip pat treniruojamasi vykdyti įvairias operacijas apgyvendintoje vietovėje.

„Ateityje kariuomenė susidurs su šiuo metu dar nežinomais iššūkiais, todėl gebėjimas greitai prisitaikyti prie naujos situacijos yra gyvybiškai svarbus ir tam reikia ruošti karius ir štabus. Greita ir efektyvi visų teritorijoje esančių padalinių reakcija į konvencinio karo grėsmes – yra vienas pagrindinių šių pratybų uždavinių“, – sako Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Valdemaras Rupšys.

Pratybos vyks lapkričio 20–gruodžio 2 d. vienu metu Gaižiūnų ir Generolo Silvestro Žukausko poligonuose. Jose dalyvaus kariai iš Estijos, Latvijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Jungtinės Karalystės, Kanados, Lenkijos, Liuksemburgo, Rumunijos, Slovėnijos, Vokietijos ir Lietuvos.

Pratybose „Iron Sword 2016“ kartu bus vertinamas šiais metais įsteigtos Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“, Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ ir joms priskirtų padalinių kovinis rengimas. Pratybose dalyvaus ir iš rezervo karių suformuotas pėstininkų batalionas.

Pratybos „Iron Sword“ yra NATO karinio rengimo ir pratybų organizavimo programos (angl. MTEP – Military Training and Exercise Program) dalis.

Žiniasklaidos dėmesiui:

Žiniasklaidos atstovai kviečiami į oficialią pratybų „Iron Sword 2016“ atidarymo ceremonijas Generolo Silvestro Žukausko poligone, Švenčionių r. lapkričio 20 d. 10 val. ir Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ rikiuotės aikštėje Rukloje lapkričio 21 d. 10 val.

Atvykstantys į ceremonijas žiniasklaidos atstovai privalo užsiregistruoti pratybų Visuomenės informavimo centre – susisiekti telefonu ar el. paštu:

Generolo Silvestro Žukausko poligone (Pabradėje) – kpt. Paulius Babilas, tel. 8 618 40469, el. paštas: paulius.babilas@mil.lt

Gaižiūnų poligone (Rukloje) – vrš. Gintautas Mauricas, tel. 8 665 19398, el. paštas gintautas.mauricas@mil.lt

Generolo Silvestro Žukausko poligone (Švenčionių r.) treniruosis ir bus vertinamas Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“ kovinis rengimas. Jos pagrindą sudarys dvi batalionų taktinės grupės ir priskirtas Artilerijos batalionas. Pirmosios – „Baltijos“ bataliono – taktinės grupės sudėtyje treniruosis Estijos, Latvijos ir Lietuvos kariai.

Jungtinių Amerikos Valstijų 173-osios desantinės brigados 2-ojo bataliono pagrindu suformuotoje taktinėje grupėje „Titanas“ treniruosis kariai iš JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Slovėnijos ir Vokietijos. Artilerijos bataliono sudėtyje – savaeigėmis haubicomis ginkluoti Vokietijos kariuomenės 131-ojo artilerijos bataliono ir Lietuvos kariai.

Šiame poligone Lietuvos karių kontingentą sudarys kariai iš Mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“, Karaliaus Mindaugo husarų, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotųjų pėstininkų, Juozo Vitkaus inžinerijos, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionų ir kitų kariuomenės kovinių ir paramos vienetų.

Gaižiūnų poligone (Jonavos r.) treniruosis ir bus vertinamas Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ kovinis rengimas, kurios sudėtyje – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas ir tokio lygmens pratyboms pirmą kartą suformuotas rezervo karių batalionas, taip pat priskirti paramos vienetai. Šiame poligone kartu su lietuviais treniruosis kariai iš JAV ir Rumunijos.

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalione tarnaujantiems nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariams šios pratybos yra vertinamosios. Į atsargą šauktiniai kariai bus išleisti gruodžio pabaigoje.

Lapkričio 20–26 d. į pratybas „Iron Sword 2016“ bus integruotos Sausumos pajėgų Nekinetinių operacijų pratybos „Pasitikėjimas“. Jose bus stiprinami civilių ir karių tarpusavio ryšiai, atnaujinamos žinios apie šalies gynybą. Kariai supažindins gyventojus ir mokys atpažinti informacinės aplinkos keliamas grėsmes, supažindins visuomenę su karių vykdoma veikla, pratybomis ir Lietuvoje besitreniruojančių NATO sąjungininkų galimybėmis. 

Lapkričio 24-27 d. pratybų „Geležinis kardas“ dalimi taps Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės vertinamosios pratybos „Tvirtas skydas“. Jose bus vertinamas karių savanorių gebėjimas vykdyti jiems paskirtas gynybines operacijas.

Pratybų dalyvių, karinės technikos judėjimas 

Į tarptautines pratybas „Iron Sword 2016“sąjungininkai atsigabena savo ginkluotę ir kovinę techniką. Kariai į poligonus vyksta lapkričio 14-20 d., karinė technika gabenama geležinkeliais, bendro naudojimo keliais, taip pat jūrų keliu per Klaipėdos uostą ir lėktuvais per Vilniaus ir Kauno oro uostus. Karines technikos kolonas galima išvysti judant maršrutais Klaipėda–Vievis–Pabradė, Kalvarija–Kaunas–Vievis–Pabradė, Saločiai–Maišiagala–Pabradė, taip pat Rukla–Vievis–Pabradė. Kolonos lydimos Karo policijos.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.11.17; 04:48

Lietuvos Karo prievolės įstatymo pataisos, sugrąžinant privalomąją karinę tarnybą sukėlė plačias diskusijas visuomenėje ir tarp politikų.

Mano asmenine nuomone, tai buvo vienas iš geriausiai pavykusių Lietuvos politinės vadovybės sprendimų XXI amžiaus hibridinio karo aplinkybėmis, plačiai atkreipęs Vakarų ir Rusijos žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį.

Continue reading „Vygaudas Ušackas: „Šauktiniai – vienas geriausiai pavykusių sprendimų“”

kusaite_portretas

Praėjęs rugsėjis pasaulyje ir Lietuvoje pažymėtas keliais svarbiais įvykiais, susijusiais su tarptautiniu terorizmu, tiek islamiškuoju, tiek ir valstybiniu, ne vien prisiminimais apie tai, kaip 2001 metų rugsėjo 11 d. arabų mirtininkai atakavo JAV.

Netikėtas posūkis kovoje su tarptautiniu terorizmu

Rugsėjo 2 d., kai iki Rugsėjo 11 paminėjimo nebuvo likę ir 10 dienų, o revoliucija Šiaurės Afrikos musulmonų šalyse įsisiautėjo, BBC pranešė tiesiog stulbinančią naujieną, esą JAV ir Didžioji Britanija ieško galimybės pradėti derybas su „al Qaeda“, kad būtų sudarytas taikos susitarimas. Apie tai kalbėjo ne bet kas, o buvusi britų slaptosios tarnybos MI-5 vadovė Eliza Manningham-Buller BBC surengtoje viešoje paskaitoje. Pasak jos, jėgos metodai, o ir resursai, kovoje su terorizmu nėra begaliniai, todėl, siekiant užkirsti kelią prievartai, reikalingi politiniai sprendimai. Tačiau buvusi britų slaptosios tarnybos vadovė perspėjo, kad iki derybų su „al Qaeda“ pradžios dar labai toli.

Continue reading „Rudeninė tarptautinio terorizmo mozaika”