Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.

Netyla skandalas po to, kai Lietuvos Respublikos prezidentas apkaltino valdančiuosius pirmoje šios vasaros pusėje dirbtinai sulėtinus skiepijimosi tempus, galbūt, dėl to, kad nebūtų įgyvendintas prezidento tikslas pasiekti, kad iki liepos vidurio būtų 70 proc. pasiskiepijusių.

Toks kaltinimas tolygus kaltinimui dirbtinai, specialiai sukėlus papildomus susirgimų ir mirčių nuo Covid-19 atvejus.

Laukiau, kad Prezidentas permąstys, ką pasakęs, ir pareikš, kad jis tiesiog nevykusiai pajuokavo.

Nesulaukiau. Prezidento ginti Delfyje stojo Prezidentūros spaudos tarnyba, konstatuodama tą faktą, kad skiepijimosi tempai sulėtėjo ir dėl to kalta kažkokia nauja Lietuvoje institucija – Centrinė valdžia, veikusi chaaotiškai, atsiejama nuo Prezidento.

Bet Prezidento spaudos tarnyba nepaneigė svarbiausio Prezidento pasakyme – skiepijimosi tempai buvo sulėtinti dirbtinai, galbūt, siekiant jam pakenkti. Tad kaltinimas Centrinei valdžiai dirbtinai sukėlus papildomus susirgimų ir mirčių nuo Covid-19 atvejus išlieka.

Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.

Kas tai? Paprasčiausias melas, siekiant politinių tikslų, ar paranoja – psichikos sutrikimas, pasireiškiantis liguistu įvykių aiškinimu?

Iš Wikipedijos: Pagal Amerikos psichiatrijos asociacijos klasifikaciją iškiriama: persekiojimo paranoja (asmeniui atrodo, jog jam norima pakenkti, tvirtai tiki, kad kiti žmonės bet kokiomis priemonėmis siekia jį apgauti, įžeisti, su juo bandoma susidoroti); didybės paranoja (asmuo gerokai perdeda savo reikšmingumą, įtaką).

Protingai pasielgė šalies Premjerė, spėju, priskiriama prie Centrinės valdžios, pareiškusi, kad nenori komentuoti šalies vadovo žodžių. „Iš pagarbos Prezidento institucijai premjerė nuo komentarų susilaikys“.

Klaidas nepramintame kovos su pandemija kelyje daro visi visame pasaulyje, ir Lietuvos Respublikos prezidentas, taip pat. Būtų gerai, jei jis Lietuvos Respublikos Centrinėje valdžioje matytų ir save.

2021.10.23; 06:00

Adrian Čen / The New Yorker

„Šešis mėnesius nuo 2014 metų rudens aš tyriau neskaidrią Rusijos operaciją internetinės propagandos srityje pavadinimu „Internetinių tyrimų agentūra“, – rašo „The New Yorker“ žurnalistas Adrian Čen. 

Chaosas ir paranoja.
ko tik nerasi internetinėje erdvėje: ir chaoso, ir paranojos, ir konspirologinių versijų, ir pasakų…

Pasak jo, ši agentūra – „trolių ferma“. Taip Rusijoje praminė organizacijas, kurios valdo marionetinių komentatorių armijas socialiniuose tinkluose tam, kad sudarytų vykstančio liaudies judėjimo iliuziją. Trolingas tapo vienu pagrindiniu elementu visapusiškų Rusijos valdžios pastangų, bandančių įrėminti kadaise buvusią laisvą internetinę kultūrą“, – teigiama straipsnyje.

Iš pradžių A.Čen manė, kad apmokami troliai nenuilstamai skleidžia savo idėjas, stengdamiesi išplauti interneto naudotojams smegenis. Bet iš pokalbių su Rusijos žurnalistais ir opozicijos atstovais jis sužinojo, kad tokios Kremliaus trolių pastangos nelabai efektyvios. Troliai „labai lengvai atpažįstami, per daug įžūliai elgiasi ir pakankamai koordinuoti“.

„Rusijos aktyvistai man pasakė, kad tikrasis tikslas – ne praplauti skaitytojų smegenis, o perpildyti socialinius tinklus sufabrikuotų pranešimų lavinomis tam, kad pasėtų abejones ir paranoją, sunaikintų galimybes bei norą naudoti tinklus demokratinėje erdvėje“, – tęsia autorius. „Tikslas – jį sugadinti, sukurti neapykantos atmosferą, padaryti internetą tokį dvokiantį, kad normalūs žmonės nenorėtų prie jo net prisiliesti“, – teigė interviu opozicijos atstovas Leonid Volkov.

Pasak A.Čeno, praėjusių metų vasarą „Internetinių tyrimų agentūra“ stipriai pritilo, bet kai kurie dirbtiniai troliai „Tviteryje“ toliau funkcionavo. 2015 m. pabaigoje A.Čen pastebėjo, kad „daugelis jų pradėjo propaguoti dešinės pakraipos idėjas, vaizduodami save rinkėjais – konservatoriais, kurie tapdavo vis atkaklesniais Donaldo Trampo gerbėjais“.

„Netgi nedidelis susiliejimas su Rusijos politiniu gyvenimu gali iššaukti paranojos ir konspirologinio mąstymo priepuolius, ir man pasirodė logiška tai, kad šita nauja D.Trampo palaikymo kryptis – agentūros bandymas pakenkti Jungtinėms Valstijoms“.

Pastarosiomis dienomis versija, kad V.Putinas stengiasi pasiekti D.Trampo išrinkimo, buvo plačiai paskleista, tęsia autorius. „Tai atsitiko po Demokratinės partijos nacionalinio komiteto tūkstančių elektroninių laiškų paskelbimo „WikiLeaks“, kurie, specialiųjų tarnybų ir ekspertų nuomone, buvo pagrobti chakerių, susijusių su Rusijos valdžia“, – teigiama straipsnyje. Anksčiau Jungtinėse Valstijose buvo skiriamas padidintas dėmesys D.Trampo ir V.Putino ryšiams.

„Tačiau, kaip ir daugeliu atvejų, dalykai, liečiantys Rusiją, D.Trampo ir V.Putino ryšius, toli gražu nėra akivaizdus faktas. Kiekvienam demaskuojančiam įkalčiui atsiras įtikinantis kontra įkaltis“, – tęsia autorius. Pavyzdžiui, D.Tramp ragino numušti Rusijos lėktuvus. Savo ruožtu, žurnalistė Julija Joffe mano: D.Trampo finansiniai ryšiai su Rusija pakankamai silpni ir atskleidžia, kad jo bičiuliavimasis su Kremliumi yra gana problematiškas.

A.Čen samprotauja: kaip daugelis amerikiečių mielai laikosi versijos, kad JAV vidaus problemos (D.Trampo populiarumas) paaiškinamos užsienio įsikišimu, – tai pavojingas precedentas. Užsienio arba vidaus kenkėjai gali labai lengvai įtakoti amerikiečių nuomonę. „Rusijos naudojama propaganda, nešvarios gudrybės, informacijos nutekėjimas ir chakerių atakos užsienio politikoje funkcionuoja daugiausia kaip „trolių ferma“, tik didesniu mastu. Tikslas – skatinti neapibrėžtumo ir paranojos atmosferą, paaštrinant nesantaiką savo priešininkų tarpe“, – teigiama straipsnyje.

Informacijos šaltinis: The New Yorker leidinys.

2016.08.12; 05:13

Kai Vakarai įvedė sankcijas, Rusiją užliejo kaltinimų tėvynės išdavyste banga, rašo Newsweek. Pernai už tėvynės išdavystę buvo nuteista 15 žmonių, o tai 4 kartus daugiau, nei 2013 metais. 2015 metais šis skaičius, advokatų ir teisių gynėjų vertinimu, jau artėja prie dviejų tuzinų.

Šiandien bet kas gali būti apkaltintas tėvynės išdavyste, net žmonės, neprieinantys prie valstybės paslapčių, – konstatuoja opozicinė žurnalistė Zoja Svetova. – Procesai vyksta už uždarų durų, ir dažnai apie juos sužinoma tik po to, kai paskelbiamas nuosprendis“.

Continue reading „Dėl paranojos padaugėjo tėvynės išdavikų teismų”