Lampedūzos sala. nelegalūs migrantai. EPA – ELTA nuotr.

Roma, rugsėjo 16 d. (dpa-ELTA). Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šeštadienį ketina vykti į Italiją po to, kai tūkstančiai migrantų šią savaitę atplaukė į Viduržemio jūroje esančią Lamepdūzos salą, informuoja dpa.
 
Iš pradžių U. von der Leyen Romoje susitiks su Italijos premjere Giorgia Meloni, kuri ir pakvietė ją apsilankyti neteisėtos migracijos krečiamoje Italijos saloje netoli Afrikos krantų. Po to politikės planuoja kartu vykti į Lampedūzą.
 
Apie tai EK pirmininkės atstovaus spaudas sakė naujienų agentūrai dpa renginio paraštėse Vokietijos mieste Hanau.
 
Penktadienį G. Meloni kvietė U. von der Leyen vykti į salą ir asmeniškai įsitikinti, kad ten situacija dėl neteisėtos migracijos yra itin rimta.
 
Dešiniųjų pažiūrų Italijos premjerė ragina neatidėliojant pradėti Europos operaciją, kad būtų sustabdytos migrantų valtys. Socialiniuose tinkluose patalpintame vaizdo įraše ji sakė, kad, jeigu reikia, turėtų būti pasitelkti ir kariniai jūrų laivynai. Anot jos, migrantams iš Šiaurės Afrikos net neturėtų būti leista išsilaipinti Europos teritorijoje.
Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.
 
Nuo savaitės pradžios į Lampedūzą valtimis atplaukė tūkstančiai migrantų. Vieną dieną ten išsilaipino daugiau nei 5 000 neteisėtų migrantų, o tai yra rekordinis skaičius. Dėl žmonių antplūdžio pabėgėlių priėmimo centras buvo perpildytas, o vietos valdžia paskelbė nepaprastąją padėtį.
 
Ši nedidelė Viduržemio jūros sala yra tarp Sicilijos ir Šiaurės Afrikos. Ji yra netoli Tuniso Sfakso uosto ir todėl traukia migrantus, kurie siekia patekti iš Afrikos į Europą.
 
Karolis Broga (DPA)
 
2023.09.17; 00:30

Josepas Borrellis. EPA – ELTA nuotr.

Briuselis, birželio 29 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį Europos Sąjunga (ES) perspėjo, kad po trumpo „Wagner“ samdinių maišto, apnuoginusio kur kas didesnį, nei anksčiau manyta, prezidento Vladimiro Putino silpnumą, Rusija tapo nestabili ir pavojingesnė.
 
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sakė, kad „Wagner“ maišto padariniai dar neišsemti.
 
„Silpnesnis Putinas yra didesnis pavojus“, – sakė į viršūnių susitikimą Briuselyje atvykęs ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
 
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas, taip pat dalyvaujantis viršūnių susitikime, sakė, kad „dar per anksti daryti galutines išvadas“, tačiau birželio 24 d. „Wagner“ maištas ir žygis Maskvos link atskleidė „įtrūkius ir susiskaldymą“ Rusijoje.
 
Vakarų lyderiai, įskaitant daugelį Europos Sąjungos viršūnių susitikimo dalyvių, pakartojo, kad neramumai Rusijoje yra jos vidaus reikalas, jų vyriausybės šiuose įvykiuose nevaidino jokio vaidmens.
 
Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.

Diskusijos per viršūnių susitikimą sutelktos į pastangas „padvigubinti“ karinę ir finansinę paramą Ukrainai, kovojančiai su įsiveržusiomis Rusijos pajėgomis, sakė U. von der Leyen. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viršūnių susitikime turi dalyvauti vaizdo ryšiu.
Su Baltarusija besiribojančios ES šalys išsakė susirūpinimą, kad paskui „Wagner“ vadovą Jevgenijų Prigožiną į Baltarusiją gali atvykti ir daugelis jo samdinių.
 
„Esame nepaprastai susirūpinę dėl įvykių Baltarusijoje“, – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Kovotojų grupės arba šie serijiniai žudikai, kaip aš juos vadinu (…) gali atsirasti Baltarusijoje bet kurią akimirką ir niekas nežino, kada jie galėtų atsisukti prieš mus“, – sakė jis.
 
Pasak Estijos premjerės Kajos Kallas, galimas jų persikėlimas tik sustiprino jos požiūrį, kad „Baltarusija ir Rusija kartu yra ir bus pavojingos“. Jos teigimu, Rusijos valdžioje yra „įtrūkių“, tad „mes turime išlaikyti spaudimą Rusijai“ taikydami sankcijas.
Kiaulės snukis. Youtube.com
 
Nors Maskva nesustabdė karo Ukrainoje ir mėgina išlaikyti normalumo fasadą, ES pareigūnai mano, jog V. Putinas imsis veiksmų Rusijoje, siekdamas atkurti savo įvaizdį, kad jo valdžia tvirta.
 
„V. Putinas prarado jėgos monopolį“, – sakė J. Borrellis ir pridūrė manąs, jog V. Putinas imsis vidaus valymo ir demonstruos tvirtybę. Pasak jo, „visos Europos Sąjungos žvalgybos tarnybos“ analizuoja galimus scenarijus Maskvoje, nes „dabar dėl Rusijos vidaus nestabilumo turime ją vertinti kaip riziką“.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.06.30; 06:10

Moldovos prezidentė Maja Sandu. EPA – ELTA foto

Kišiniovas, gegužės 31 d. (AFP-ELTA). Europos Komisijos (EK) vadovė Ursula von der Leyen trečiadienį pasveikino Moldovos prezidentę Maią Sandu pasiekus „didelę pažangą“ vykdant reformas, reikalingas šaliai siekiant įstoti į Europos Sąjungą (ES).
Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.
 
EK pirmininkė Moldovos sostinėje Kišiniove surengė bendrą pasirodymą spaudai svarbaus ES lyderių susitikimo išvakarėse.
 
„Moldova yra Europos širdyje. Moldova yra Europa. Ir visa Europa šiandien ir rytoj yra Moldova“, – sakė U. von der Leyen.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2023.06.01; 06:07

V. Zelenskiui Vokietijoje įteiktas Karolio Didžiojo apdovanojimas už nuopelnus Europai. EPA-ELTA nuotr.

Achenas, gegužės 14 d. (dpa-AFP-ELTA). Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui sekmadienį Vokietijos Acheno mieste buvo įteiktas jam ir Ukrainos žmonėms skirtas Karolio Didžiojo apdovanojimas už nuopelnus Europos vienybei.
 
Įteikimo ceremonijoje asmeniškai dalyvavęs V. Zelenskis teigė, kad jam yra „didžiulė garbė“ priimti šį apdovanojimą. Kreipdamasis į susirinkusius žmones, Ukrainos lyderis tvirtino, kad kiekvienas ukrainietis, kasdien kovojantis už savo laisvę ir Europos vertybes, nusipelnė stovėti šalia jo. V. Zelenskis pabrėžė, kad Ukraina labiausiai nori taikos, tačiau jai pasiekti būtina Kyjivo pergalė dabartiniame Rusijos sukeltame kare.
 
Į ceremoniją atvykusi Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen nurodė, kad Ukraina įkūnija Europos idėjos esmę – „drąsą ginti savo įsitikinimus, kovą už vertybes ir laisvę, įsipareigojimą taikai ir vienybei“. Ji kartu pabrėžė, kad Ukraina taip pat kaunasi „už mūsų pačių laisvę ir vertybes“. U. von der Leyen antrino Achene esantis Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis.
V. Zelenskiui įteiktas Karolio Didžiojo apdovanojimas už nuopelnus Europai. EPA-ELTA nuotrauka
 
Tuo metu Vokietijos kancleris Olafas Scholzas savo ruožtu akcentavo, kad Rusijos karas prieš Ukrainą aiškiai įtvirtino, jog „Ukraina yra mūsų Europos šeimos dalis“.
 
V. Zelenskis šiuo metu vieši Vokietijoje. Šeštadienį jis lankėsi Italijoje, o vėliau sekmadienį jo dar galimai laukiama Prancūzijoje.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2023.05.15; 05:15

Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.

Briuselis, kovo 24 d. (AFP-ELTA). Europos Sąjunga (ES) sieks, kad Rusijos pagrobti ukrainiečių vaikai grįžtų į savo gimtąją šalį. Šiuo klausimu bus surengta tarptautinė konferencija, ketvirtadienį Briuselyje paskelbė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, tačiau nei vietos, nei datos nenurodė.
 
„Tai, kas ten vyksta – vaikų deportacija – yra siaubingas tamsiausių mūsų istorijos laikų prisiminimas“, – sakė U. von der Leyen.
 
„Tai karo nusikaltimas, – pažymėjo ji. – Tai visiškai pateisina Tarptautinio baudžiamojo teismo išduotus arešto orderius“. U. von der Leyen duomenimis, Rusija iki šiol pagrobė 16 200 ukrainiečių vaikų, iš kurių sugrįžo tik 300.
 
„Norime daryti tarptautinį spaudimą, jog būtų imtasi visų įmanomų priemonių, kad būtų nustatyta šių vaikų buvimo vieta“, – kalbėjo U. von der Leyen. Ji esą kartu su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu ir Ukraina ėmėsi atitinkamos iniciatyvos.
 
ES, anot U. von der Leyen, bendradarbiaus su tarptautinėmis ir JT organizacijomis, kad gautų informaciją apie vaikus, kurie buvo deportuoti į Rusiją. „Tai pasakytina ir apie vaikus, kurie ten buvo įvaikinti arba pateko į globėjų šeimas“, – pabrėžė ji baigiantis pirmajai ES viršūnių susitikimo dienai.
 
Hagoje įsikūręs Tarptautinis Baudžiamasis Teismas praėjusią savaitę dėl karo nusikaltimų išdavė V. Putino arešto orderį. Tyrėjai kaltina jį vaikų grobimu iš okupuotų Ukrainos teritorijų ir deportavimu į Rusiją. Maskva tvirtina, kad vaikai dėl karinių veiksmų išvežti į saugią vietą.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.03.24; 07:45

U. von der Leyen ir Olafas Scholzas. EPA – ELTA foto

Mesebergas, kovo 5 d. (dpa-ELTA). Europos Sąjunga iš Jungtinių Valstijų kol kas negavo „jokių įrodymų“, kurie leistų manyti, kad Kinija svarsto galimybę tiekti ginklus Rusijai, skirtus karui Ukrainoje, sekmadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.
 
Kalbėdama apie sankcijas Kinijai tokio tiekimo atveju, U. von der Leyen pridūrė, kad tai „hipotetinis klausimas, į kurį galima atsakyti tik tuomet, jei jis taps realybe ir faktu“.
 
Pasak EK pirmininkės, Europos Sąjunga stebi santykius tarp Kinijos ir Rusijos „kiekvieną dieną“.
 
U. von der Leyen kalbėjo kartu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu Mesebergo rūmuose, esančiuose rytinėje Vokietijos dalyje. ES vykdomosios valdžios institucijos vadovė dalyvavo už uždarų durų vykusiame O. Scholzo kabineto posėdyje.
 
„Mes visi sutinkame, kad neturi būti jokio ginkluotės tiekimo“, – pareiškė O. Scholzas.
 
Rita Vidugirienė (ELTA)
 
2023.03.06; 07:00

Rusijos propagandistai. Montažas

Briuselis, vasario 9 d. (ELTA). Kitame sankcijų Rusijai pakete, be kita ko, bus taikomasi į šios šalies propagandistus. Tai ketvirtadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen, kurią cituoja „The Guardian“.
 
Kalbėdama bendroje spaudos konferencijoje su Briuselyje šiuo metu viešinčiu Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, U. von der Leyen nurodė, kad propagandistai susilauks baudžiamųjų priemonių, „nes jų skleidžiamas melas nuodija viešąją erdvę Rusijoje ir užsienyje“.
 
Komisijos pirmininkė pridūrė, į naująjį paketą taip pat bus įtraukti papildomi eksporto draudimai, kurių vertė sieks 10 mlrd. eurų.
 
U. von der Leyen patikino, kad šios sankcijos „dar labiau nustekens Rusijos karo mašiną ir sukrės šios šalies ekonomikos pamatus“.
 
EK vadovė kalbėjo po V. Zelenskio kreipimosi į Europos Parlamentą (EP) ir specialaus Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžio.
 
Lina Linkevičiūtė (ELTA)
 
2023.02.10; 05:15

Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto

Kyjivas, vasario 2 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per Europos Komisijos atstovų viešnagę Kyjive prašė tolesnės paramos savo šaliai.
 
„Dabar jau akivaizdu, kad taikios Europos svajonę įmanoma įgyvendinti tik kartu su Ukraina ir tik įveikus Rusiją“, – sakė jis ketvirtadienį bendroje su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen spaudos konferencijoje.
 
V. Zelenskis pabrėžė, kad ES kandidatės statuso suteikimas buvo labai svarbus prieš Maskvą kovojantiems ukrainiečiams. „Ukraina mūšio lauke dabar gina būtent tas vertybes, dėl kurių Europa susivienijo ir vienijasi“, – kalbėjo prezidentas.
Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.
 
Susitikimuose, be kita ko, buvo kalbama apie siekiamą dešimtąjį ES sankcijų Rusijai paketą. „Šiuo metu matome, kad sankcijų tempas Europoje šiek tiek sulėtėjo, o teroristinė valstybė (Rusija) priešingai, vis sparčiau prisitaiko prie sankcijų“, – konstatavo V. Zelenskis. Kyjivas, anot jo, viliasi, kad tai pasikeis.
 
Ukraina jau daugiau kaip 11 mėnesių priešinasi Rusijos invazijai.
 
Rasa Strimaitytė (ELTA)
 
2023.02.03; 00:30

Dalia Grybauskaitė, Lietuvos prezidentė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė buvo svarstoma kaip kandidatė tapti Europos Komisijos (EK) vadove, sako užsienio reikalų viceministras, konservatorių partijos vicepirmininkas Jonas Survila.
 
Interviu Eltai komentuodamas šalyje vėl kilusias diskusijas dėl Lietuvos atstovavimo Europos Vadovų Tarybai, J. Survila tvirtino, kad pagrindinė priežastis, kodėl ES lyderiai į EK vadoves 2019 m. pasirinko buvusią Vokietijos gynybos ministrę dešiniųjų europinei šeimai priklausančią Ursula von der Leyen, buvo tai, kad D. Grybauskaitė nepriklauso jokiai partinei Europos politinei šeimai.
 
„Kai buvo sudarinėjama dabartinė Europos Sąjungos Komisija ir ES vadovai rinko kandidatūras pagrindinėms europinėms institucijoms, tame tarpe ir EK, mano žiniomis, viename iš etapų buvo ant stalo padėta ir pasiūlyta buvusios Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės pavardė. Bet diskutuojant, kuriai europiniai šeimai ji priklauso – dešiniųjų ar socialistų, ar liberalų, ar žaliųjų – ši kandidatūra buvo atmesta. D. Grybauskaitė nepriklausė nė vienai Europos politinei šeimai. Todėl, deja, galutiniame etape EK vadove ji netapo“, – interviu Eltai sakė J. Survila.
 
„Yra svarbus priklausymas politinėms paneuropinėms partijų šeimoms. Svarbus yra iš šių partijų šeimų tradicijų paisymas. Tai padeda ginti ir nacionalinius interesus. Pavyzdžiu, prieš Europos Vadovų Tarybas atskiri, skirtingoms šeimoms priklausantys vyriausybių ir europinių institucijų vadovai paprastai renkasi į savo formatus koordinuotis pozicijų“, – pridūrė viceministras.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
 
ELTA primena, kad laukiant EVT, kurioje buvo sprendžiamas išaugusių elektros kainų klausimas, atsinaujino diskusijos dėl to, kas šiame formate turėtų atstovauti Lietuvai. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis viename iš interviu užsiminė, jog, siekiant Lietuvai tinkamo sprendimo dėl išaugusių elektros kainų, būtų gerai, kad ne prezidentas, bet premjerė važiuotų į Europos Vadovų Tarybą.
 
Savo ruožtu prezidentas, reaguodamas į užsienio reikalų ministro siūlymą, akcentavo, kad jis yra vienintelis tiesiogiai visų Lietuvos Respublikos gyventojų renkamas politikas, o savo konstitucinių funkcijų taip pat nėra nusiteikęs niekam deleguoti.
 
Benas Brunalas (ELTA)

Gintaras Visockas. Slaptai.lt foto

Štai ko nesuprantu. Praėjusią savaitę Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen skaitė metinį pranešimą. Pristatydama ataskaitą Europos Parlamente ponia užsiminė, jog „viena iš šio karo pamokų yra ta, kad turėjome klausytis tų, kurie pažįsta Putiną. <…> Reikėjo klausytis balsų pačioje Sąjungoje: Lenkijoje, Baltijos valstybėse ir visoje Vidurio ir Rytų Europoje“.

Labai puiki išpažintis. Briuselis ir Strasbūras pripažįsta, jog ES privalėjo rimčiau vertinti Baltijos šalių perspėjimus apie Vladimiro Putino keliamus pavojus!

Bet juk šito prisipažinimo – maža. Kur – konkretūs įvardinimai, kas ir kodėl neįsiklausė į Vilniaus, Rygos, Talino argumentus? Kada Europa organizuos specialų tyrimą, kokie Europos politikai ignoravo Baltijos šalių perspėjimus, kodėl nereikalaujama jų atsistatydinimo, kodėl iš jų neatimami garbingi ordinai? Juk šis europietiškas apsikvailinimas – ypatingas. Jis – kruvinas. Pražiopsotas ne ugnikalnio išsiveržimas, ne atūžiantis uraganas, susimauta ne dėl energetikos ar grūdų kainų. Visa vieninga demokratiška Vakarų civilizacija nesugebėjo pažaboti vienui vieno agresyvaus Kremliaus, nesutrukdė Europos pašonėje įsiplieksti milžiniškam kariniam konfliktui.

Taigi dar anksti sakyti ačiū poniai Ursulai von der Leyen. Jei ES akylai žvilgčioja, pavyzdžiui, ar Vengrija – vis dar demokratiška valstybė, ar lenkiška teismų reforma atitinka demokratijos standartus, kaip Lietuva neva pažeidžia iš Baltarusijos nelegaliai plūstančių migrantų teises, ji privalo įvardinti ir prezidentus, premjerus, kanclerius, partijų lyderius, kurie tyčia ar dėl žioplumo nematė besiartinančios karo audros, kurie naiviai manė, jog užteks telefoninių skambučių į Maskvą ir dujotiekio „Nord Stream 2“.

Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.

Nesu naivus. Puikiai suprantu, jog ES tokio tyrimo, kuriame iki smulkmenų būtų apžvelgtas ir įvertintas merkelių, macronų, šrioderių elgesys, – niekad nebus. Nebus tyrimo todėl, kad šiandieninė ES nesugeba atlikti rimtų darbų. Nesugeba pažvelgti į save priekabiai. Temoka gyventi šiltnamio sąlygomis. Susigriebia tik tuomet, kai jau šaukštai – po pietų…

O juk mūsų laukia dar vienas rimtas tyrimas, kurio Briuselis su Strasbūru, įtariu, vėl pabijos imtis. Omenyje turiu analizę, kaip Vakarai tiekia ginklus narsiai besiginančiai Ukrainai. Dabar, kai visoje Ukrainoje griaudėja smarkūs mūšiai, toks tyrimas – neįmanomas. Neįmanomas vien todėl, kad agresoriui neišduotume karinių planų, paslapčių. Bet kai Ukraina išstums okupantus iš visų savo teritorijų, įskaitant ir Krymą, tada norėtųsi žinoti, kokios šalys siuntė ukrainiečių kariams toliašaudžių, galingų vamzdžių, o kurios tik apsimetė besiruošiančios siųsti karines siuntas.

Džo Baidenas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.

Tokia analizė verkiant reikalinga, kadangi šiandien viešojoje erdvėje – šimtai skirtingiausių vertinimų. Pradedant tuo, jog Vakarai tiekia ginlų Ukrainai tiek, kad ji tik laikytųsi paviršiuje, nepajėgdama įtikinamai laimėti, baigiant pareiškimais, jog ES ir JAV dovanoja viską, ko reikia Kijevui, tik korupuoti ukrainiečiai neva nesugeba ja deramai pasinaudoti. Žodžiu, klausimų šia sudėtinga tema, – daugiau nei atsakymų. Pavyzdžiui, kodėl Ukrainai vis dar tiekiami ginklai, galintys skraidinti sviedinius vos kelis šimtus kilometrų, kai Rusija pajėgi ukrainiečių miestus ir gyvenvietes apšaudyti dviejų tūkstančių kilometrų atstumu? Kitas klaustukas – kodėl amerikietiška parama Ukrainai ženkliai mažesnė, nei ji buvo suteikta Afganistanui? Ukraina ponams Vašingtone ne tokia strategiškai svarbi kaip Afganistanas?

Ypač įdomi intriga – dėl amerikietiškojo lendlizo. Vieni tvirtina, jog lendlizas privalėjo įsigalioti tą pačią akimirką, kai specialųjį įstatymą gegužės 9-ąją pasirašė JAV prezidentas Joe Bidenas. Kiti teigia, jog ypač sunkios amerikietiškųjų ginklų siuntos keliaus į Ukrainą nuo spalio 1-osios. Iki spalio pradžios – vos kelios dienos. Tada ir pamatysime, su kuo valgomas amerikietiškasis lendlizas.

Kita keista tema – JAV Atstovų rūmų pirmininkės Nancy Pelosi vizitas į Armėnija. Kad aukšto rango Amerikos politikė atsibeldė į Jerevaną – nieko keisto. Su Armėnijos premjeru Nikolu Pašinianu yra apie ką pašnekėti. Armėnijos premjerą derėtų pakamantinėti, kada gi jis ims gerbti teritorinio vientisumo principus, grąžindamas Azerbaidžanui visas prieš tris dešimtmečius neteisėtai užgrobtas žemes, kada liausis flirtavęs su Rusijos prezidentu V.Putinu? Bet ši ponia, remiantis ELTA pranešimais, sekmadienį pasmerkė naujausias Azerbaidžano atakas prieš Armėniją, pavadindama jas neteisėtomis. Esą tai oficialusis Baku pažeidžia Armėnijos suverenitetą.

Nancy Pelosi. EPA-ELTA nuotr.

Ar ponia N. Pelosi nieko nesupainiojo? Juk tai Armėnija 1992 – 1994-aisiais okupavo Karabachą, išvydama iš šio regiono visus azerbaidžaniečius. Tai pripažįsta visas pasaulis. Karabachas – ne Armėnija, tai – Azerbaidžanas. Azerbaidžanas tris dešimtmečius kantriai laukė Vakarų pagalbos, kad šie įkalbėtų armėnų separatistus taikiai pasitraukti iš svetimų žemų. Deja, armėnų okupantai savo noru nepasitraukė, o JAV ir Europos diplomatai niekaip nepadėjo Azerbaidžanui atkurti teritorinio vientisumo. Kaip įpasta, aprisibojo gražiais pliurpalais apie taiką, pagarbą teisei, įstatymo viršenybę. Elgėsi taip, tarsi skatintų armėnų separatistus dantimis ir nagais įsikibti į svetimas žemes.

Tad kas čia keisto ir smerktino, kad 2020-ųjų rudenį Azerbaidžanas jėga susigrąžino didžiąją dalį Karabacho, o šių metų rugsėjo 12-14 dienomis piktai atsakė į armėniškas karines provokacijas (Armėnija pirmoji apšaudė Azerbaidžano kariškius; ji vis dar nepripažįsta Azerbaidžano teritorinio vientisumo; ji vis dar nepateikia žemėlapių, kur kokios žemės užminuotos, be to, ėmėsi minuoti pėstininkų minomis naujas savo žinioje laikomas azerbaidžanietiškas teritorijas).

Karabachas – tai Azerbaidžano žemė

Armėniškasis ponios N.Pelosi akibrokštas pavojingas dar ir todėl, kad, vadovaudamiesi jos logika, turime pasmerkti Ukrainą, ginklu ginančią savas teritorijas.

Beje, atidžiai perklausiau, ką apie 2022-ųjų rugsėjo viduryje kilusius Armėnijos – Azerbaidžano susirėmimus politikai kalbėjo Jungtinių Tautų specialiame posėdyje. Graudu klausytis, liūdna žiūrėti. Ten – vien abstrakčios kalbos: susirūpinę jėgos eskalacija, atidžiai stebi, kas vyksta, ragina abi puses sėsti prie derybų stalo, tvirtina, jog visus ginčus privaloma narplioti taikiomis priemonėmis. Galimybė abstrakčiai padiskutuoti apie taikos privalumus buvo suteikta net Rusijos Federacijos atstovui…

2022.09.19; 11:00

Latvijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt nuotr.

Šeštadienį paminėta Baltų vienybės diena. Seimo Pirmininko pavaduotojas Paulius Saudargas ir Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos grupės nariai dalyvavo jubiliejinio – dešimtojo – Baltų vienybės dienos minėjimo renginiuose Joniškyje. Ten – susitikimas su Latvijos Saeimos Pirmininko pavaduotoja, Saeimos Bendradarbiavimo skatinimo su Lietuvos Seimu grupės nare Dagmara Betnere-Le Gala (Dagmāra Beitnere-Le Galla) ir kitais grupės nariais.
 
„Šiemet Baltų vienybės dieną pasitinkame ypatingomis aplinkybėmis, kai Vakarų pasaulio vienybę išbando Rusijos agresija Ukrainoje. Rusijos energetinis ir branduolinis šantažas, taip pat Baltarusijos hibridinė ataka prieš mūsų valstybes ir visą Europos Sąjungą – tai grėsmės, kurias įveikti galime tik kartu. Todėl šiandien solidarumas ir bendras veikimas mums būtinas kaip oras. Norisi atkreipti dėmesį į Europos Komisijos pirmininkės Ursulos fon der Lejen (Ursula von der Leyen) žodžius, kad visai Europai vertėjo įsiklausyti į Baltijos valstybių, Vidurio ir Rytų Europos šalių perspėjimus. Buvome teisūs, todėl ir toliau išlikime aktyvūs ir ryžtingi, o mūsų istorinės pergalės – mūsų tautų brolystės simbolis – tegu bus mums įkvėpimu bendriems darbams ateityje“, – sako P. Saudargas.
 
Joniškyje vyko dvišalis Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos Respublika grupės narių ir Saeimos Bendradarbiavimo skatinimo su Lietuvos Seimu grupės narių susitikimas. Pasak Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Latvijos Respublika grupės pirmininko Kęstučio Masiulio, šių tradicinių susitikimų metu aptariamos aktualijos. „Akivaizdu, kad abejose valstybėse jos šiuo metu yra vienodos: mes būsime pradėję neįleisti per sieną Rusijos piliečių; turime bendras problemas dėl migrantų; mes – abi valstybės – stipriai remiame Ukrainą jos kare prieš agresorių”, – sako K. Masiulis.
 
Vienas iš klausimų, kuris galėtų kilti susitikimo metu, K. Masiulio pastebėjimu, Latvijos sprendimas atimti šalies pilietybę iš valstybei nelojalių asmenų: „Tokių idėjų kyla ir kai kurių mūsų kolegų galvose. Jos sulaukia daug kritikos, o latviai tai jau yra įteisinę. Man būtų įdomu pasiteirauti, kaip jie įteisino, kaip su Konstitucija, konstitucingumu, ar buvo apie tai diskutuojama?“
 
Latvijos Saeima šių metų balandį priėmė įstatymo pataisas, leidžiančias atimti pilietybę iš karo nusikaltimus remiančių žmonių, bet tik tuo atveju, jeigu jie neliktų be jokios kitos pilietybės, t. y. tik iš turinčių dvigubą pilietybę.
 
2000 m. Lietuvos ir Latvijos parlamentai Saulės mūšio dieną – rugsėjo 22-ąją – paskelbė Baltų vienybės diena.
 
Bendras šios istorinės datos minėjimas – tradicija tapęs Lietuvos Seimo ir Latvijos Saeimos pirmininkų ir tarpparlamentinių ryšių grupių narių susitikimas, kurio metu aptariami aktualūs parlamentinio bendradarbiavimo klausimai.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2022.09.18; 07:36

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Pasak užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, svarbiausia žinia Europos Komisijos (EK) pirmininkės Ursulos von der Leyen metiniame pranešime yra pripažinimas, jog Briuseliui derėjo klausyti Baltijos valstybių dėl Kremliaus ir Vladimiro Putino grėsmės. Visgi, politikas viliasi, kad šie EK lyderės žodžiai neliks formalumu ir paskatins valstybes-nares aktyviau remti Ukrainą.
 
„Lietuvai yra svarbiausia pripažinimas, kad mes buvome teisūs ir Vakarai turėjo mūsų daugiau klausyti“, – Eltai sakė G. Landsbergis.
 
„Labai norėčiau, kad šita formuluotė taptų praktine. Kitaip tariant, kai Baltijos šalys šiandien sako, ko reikia – pavyzdžiui, papildomų ginklų Ukrainai – kad tai būtų dabar išgirsta. Ne tik tai pripažinimas, kad reikėjo paklausyti mūsų iki karo. Taip pat ir karo metu, man atrodo, Baltijos šalių įžvalgos yra reikalingos ir teisingos“, – pabrėžė ministras.
 
Tuo metu Ukrainai svarbiausia žinia „pažadas padėti iki pergalės, dirbti dėl Europos Sąjungos perspektyvos – kad mes dirbsime drauge“, teigė G. Landsbergis.
Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.
 
U. von der Leyen trečiadienį skaitydama savo metinį pranešimą Europos Parlamente teigė, jog „viena iš šio karo pamokų yra ta, kad turėjome klausytis tų, kurie pažįsta Putiną. <…> Reikėjo klausytis balsų pačioje Sąjungoje: Lenkijoje, Baltijos valstybėse ir visoje Vidurio ir Rytų Europoje“.
 
Kalboje ji patikino, kad Europa ir toliau rems Ukrainą, o sankcijos Kremliaus režimui išliks.
 
Augustė Lyberytė (ELTA)
 
2022.09.17; 00:02

Tiesiamas azerbaidžanietiškas dujotiekis Europos link

Briuselis, liepos 18 d. (AFP-ELTA). Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga siekia padvigubinti dujų importą iš Azerbaidžano, nes po Maskvos įsiveržimo į Ukrainą ieško tiekėjų ne iš Rusijos.
 
„ES atsigręžia į patikimesnius energijos tiekėjus. Šiandien esu Azerbaidžane ir ketinu pasirašyti naują susitarimą“, – tviteryje parašė U. von der Leyen.
 
„Mūsų tikslas – per kelerius metus padvigubinti dujų tiekimą iš Azerbaidžano į ES. Azerbaidžanas bus labai svarbus partneris, užtikrinsiantis mūsų tiekimo saugumą mūsų kelyje klimato neutralumo link“, – rašė ji.
 
Prieš vizitą EK pareiškė: „Rusijai savo energijos tiekimą toliau verčiant ginklu, mūsų energijos importo diversifikavimas yra ES prioritetas“.
Praėjusiais metais Azerbaidžanas vamzdynais per Sakartvelą ir Turkiją į Europą patiekė apie aštuonis milijardus kubinių metrų gamtinių dujų.
Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas
 
Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.

Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas praėjusią savaitę sakė, kad „Europos Sąjunga ir Azerbaidžanas pasirašys svarbų dokumentą dėl energetinio saugumo“.
 
Gegužės mėnesį ES vadovai susitarė iki metų pabaigos sustabdyti didžiąją dalį rusiškos naftos importo – tai buvo beprecedenčių sankcijų, kurias jie įvedė Maskvai dėl Ukrainoje sukelto karo, dalis.
 
Tačiau blokas atidėjo visišką draudimą importuoti rusiškas dujas, kurios 2021 metais sudarė 155 mlrd. kubinių metrų – beveik 40 proc. visų ES poreikių.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.07.19; 07:03

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. EPA – ELTA foto

Berlynas, gegužės 2 d. (dpa-ELTA). Vokietijos užsienio reikalų ministrė ir du Bundestago įstatymų leidėjai planuoja apsilankyti Kyjive, kad parodytų savo paramą Ukrainai Rusijos atakoms tebesitęsiant, tačiau apie Vokietijos lyderių kelionę dar vis nieko negirdėti.
 
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sekmadienį pareiškė planuojanti kelionę į Kyjivą. Opozicijos lyderis Friedrichas Merzas ir kairiųjų įstatymų leidėjas Gregoras Gysi iš „Die Linke“ (Kairiosios partijos) taip pat paskelbė apie planus keliauti. Tačiau prezidentas šiuo klausimu tyli, Ukrainos vyriausybei pareiškus, kad teikia pirmenybę Vokietijos kancleriui, nes jo pareigos leidžia priimti svarbiausius politinius sprendimus. Ginčas kilo dėl vokiečių nenoro tiekti Ukrainai sunkiąją ginkluotę, nepaisant pakartotinių raginimų ir augančios kritikos.
 
Nė vienas Vokietijos vyriausybės narys dar nesilankė Kyjive, nors daugelis kitų Vakarų lyderių jau vyko į Ukrainos sostinę parodyti savo paramos Maskvai užpuolus kaimynę. A. Baerbock būtų pirmoji Vokietijos vyriausybės narė, vyksianti į Kyjivą, nes kancleris Olafas Scholzas taip pat nieko nepaskelbė apie panašius planus.
Olafas Scholzas. EPA – ELTA nuotr.
 
„Taip, aš taip pat keliausiu“, – sekmadienį transliuotojui ARD sakė A. Baerbock ir pridūrė, kad šią kelionę ji suplanavo, kai buvo atskleisti karo nusikaltimai Bučoje, bet iš pradžių norėjo leisti pirmajam vykti prezidentui Frankui Walteriui Steinmeieriui. A. Baerbock nenurodė, kada ji vyks į Kyjivą.
 
Iki šiol iš Vakarų politikų Kyjive lankėsi Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis, JT generalinis sekretorius António Guterresas.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.05.03; 07:38

Ursula von der Leyen: Europa privalo būti įtraukta į derybas dėl Ukrainos. EPA-ELTA nuotr.

Paryžius, sausio 7 d. (AFP-ELTA). Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pareiškė, kad į derybas siekiant sumažinti įtampą tarp Rusijos ir Ukrainos turi būti įtraukta Europa.
 
Kalbėdama prieš kitą savaitę prasidėsiančias rimtas JAV ir Rusijos derybas saugumo klausimais, U. von der Leyen per spaudos konferenciją Paryžiuje sakė: „Kad ir koks būtų sprendimas, Europa turi dalyvauti”.
 
Viljama Sudikienė (AFP)
 
2022.01.08; 00:30

Rimantas Jonas Dagys. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Krikščionių sąjungos (KS) pirmininkas Rimantas Jonas Dagys tikisi, kad į Lietuvą sekmadienį atvyksianti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen nepasiduos Aliaksandro Lukašenkos propagandai dėl migrantų bėdoms esą nejautrios Europos Sąjungos. „Migrantai yra Baltarusijos teritorijoje ir ji už juos yra atsakinga”, – sako R. J. Dagys.
 
Jis apgailestauja, kad ES neturi aiškaus ir vieningo plano kaip spręsti tokio hibridinio karo, vykstančio prie rytinės jos sienos, sukeltas problemas.
 
„Tai yra ES silpna vieta. Nebeužtenka vis labiau mažesnį poveikį turinčių sankcijų. Todėl Europos Komisija turėtų pagaliau realiai suvokti padėties rimtumą bei nustoti kovoti ideologinius karus su Lenkija ir Vengrija, siekiant įteisinti jai patinkančios ideologijos viršenybę, tuo skaldant Europos Sąjungą”,- Eltai sakė R. J. Dagys.
 
Politikas taip pat tikisi, kad į Lietuvą sekmadienį atvyksiantis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas bus palankus IV bendrijos sutarties straipsnio aktyvavimui, „tuo parodant, kad į susidariusią problemą žiūri rimtai ir nežada tai laikyti tik migrantų krize”.
 
Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.

Šią savaitę Krikščionių sąjungos valdyba pareiškė, kad vadinamoji „pabėgėlių krizė“ turi mažai ką bendro su nukentėjusiais žmonėmis ir yra „karo prieš ES ir NATO dalis”.
 
„Raginame Europos Sąjungos šalių vyriausybes vieningai užkardyti  prekybos žmonėmis ir nelegalaus žmonių gabenimo veiksmus. Remiame Lietuvos ir Lenkijos vyriausybių pastangas apsaugoti ES bei NATO aljanso išorinę sieną, užkertant kelią potencialių „žaliųjų žmogeliukų“ ir kitų hibridinio karo elementų patekimą į ES bei NATO šalių teritoriją. (…) Palaikome Vyriausybės pastangas aktyvuoti NATO gynybos priemones regione”, – sakoma Krikščionių sąjungos valdybos pareiškime.
Migrantų antplūdis. EPA-ELTA nuotr.
 
Ši partija ragina ES institucijas ir Europos parlamentą suvokti esamą situaciją kaip realią grėsmę visos Sąjungos saugumui, nedelsiant priimti sprendimus reikalingus Sąjungos išorinės sienos apsaugai, ryžtingai aktyvuoti visas priemones priešiškų šalių režimams silpninti neapsiribojant vien ne visada veiksmingų sankcijų įvedimu.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas (Jens Stoltenberg). EPA – ELTA nuotr.
 
Krikščionių sąjunga taip pat ragina  pilietinę bendruomenę visame pasaulyje reikalauti iš Baltarusijos valdžios „neleisti jos teritorijoje esantiems žmonėms vykdyti nusikalstamą veiklą ir chuliganiškus veiksmus ES pasienyje, o stokojantiems žmonėms, esantiems Baltarusijos teritorijoje, suteikti reikiamą humanitarinę pagalbą šioje šalyje”. 
 
ELTA primena, kad sekmadienį Į Lietuvą atvyks Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Su NATO ir Europos Komisijos vadovais susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda aptars saugumo situaciją regione, padėtį Europos Sąjungos ir Baltarusijos pasienyje, susidariusią dėl Lukašenkos režimo vykdomos hibridinės atakos.
 
Jadvyga Bieliavska (ELTA)
 
2021.11.28; 06:00

Lenkijos ir ES vėliavos. EPA-ELTA nuotr.

Varšuva, spalio 20 d. (dpa-ELTA). Lenkijos valdančiosios partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) lyderis Jaroslawas Kaczynskis apkaltino ES institucijas siekiant pokyčių jo šalies valdžioje.
 
Briuselis siekia „nuolankios ir paklusnios“ Lenkijos vyriausybės, trečiadienį laikraščiui „Gazeta Polska“ pareiškė J. Kaczynskis.
 
Anot jo, galutinis ES tikslas yra visiškai nedemokratiška supervalstybė, kurioje „tautos yra suskirstomos ir kai kurios jų, pavyzdžiui, Vokietija ir Vokietijos piliečiai, išsaugo savo suverenumą, tačiau Lenkija ir lenkai – ne“.
 
Antradienį per debatus Europos Parlamente (EP) Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis gynė Lenkijos Konstitucinio Teismo paskelbtą nuosprendį, kuriuo buvo suabejota ES teisės viršenybe.
 
Europos Komisija (EK) vertina šį nuosprendį kaip itin problematišką, nes jis gali suteikti Lenkijos vyriausybei dingstį ignoruoti jai nepatinkančius Europos Teisingumo Teismo (ETT) sprendimus.
 
EK pirmininkė Ursula von der Leyen debatų metu pagrasino Lenkijai naujomis procedūromis, kurios gali lemti mažesnį ES finansavimą ar atimtą balsavimo teisę priimant ES masto sprendimus.
 
M. Morawieckis tuomet apkaltino Komisiją šantažu.
 
Lina Linkevičiūtė (DPA)
 
2021.10.21; 00:30

Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.

Briuselis, spalio 8 d. (AFP-ELTA). Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pažadėjo tvirtai ginti ES teisės viršenybę, kai Lenkijos Konstitucinis teismas paskelbė nuosprendį, kad tam tikri Bendrijos teisės aktai neatitinka šalies Konstitucijos.
 
Pavadindama Europos Sąjungą „vertybių ir įstatymų bendruomene“, U. von der Leyen teigė, kad blokas „gins pamatinius mūsų Sąjungos teisinės santvarkos principus. Jais remiasi 450 mln. europiečių“, sakoma pranešime.
 
EK pirmininkė nurodė esanti „labai sunerimusi“ dėl pastarųjų įvykių ir nurodė Komisijai „atidžiai ir greitai“ išanalizuoti teismo Varšuvoje sprendimą.
 
Visi ES aukščiausios instancijos teismo spendimai „įpareigoja visų šalių narių valdžios institucijas, įskaitant nacionalinius teismus“, teigė U. von der Leyen. Komisija, anot jos, „pasinaudos visais turimais įgaliojimais, kad galėtų tai užtikrinti“.
 
Lenkija jau kelis metus nesutaria su EK dėl šalyje įvykdytos teismų reformos, kuri, kritikų teigimu, kenkia teisėjų nepriklausomumui. Reforma taip pat sulaukė ES Teisingumo Teismo smerkimo, o Komisija įšaldė Lenkijai numatytas lėšas iš ES atsigavimo po pandemijos fondo.
 
Lina Linkevičiūtė (AFP)
 
2021.10.09; 08:41

Lenkijos vyriausybė antradienį pratrūko, kai Europos Komisija paragino skirti Lenkijai kasdienes baudas, kol ji neįvykdys nurodymo sustabdyti prieštaringai vertinamas teismų reformas.
 
„Europos Komisija neteisėtai blokuoja Lenkijai skirtas lėšas ir prašo skirti baudas. Tai yra agresijos veiksmai“, – socialiniame tinkle „Twitter“ sakė teisingumo viceministras Sebastianas Kaleta. Jis pavadino šį žingsnį „neteisėta ataka“.
 
Prieš tai Europos Komisija paprašė Europos Teisingumo Teismo (ETT) nubausti Varšuvą, taip žengdama dar vieną žingsnį teisiniame ginče dėl Lenkijos Aukščiausiojo teismo drausmės kolegijos.
 
„Teisingumo sistemos visoje Europos Sąjungoje turi būti nepriklausomos ir sąžiningos“, – antradienį raštu pareiškė EK pirmininkė Ursula von der Leyen.
 
Liepos viduryje aukščiausiasis Europos Sąjungos teismas nustatė, kad Lenkijos Aukščiausiojo teismo drausmės kolegija negarantuoja nešališkumo ir nepriklausomybės, todėl pažeidžia ES teisę.
 
Europos Komisija, pradėjusi šias procedūras prieš Varšuvą, davė Lenkijai vieną mėnesį paaiškinti, kaip ji įgyvendins ETT sprendimą, kitaip susidurs su finansinėmis sankcijomis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.09.07; 15:00

Ursula von der Leyen. EPA – ELTA nuotr.

Ankara griežtai atmetė Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen kaltinimus, susijusius su jos vizitu Turkijoje prieš tris savaites.
 
Kilęs skandalas dėl sėdėjimo tvarkos neturi nieko bendra su U. von der Leyen kaip moters, kaip europietės vaidmeniu ar su Turkijos pasitraukimu iš Stambulo konvencijos, trečiadienį Ankaroje pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Tanju Bilgiças. Jis pridūrė, kad „beprasmiška šioje situacijoje ieškoti kokių nors ketinimų ar piktavališkumo“.
 
Problema esą kilo dėl „planavimo stokos ir aplaidumo“ iš ES pusės. „Mes tikimės, kad ES institucijos ras tarpusavyje sutarimą ir panašių problemų kitur šiuo klausimu nebus“, – pabrėžė atstovas.
 
U. von der Leyen pirmadienį kalbėdama Europos Parlamente metė sunkius kaltinimus Turkijai ir pareiškė, kad su ja buvo elgiamasi ne pagal jos pareigybes todėl, kad ji yra moteris. Komisijos vadovė dar kartą sukritikavo Turkijos pasitraukimą iš Stambulo konvencijos dėl moterų apsaugos.
 
Per vizitą Turkijoje balandžio pradžioje šalia prezidento Recepo Tayyipo Erdogano galėjo sėdėti tik Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis. U. von der Leyen turėjo prisėsti toliau ant sofos. Dėl to šis skandalas buvo pavadintas „sofageitu“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.29; 00:30