Šių metų birželį Čekijos policija sulaikė Rusijos diplomatą už neteisėtą šaudmenų pirkimo sandėrį. Tai penktadienį pranešė Čekijos radijas.
Diplomatas buvo sulaikytas Ržičanų mieste netoli Prahos. Pasak policininkų, jis neteisėtai pirko šovinių snaiperio šautuvui ir kitų šaudmenų. Kadangi Rusijos ambasados darbuotojas turėjo diplomatinį imunitetą, jis netrukus buvo paleistas.
Radijo žiniomis, buvo sulaikytas vienas iš Rusijos ambasados karo atašė skyriaus darbuotojų. Diplomatas po incidento išvyko iš Čekijos.
Rusijos ambasada Prahoje šio pranešimo kol kas nekomentuoja.
Rukloje trečiadienį ir ketvirtadienį vyksta Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro organizuojamos snaiperių varžybos „Snaiperių diena 2019“, kuriose dėl Sausumos pajėgų vado prizo varžosi per 160 šaulių ir snaiperių iš 15 valstybių.
Šauliai demonstruos turimos įrangos galimybes ir gebėjimus preciziškai pataikyti į skirtingo sudėtingumo taikinius.
Varžybos „Snaiperių diena“ organizuojamos dešimtąjį kartą. Šiais metais varžybose dalyvauja kariai iš penkiolikos NATO valstybių: Belgijos, Čekijos, Danijos, Estijos, Italijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Kanados, Lenkijos, Lietuvos, Liuksemburgo, Nyderlandų, Rumunijos, Slovėnijos ir Vokietijos.
Su NATO šauliais varžysis ir Ukrainos bei Švedijos kariai. Varžybose taip pat dalyvaus Lietuvos šaulių sąjungos šauliai bei Lietuvos tolimojo šaudymo federacijos nariai.
Pirma varžybų diena bus skirta ginklų prišaudymui ir patirties pasidalinimui, o gegužės 30 dieną iki vėlyvo vakaro vyks pagrindinė varžybų dalis, kurios metu ir išaiškės taikliausieji.
Varžybų tikslas – puoselėti snaiperinio šaudymo tradicijas, keistis patirtimi, palyginti įgūdžius, bendrauti ir populiarinti taiklųjį šaudymą bei snaiperio specialybę tarp Lietuvos ir kitų NATO šalių kariuomenių ir kitų jėgos struktūrų.
Buvęs snaiperis Nadavas Vaimanas kritikuoja Izraelio valdžią dėl nesenų veiksmų Gazos sektoriuje ir interviu laikraščiui Süddeutsche Zeitung pasakoja, kaip jaučiasi žmogus, nutraukiantis kito žmogaus gyvybę.
Palestiniečių masinių protestų Gazos sektoriuje kadrai apskriejo visą pasaulį. Palestinos duomenimis, Izraelio įkūrimo 70-mečio dieną žuvo 61 žmogus ir buvo sužeisti 2700. Izraelio kariškių kitoje sienos pusėje užduotis – stabdyti tuos, kas stengiasi ją kirsti, perduoda leidinys.
„Nadavas Vaimanas 2005–2008 metais tarnavo elitiniame snaiperių padalinyje ir daugiausia dalyvavo operacijose vakariniame Jordano upės krante. Jam prireikė ne vienerių metų, kad peržvelgtų prisiminimus apie tą laikotarpį. Šiandien jis vadovauja nevyriausybinės organizacijos Breaking the Silence (kritikuojančios Izraelio valdžios vykdomas gyvenviečių statybas, – red. past.) švietimo skyriui. Ši organizacija vertinama nevienareikšmiškai, pirmiausia, ir pačiame Izraelyje“, – pabrėžia straipsnio autorė Jana Anzlinger.
Pasak Nadavo Vaimano, jis niekada nešaudė į protestuojančiuosius. „Negaliu patikėti, kad prieš juos panaudotų snaiperius. Tas, kas nori perspėti beginklius protestantus, naudoja paprastus kareivius. Mus, snaiperius, moko žudyti, o ne stabdyti protestus. Mūsų darbas – ilgai gulėti ir laukti, kad paskui iššautume ir pataikytume tiksliai į taikinį“.
Kai įvykdai užduotį, pasakoja leidinio pašnekovas, tu į tai žiūri kaip į darbą. „Galimas dalykas, tie, kas priversti šaudyti į visiškai nepavojingas beginkles moteris ir vaikus, į tai žiūri kitaip“.
„Aš visada suvokiau, kad nutraukiu kažkieno gyvybę. Kai žiūrėdavau per optinį taikiklį į tą, kurį turėdavau pašalinti, aš suprasdavau, kad matau paskutinius to žmogaus gyvenimo momentus. Ir kai paspausdavau gaiduką, suprasdavau, kad tai regėsiu sau prieš akis visada“, – sako Nadavas.
Paprastai, pasakoja buvęs snaiperis, per protestus snaiperiai šaudo po perspėjamųjų šūvių ir į kojas. „Virš kelių – jau pavojinga, ten eina arterija. Galima apskaičiuoti – nužudyti ar sužeisti. Daugiau kaip 60 nušautų – tai beprotiškai daug“.
Pasak Süddeutsche Zeitung pašnekovo, paprastai snaiperiams nėra skirtumo ar vaikas, ar suaugęs žmogus. „Kai palestinietis kelia pavojų, tu privalai jį užmušti. Yra trys paprastos taisyklės: kas tau kelia pavojų, tas privalo turėti tam priemonių, ketinimą ir galimybę. Tada tu gali šauti. Štai, jis gali turėti rankose Molotovo kokteilį, jis nori jį mesti ir stovi per atitinkamą atstumą. Kas mosuoja peiliu per 400 metrų atstumą, tas nepavojingas“.
Tos taisyklės galioja tik palestiniečiams, naujakuriams – ne. „Man tada Vakarų krante įkalė į galvą: jeigu teoriškai naujakurys stovi su šautuvu priešais tave ir nori tave nušauti, slėpkis už akmens ir palauk, kol jis išpoškins visą apkabą. Paskui iškviesk pasienio policiją – tu pats negali jo paliesti. Naujakuriai yra virš įstatymo“.
Pasak Nadavo Vaimano, tie, kas protestavo Gazos sektoriuje, nebuvo pavojingi. „Buvo galima nuvyti tuos žmones ašarinėmis dujomis, guminėmis kulkomis ar dar kaip nors. Manau, ateityje pavyks tokių protestų išvengti, jei Izraelis liausis engti palestiniečius“.
„Kai buvau Vakarų krante ir mačiau, kaip į mane žiūri palestiniečiai, aš maniau, kad jie manęs nekenčia todėl, kad aš žydas. Bet laikui bėgant pastebėjau: jie taip žiūri todėl, kad aš kareivis ir užgrobiau jų žemę“, – pasakoja jis.
Kodėl jis po tiek metų pradėjo atvirai pasakoti, ką išgyveno? „Ogi todėl, kad tie vaizdai manęs nepalieka. Mes gąsdinome žmones praleidimo punktuose, naktimis verždavomės į privačius namus, ištraukdavome žmones iš lovų ir suvarydavome juos į vieną kambarį, kad pro kitų kambarių langus tamsoje šaudytume į žmones“.
„Dauguma iš tų, kurie privalo atlikti karinę tarnybą Izraelyje (išimtis tik ištekėjusioms moterims, žydų ortodoksams ir naujakuriams), netampa kovų kareiviais, dar mažiau iš jų patenka į snaiperių būrius, ir jau visai mažai kas atsiduria tuose rajonuose, kuriuose veikiau aš. Mūsų padalinyje buvo 12 žmonių. Po tarnybos niekas iš mūsų nepadarė karinės karjeros. Mums jau gana“, – pažymi baigdamas Nadavas Vaimanas.
Lapkričio pradžioje į Lietuvą atgabenti Jungtinės Karalystės kompanijos „Accuracy International“ gaminami snaiperiniai ginklai AXMC.
Iki metų pabaigos šie kitų NATO šalių kariuomenėse gerai užsirekomendavę ginklai bus paskirstyti po Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų batalionus ir karių rengimo įstaigas.
Jungtinės Karalystės kompanijos „Accuracy International“ gaminami snaiperiniai ginklai AXMC.
Už 1,3 mln. eurų nupirkti ginklai iš kitų snaiperinių šautuvų išsiskiria tuo, kad jie gali naudoti dviejų skirtingų kalibrų šaudmenis: 338 „Lapua Magnum“ arba 308 „Win“. Priklausomai nuo užduoties, karys gali pasirinkti, kurio kalibro šaudmenis naudos – jam tereikės pasikeisti ginklo vamzdį ir spyną. Tai jis per kelias minutes galės atlikti net lauko sąlygomis.
Iki šiol Lietuvos kariuomenės sausumos pajėgos snaiperinių ginklų neturėjo. Šiuo metu naudojami pusiau automatiniai taikliojo šaulio ginklai FN SCAR-H PR, kurių efektyvaus šūvio nuotolis siekia 600 metrų. Snaiperinis ginklas AXMC šį nuotolį padidina daugiau nei du kartus.
„Jungtinės Karalystės bendrovė „Accuracy International“ turi senas ginklų gamybos tradicijas ir yra gerai žinoma tarp tokių ginklų vartotojų visame pasaulyje. Šio gamintojo ginklai pasižymi itin aukšta kokybe ir patikimumu įvairiomis sąlygomis, netgi dykumų ar arkties. Ginklas AXMC yra aprūpintas galingu „Kahles“ taikikliu ir naktinio matymo priedu.
Naujuoju ginklu Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų snaiperiai galės naikinti taikinius iki bemaž pusantro kilometro atstumu tiek dienos, tiek ir nakties metu,“ – teigia Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro snaiperinių ir taikliųjų šaulių ginklų ekspertas viršila Ernestas Kuckailis.
Gavęs snaiperinius šautuvus Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centras pradės rengti ir snaiperių specialybės karius. Pasak vrš. E. Kuckailio, snaiperių parengimas yra labai panašus į žvalgų – jie mokomi veikti mažomis grupėmis, nepastebėti judėti vietovėje, prasiskverbti į priešo užnugarį, pranešti apie kitus taikinius ir koreguoti netiesioginę ugnį, surasti svarbius taikinius, o svarbų priešo personalą naikinti taiklia ugnimi.
Karybos istorijoje yra nemažai pavyzdžių, kai net pavieniai snaiperiai, pasinaudodami vietove ir situacija, sukausto savo ugnimi kuopos ir net bataliono dydžio vienetus. Ne ką mažesnis yra ir moralinis snaiperio buvimo mūšio lauke poveikis, kai priešas nuolat tikisi snaiperių šūvio ir nesaugiai jaučiasi net savo kontroliuojamoje vietovėje.
Nuotraukoje: Jungtinės Karalystės kompanijos „Accuracy International“ gaminami snaiperiniai ginklai AXMC.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija.
Portlendo byla – tai laikraštininkų sugalvotas pavadinimasšeštojo dešimtmečio istorijai, susijusiai su penkiais sovietų šnipais.
Tie sovietų šnipai, kaip dabar aiškėja, turėjo priėjimą prie Didžiosios Britanijos Admiraliteto Jūrų ginkluotės centro Portlende slaptųjų medžiagų.
Laimė, šnipai ilgainiui buvo demaskuoti, areštuoti ir nuteisti. Šnipų tinklo demaskavimas prasidėjo nuo kelių laiškų, kuriuos pasirašė kažkoks „Snaiperis“ (kaip išaiškėjo, Michailas Golenevskis, Lenkijos specialiųjų tarnybų bendradarbis, vėliau perbėgęs į Vakarus).
Tuos laiškus britams persiuntė Amerikos CŽV vadovybė.
Stigas Venestriomas– Švedijos Karinių oro pajėgų (KOP) karininkas, tapęs sovietų šnipu.
Stigas Venestriomas (Stig Vennestrom, 1906 – 2006)karinę tarnybą pradėjo 1929 metais. Po metų įstojo į skraidymo mokyklą.
Ją baigęs išmoko rusų kalbą ir išėjo žvalgybinę parengtį. 1939 metais buvo pakeltas į kapitonus ir išsiųstas Maskvą dirbti Švedijos ambasadoje aviacijos atašė pareigose. 1940 metais S.Venestriomas buvo įtrauktas į Švedijos ginkluotųjų pajėgų centrinio štabo oro žvalgybos valdybą.
1945 metais S.Venestriomas gavo majoro laipsnį. Tačiau jis manė, kad iki tol jis jau nusipelnė daugiau. Jam atrodė, kad jo nevertina ir „užspaudžia“ tarnyboje. Grįžęs į Maskvą 1948 metais turėdamas pulkininko laipsnį, jis jau nebesistengė slėpti savo nepasitenkinimo. Tai patraukė sovietinės žvalgybos bendradarbių dėmesį, jie pradėjo ruoštis verbuoti jį į agentus.
Michalas Golenevskis – žymus lenkų žvalgybos darbuotojas. Šis pulkininkas į pasaulio žvalgybos istoriją pakliuvo daugiausiai dėl to, kad, pabėgęs į Vakarus, Vakarų specialiosioms tarnyboms suteikė svarbios informacijos.
Toji informacija padėjo demaskuoti ir suimti KGB agentą Džordžą Bleiką, dirbusį Didžiosios Britanijos žvalgyboje MI 6. Į Vakarus pabėgęs lenkų žvalgybos pulkininkas taip pat demaskavo Portlendo karinės jūrų bazės tarnautoją Harį Chautoną, kuris, kaip paaiškėjo, irgi dirbo sovietams.
