Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį paskelbė, kad iš šalies išsiunčiami šeši po diplomatine priedanga dirbę Rusijos šnipai.
„Šeši po diplomatine priedanga dirbę Rusijos agentai, kurių veikla buvo pripažinta prieštaraujančia mūsų nacionaliniams interesams, paskelbti persona non grata“, – sakoma ministerijos pranešime ir priduriama, kad šalies žvalgybos tarnyba DGSI po ilgo tyrimo balandžio 10 dieną atskleidė, kad „Rusijos žvalgybos tarnybos mūsų teritorijoje vykdė slaptą operaciją“.
Pranešime apie šią operaciją nedetalizuojama.
Apie tai pranešta, kai Prancūzija, koordinuodama savo veiksmus su kitomis Europos šalimis, kurių imtasi po Rusijos invazijos į Ukrainą, balandžio 4 dieną paskelbė išsiunčianti dar 35 Rusijos diplomatus.
Prancūzijos kariuomenės emblema. Prancūzijos kariuomenės nuotr.
Prancūzijos prokurorai pradėjo tyrimą Prancūzijos ginkluotųjų pajėgų leitenanto pulkininko atžvilgiu, kuris įtariamas perdavęs svarbius duomenis Rusijos specialiosioms tarnyboms, sekmadienį radijo stočiai „Europe-1“ sakė šalies ginkluotųjų pajėgų ministrė Florence Parly.
„Galiu patvirtinti, kad buvo pradėtas teismo tyrimas prieš aukšto rango pareigūną dėl įtarimų perdavus labai svarbią informaciją ir pakenkus saugumui“, – teigė ministrė.
Remiantis pranešimais žiniasklaidoje, karininkas buvo dislokuotas užsienyje, NATO bazėje Italijoje, ir yra įtariamas šnipinėjimu Rusijos naudai.
Jį areštavo Prancūzijos vidaus žvalgybos agentūra DGSI, kai karininkas po atostogų gimtojoje Prancūzijoje ruošėsi išvykti atgal į Italiją. Jis laikomas kalėjime Paryžiuje.
Prancūzija kaltina du buvusius slaptuosius agentus išdavyste. Buvę užsienio žvalgybos darbuotojai teikė „informaciją vienai užsienio šaliai“, – stočiai „CNews“ sakė gynybos ministrė Florence Parly. Dėl to teisėsauga pradėjo tyrimą dėl įtarimų išdavyste.
Agentai dirbo Kinijai, sakė su tyrimu susipažinęs šaltinis.
Užsienio reikalų ministerija Pekine per savo atstovą pareiškė, kad nieko nežino apie šį atvejį. Prieš abu buvusius Prancūzijos užsienio slaptosios tarnybos DGSE agentus, Gynybos ministerijos duomenimis, vyksta tyrimas dėl „labai rimtų nusikaltimų“.
Gali būti, kad su jais susiję ir vieno agentų sutuoktinė, sakė ministrė. Ji kol kas nenorėjo komentuoti, kokią informaciją įtariamieji perdavė kitai šaliai.
Tyrimas pradėtas jau gruodį. Abu buvę agentai nuo tada yra kardomajame kalinime. Televizijos stoties TMC duomenimis, vienas jų anksčiau yra dirbęs Pekine. Ministerija to kol kas nepatvirtino.
Žvalgyba, pasak ministerijos, pati atskleidė aferą ir kreipėsi į prokuratūrą Paryžiuje.
Laikraštis Le Monde gavo priėjimą prie teismo tyrimo, kur kaltinimas pareikštas buvusiam Prancūzijos vidaus saugumo tarnybos vadui Bernarui Skarsiniui, pasilikusiam buvusio prezidento Nikola Sarkozi interesais veikusio tinklo centre.
Į skandalą pakliuvęs Bernaras Skarsinis.
„Jie priklauso uždaram aukščiausių nacionalinės policijos pareigūnų ratui. Kairiųjų išvyti Nikola Sarkozi artimi asmenys šiandien yra slaptos brolijos nariai, dangstydamiesi paslaptingais – „išrinktųjų“ (Happy Few) arba Pietų Korsikos kaimo „Kvendza klubas“ (Club de Quenza) – pavadinimais, – rašo leidinys.
„Tai Frederikas Pešenaras, Mišelis Godenas, Klodas Geanas, Anžas Mančinis, Kristianas Flašas… Vėl įtaisyti į pareigas šalia buvusio Prancūzijos prezidento ar privačiame versle, jie sudaro neoficialų tinklą, puikiai informuotą ir kaip anksčiau įtakingą. Jie kantriai laukia, melsdamiesi, kad grįžtų rinkėjų palankumas jų mokytojui.
Tarp tų žmonių yra vienas žmogus, atliekantis pavaros vaidmenį Sarkozi tinklo reaktoriuje: tai Bernaras Skarsinis, vadovavęs Prancūzijos vidaus žvalgybos Centrinei valdybai – DCRI (Direction centrale du renseignement intérieur), tapusiai Vidaus saugumo tarnybos Generaline valdyba (DGSI – Direction générale de la sécurité intérieure).
Po to, kai 2012 metų pavasarį jis buvo priverstas išeiti iš DCRI, ilgą laiką jis veikė šešėlyje. Bet tai buvo prieš tai, kai teisingumas demaskavo jo nelabai priimtinus metodus. Rugsėjo 28-ąją finansų poskyrio teisėjai Seržas Turneris ir Odas Burezis pateikė jam kaltinimus, konkrečiai, dėl „trukdymo tyrimui“, „kompromitavimo“, „prekybos įtaka“, „valstybinės institucijos išduodamo dokumento klastojimo“, „valstybės lėšų grobstymo“, vardija leidinys.
Le Monde gavo priėjimą prie to tyrimo, konkrečiai, prie Skarsinio mobiliojo telefono pasiklausymų, atliktų 2013 metų kovą ir balandį su teismo leidimu. Ten buvo atskleistas neoficialus nusikalstamo pobūdžio žvalgybinis tinklas, kur persipynė ekonomikos, politikos ir policijos pasaulių interesai.
„Buvusio šnipo, pagauto į jo paties pašėlusio centrizmo (slapto infiltravimo į politinius sluoksnius ir partijas savo įtakai skleisti taktika, – red. past.), o taip pat savo neatsargumo, spąstus, žlugimas pakerta viso Sarkozi tinklo pamatus, akimirksniu įtraukdamas į tą sūkurį DGSI tarnybą ir jos dabartinį direktorių. Suimtas Skarsinis ištars tokią frazę: „Aš pakeičiau veiklos rūšį (jis perėjo į privačią saugos organizaciją), bet išsaugojau ankstesnę dvasią, būdingą man kaip aušto rango pareigūnui“.
Jei Prancūzija būtų išgirdusi Turkijos išorės slaptosios tarnybos MIT perspėjimus, Paryžiaus policija būtų galėjusi dar iki lapkričio 13-osios tragedijos sučiupti vieną iš teroro aktų organizatorių bei vykdytojų.
Omenyje turimas Paryžiaus pakraštyje gyvenęs 29-erių metų amžiaus Ismaelis Omaras Mostefaja. Būtent jis surengė teroristinį išpuolį Bataclan teatre.
Hasnainas Kazimas leidinyje Der Spiegel rašo, jog Turkijos išorės žvalgyba MIT net du sykius (2014-ųjų gruodžio mėnesį ir 2015-ųjų vasarą) informavo Prancūzijos teisėsaugą, kur konkrečiai gyvena įtartinasis jaunuolis.
Direction de la Surveillance du Territoire – Teritorijos stebėjimo tarnyba, Prancūzijos specialioji tarnyba, įsteigta 1944 metais. Ji pakeitė kontržvalgybos padalinį ST – Surveillance du Territoire – Teritorijos stebėjimą, kuris įėjo į Sûreté Générale. DST buvo iškeltas uždavinys – vykdyti kontržvalgybą ir kovoti su terorizmu.
DST pavaldi Vidaus reikalų ministerijai ir pagal tradiciją jai vadovauja policijos karininkas, kuris iki tol ėjo policijos komisaro pareigas. Pagal nuostatus, DST atsakinga „už užsienio organizacijų inspiruojamų ir remiamų (gal dalyvaujant jų agentams) ir keliančių pavojų valstybės saugumui akcijų Prancūzijos Respublikos teritorijoje užkardymą ir išvengimą…“.
Laikoma, kad DST turi didesnę operatyvines galimybes ir dokumentų bazę, negu jos konkurentė iš Gynybos ministerijos – DGSE (buvusi SDESE).
Taigi “Lamia” – Filipo L. Tiro de Vožolio, Prancūzijos žvalgybos bendradarbio, su pertraukomis dirbusio Jungtinėse Amerikos Valstijose, operatyvinis slapyvardis.
De Vožolis vartojo slapyvardį savo prisiminimų knygos pavadinimui „Lamia“ (1970). Apskritai jis taip ilgai naudojosi tuo slapyvardžiu, kad tarsi pavardės niekada ir neturėjo.
19-os metų, 1940-aisiais, jis įstojo į Prancūzijos pasipriešinimo gretas, sugebėjęs per neutralią Ispaniją pasiekti Alžyrą, kur veikė judėjimo „Laisvoji Prancūzija“ filialas. Lamia įsitaisė į tarnybą BSRA (Prancūzijos žvalgyba su būstine Londone, įsteigta generolo Šarlio de Golio). Vėliau jis dirbo Indijoje Prancūzijos karinėje misijoje.
