Lietuvos kariuomenė 1999 m. iš JAV yra gavusi M-14 ginklų. 2001 m. Krašto apsaugos ministerija (KAM), gavusi Valstybės saugumo departamento (VSD) prašymą, perdavė jam 10 vnt. šių ginklų.

Norime atkreipti dėmesį, kad toks ginklų perdavimas nepažeidė Lietuvos įsipareigojimų dėl ginklų apyvartos, kurie buvo nustatyti 2002 m. Lietuvos Respublikos ir JAV susitarime dėl ginkluotės neperdavimo trečiosioms šalims.

Pernai KAM, gavusi informaciją apie galimą susitarimo su JAV pažeidimą ir ginklų patekimą į civilinę apyvartą, kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją prašydama priimti reikiamus sprendimus dėl ginklų sugrąžinimo Lietuvos kariuomenei.

Šiais metais pakartotinai domėtasi ginklų sugrąžinimo proceso eiga ir 5 ginklai buvo sugrąžinti. Ginklų fondas informavo, kad dėl likusių 3 vnt. ginklų bus kreipiamasi į teismą dėl jų išreikalavimo priverstine tvarka. Pažymėtina, kad informacija apie priimtus sprendimus buvo teikiama ir JAV ambasados Lietuvoje atstovams.

Viešoje erdvėje minima Tarpžinybinė ginklų techninės būklės ir vertės nustatymo komisija yra techninio pobūdžio ir vertina ne galimybes ginklus realizuoti, o jų techninę būklę ir vertę. Krašto apsaugos sistemą joje atstovavo ginklų technikas iš Lietuvos kariuomenės Logistikos valdybos Materialinių resursų departamento.

Krašto apsaugos ministerija tikisi, kad asmenys, įsigiję M-14 ginklus, kurių civilinė apyvarta yra draudžiama, geranoriškai sutiks juos grąžinti. Krašto apsaugos ministerija gerbia ir laikosi prisiimtų įsipareigojimų mūsų sąjungininkams dėl ginkluotės neperdavimo trečiosioms šalims.

Lietuvos kariuomenėje automatinius šautuvus M-14 reprezentaciniais tikslais karinių ceremonijų metu naudoja Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopa, taip pat kitų Lietuvos kariuomenės dalinių kariai. Krašto apsaugos savanorių pajėgose šis ginklas dar naudojamas ir koviniam rengimui, tačiau šiose pajėgose pradedamas perėjimo prie modernių taikliojo šaulio ginklų FN SCAR-H procesas.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

2016.11.17; 04:28

Lapkričio pradžioje į Lietuvą atgabenti Jungtinės Karalystės kompanijos „Accuracy International“ gaminami snaiperiniai ginklai AXMC.

Iki metų pabaigos šie kitų NATO šalių kariuomenėse gerai užsirekomendavę ginklai bus paskirstyti po Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų batalionus ir karių rengimo įstaigas. 

Jungtinės Karalystės kompanijos „Accuracy International“ gaminami snaiperiniai ginklai AXMC.
Jungtinės Karalystės kompanijos „Accuracy International“ gaminami snaiperiniai ginklai AXMC.

Už 1,3 mln. eurų nupirkti ginklai iš kitų snaiperinių šautuvų išsiskiria tuo, kad jie gali naudoti dviejų skirtingų kalibrų šaudmenis: 338 „Lapua Magnum“ arba 308 „Win“. Priklausomai nuo užduoties, karys gali pasirinkti, kurio kalibro šaudmenis naudos – jam tereikės pasikeisti ginklo vamzdį ir spyną. Tai jis per kelias minutes galės atlikti net lauko sąlygomis.

Iki šiol Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgos snaiperinių ginklų neturėjo. Šiuo metu naudojami pusiau automatiniai taikliojo šaulio ginklai FN SCAR-H PR, kurių efektyvaus šūvio nuotolis siekia 600 metrų. Snaiperinis ginklas AXMC šį nuotolį padidina daugiau nei du kartus.

„Jungtinės Karalystės bendrovė „Accuracy International“ turi senas ginklų gamybos tradicijas ir yra gerai žinoma tarp tokių ginklų vartotojų visame pasaulyje. Šio gamintojo ginklai pasižymi itin aukšta kokybe ir patikimumu įvairiomis sąlygomis, netgi dykumų ar arkties. Ginklas AXMC yra aprūpintas galingu „Kahles“ taikikliu ir naktinio matymo priedu.

Naujuoju ginklu Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų snaiperiai galės naikinti taikinius iki bemaž pusantro kilometro atstumu tiek dienos, tiek ir nakties metu,“ – teigia Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro snaiperinių ir taikliųjų šaulių ginklų ekspertas viršila Ernestas Kuckailis.

Gavęs snaiperinius šautuvus Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centras pradės rengti ir snaiperių specialybės karius. Pasak vrš. E. Kuckailio, snaiperių parengimas yra labai panašus į žvalgų – jie mokomi veikti mažomis grupėmis, nepastebėti judėti vietovėje, prasiskverbti į priešo užnugarį, pranešti apie kitus taikinius ir koreguoti netiesioginę ugnį, surasti svarbius taikinius, o svarbų priešo personalą naikinti taiklia ugnimi.

Karybos istorijoje yra nemažai pavyzdžių, kai net pavieniai snaiperiai, pasinaudodami vietove ir situacija, sukausto savo ugnimi kuopos ir net bataliono dydžio vienetus. Ne ką mažesnis yra ir moralinis snaiperio buvimo mūšio lauke poveikis, kai priešas nuolat tikisi snaiperių šūvio ir nesaugiai jaučiasi net savo kontroliuojamoje vietovėje.

Nuotraukoje: Jungtinės Karalystės kompanijos „Accuracy International“ gaminami snaiperiniai ginklai AXMC.

Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.

 2016.11.04; 05:25