Vygaudas Ušackas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Prezidento posto siekiantis diplomatas Vygaudas Ušackas, komentuodamas, kokia turėtų būti Lietuvos politika Rusijos atžvilgiu, teigia šiuo metu nematąs galimybės sukurti proveržį santykiuose su Maskva. V. Ušackas taip pat nesutiko esą jis pasisako už Lietuvos ir Rusijos santykių atkūrimą.

Pastarąją savaitę „Novaya Gazeta“ rašė, kad V. Ušackas susitikime su Klaipėdos rusakalbių bendruomene teigė, jog tapęs prezidentu siektų atkurti santykius su Maskva. Pasak jo, santykius su Rusija būtina tiesiog palaikyti ir stengtis išlaikyti rinkas tiems žmonėms, kurie prisiima verslo rizikas kaimyninėje valstybėje.

„Aš nematau, kad gali būti kažkokių santykių proveržių. Tiesiog reikia ramiai daryti savo namų darbus – investicijos turi būti skirtos mums – Lietuvai, mūsų atsparumui, mūsų ekonomikai, mūsų neišsivaikščiojimui ir, aišku, palaikyti tą minimalų ryšį, kuris yra palaikomas su ekspertine bendruomene – tai, ką mes dabar darome su Nidos iniciatyva“, – Delfi aiškino diplomatas.

Jo nuomone, Lietuva turi stengtis įkvėpti Rusijos žmones pačius pakeisti nedemokratinį V. Putino režimą.

„Nenurašykim Rusijos, mes jos nepakeisime, ją pakeis Rusijos piliečiai. Bet jie ją pakeis jei matys, kad mes juos įkvėpiam, remiam jų laisvės ir demokratijos siekius ir, žinoma, jei Ukraina pasikeis. Jei Ukraina pasikeis, tai bus didžiausias poveikis paprastam rusui“, – samprotavo pasiskelbęs kandidatas į prezidentus.

Pasak jo, kalbantis su Kremliumi reikia suvokti, kad Vladimiro Putino sukurtas režimas kelia grėsmę ir pavojų Lietuvai. Politikas „Delfi“ studijoje pirmadienį pabrėžė, kad į šias grėsmes Lietuva turėtų atsakyti investuojant pirmiausia į šalį ginti norintį ir galintį pilietį.

Lietuva santykiuose su Rusija, pasak V. Ušacko, neišmoko kelių svarbių pamokų. Pirmiausia, pabrėžė diplomatas, Lietuva nepakankamai bendravo su kitais svarbiais partneriais, kaip kaimyninė Lenkija. Anot diplomato, geri santykiai su Varšuva, yra labai svarbūs neutralizuojant Kremliaus keliamas grėsmes.

Apibendrindamas V. Ušackas akcentavo, kad piliečių pasiruošimas ginti valstybę, euroatlantinė narystė ir geri santykiai su kaimynais yra pasipriešinimo Rusijos keliamoms grėsmėms pagrindas.

„Mūsų saugumo atsakas santykiuose su Rusija yra narystė NATO, narystė Europos Sąjungoje ir mūsų santykiai su Lenkija, Latvija, Estija ir visų pirma jūsų ir mano pasiruošimas ginti savo valstybę“, – apibendrino V. Ušackas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.02; 06:00

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė dalyvavo kasmetiniame Lietuvos ambasadorių susitikime, kuriame aptarė pagrindinius uždavinius užsienio valstybėse reziduojantiems mūsų šalies diplomatams.

Lietuvos diplomatai susitiko su Lietuvos Respublikos prezidente Dalia Grybauskaite.
Lietuvos diplomatai susitiko su Lietuvos Respublikos prezidente Dalia Grybauskaite.

Šalies vadovės teigimu, diplomatai turi būti arti Lietuvos žmonių, girdėti ir matyti jų problemas bei lūkesčius ir visose srityse ginti valstybės interesus. Lietuvos ambasadoriai turi išeiti iš savo kabinetų ir aktyviai megzti kontaktus su užsienio šalių politikais, visuomene, verslu, žiniasklaida, pristatydami mūsų šalies galimybes ir spręsdami mūsų valstybei svarbius klausimus.

Pasaulyje tęsiantis politiniams ir kariniams neramumams, kylant vis naujoms terorizmo grėsmėms, krizinių situacijų metu, kiekvienas užsienyje esantis Lietuvos žmogus diplomatinę pagalbą turi gauti operatyviai, kokybiškai ir laiku. Dėmesingumas savo piliečiams turi tapti neatsiejama ambasadų darbo dalimi.

Pasak Prezidentės, šalies saugumo užtikrinimui itin svarbus spartus NATO viršūnių susitikime Varšuvoje priimtų sprendimų įgyvendinimas. Ypatingą dėmesį šiandien reikia skirti ir Lietuvos interesų apsaugai kuriant ES ir Jungtinės Karalystės ateities santykius, migracijos krizės sprendimui, Rusijos keliamoms grėsmėms, paramai Ukrainos, Gruzijos ir Moldovos eurointegracijai bei tarptautinių branduolinės saugos standartų užtikrinimui ES kaimynystėje. Tvirtų ryšių su Baltijos ir Šiaurės šalimis, JAV, Vokietija išsaugojimas taip pat išlieka tarp Lietuvos užsienio politikos prioritetų.

Prezidentė taip pat atkreipė dėmesį, jog dėl globalių ekonominių iššūkių ir augančios pasaulinės konkurencijos itin didelę reikšmę įgauna efektyvi ekonominė diplomatija. Siekdami padėti mūsų šalies verslui įsitvirtinti prioritetinėse eksporto ir turizmo rinkose bei pritraukti į Lietuvą užsienio investicijas, Lietuvos diplomatai turi veikti kaip vieninga komanda ir dirbti valstybei, o ne juos deleguojančioms atskiroms ministerijoms. Diplomatų darbo rezultatai turi būti matuojami sukurta pridėtine verte Lietuvos ekonomikai.

Nors Lietuva kyla pasauliniuose verslui palankios aplinkos ir ekonominės laisvės indeksuose, pagal inovacijų diegimo spartą atsiliekame nuo ES vidurkio. Todėl viena svarbiausių diplomatų užduočių – padėti pažangiam užsienio verslui atrasti Lietuvą. Tam būtina tęsti kryptingą darbą su užsienio investuotojais ir toliau glaudžiai bendradarbiauti su inovacijų ir investicijų plėtros agentūromis Lietuvoje. Pasauliniame „Doing Bussiness“ reitinge Lietuva užima 20 vietą, o globaliame ekonominės laisvės indekse yra 13-a ir lenkia tokias šalis kaip Vokietija bei Japonija. 

Šalies vadovė taip pat paragino diplomatus aktyviai įtraukti pasaulio lietuvius ir visus Lietuvos draugus į artėjančio Valstybės atkūrimo šimtmečio renginius.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotrauka/ Robertas Dačkus.

2016.07.20; 08:58