Nacionalinis saugumas
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas įregistravo patobulintas Vadovybės apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma numatyti galimybę formuoti rezervą iš buvusių Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) pareigūnų.
Seimo NSGK narių parengtas projektas numato, kad Vadovybės apsaugos tarnybos rezervas būtų savanoriškais pagrindais sudaromas iš buvusių Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnų. Įstatymo pataisos numato, kad Vadovybės apsaugos tarnybos rezervas formuojamas ir asmenys į šį rezervą įtraukiami Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.
Seimo NSGK nariai projekto svarstymo metu siūlė spręsti dėl rezervo narių amžiaus ribos, įvertinant žmogaus sveikatą, fizinį pasirengimą.
Jei Seimas pritartų, Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo nariais galėtų būti buvę Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūnai, atitinkantys įstatyme nustatytus reikalavimus, ne vyresni kaip 65 metų amžiaus, savanoriškais pagrindais jų rašytiniu prašymu Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka įtraukti į Vadovybės apsaugos tarnybos rezervą.
Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo nariai dalyvautų kvalifikacijos palaikymo ir tobulinimo pratybose, mokymuose.
Seimo NSGK nariai ragino pagalvoti ir apie socialines garantijas į rezervą įtrauktų asmenų, jeigu užduoties vykdymo metu įvyktų nelaimė. Patobulintame įstatymo projekte siūloma numatyti socialines garantijas Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo nario žūties (mirties), sužalojimo, susižalojimo arba sveikatos sutrikdymo Vadovybės apsaugos tarnybos organizuojamų kvalifikacijos palaikymo ir tobulinimo pratybų ar mokymų metu atvejais. Tokiais atvejais jiems būtų mokamos kompensacijos.
Buvusį Vadovybės apsaugos tarnybos pareigūną įtraukus į Vadovybės apsaugos tarnybos rezervą, jo atleidimo iš Vadovybės apsaugos tarnybos dieną turėtas tarnybinis rangas taptų garbės atsargos tarnybiniu rangu nuo šio asmens įtraukimo į Vadovybės apsaugos tarnybos rezervą dienos.
Planuojama, kad Vadovybės apsaugos tarnybos rezervo nariai galėtų būti laikinai pasitelkiami Vadovybės apsaugos tarnybos funkcijoms atlikti, atsižvelgiant į jų kvalifikaciją ir Vadovybės apsaugos tarnybos direktoriaus nustatytų reikalavimų atitiktį. Tokiais atvejais jie galėtų būti laikinai skiriami į pareigūno pareigas, sudarant su jais terminuotas pareigūnų tarnybos sutartis, arba su jais gali būti sudaromos terminuotos darbo sutartys.
Siūloma, kad Vadovybės apsaugos įstatymo pataisos įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. Kitą savaitę planuojama jas svarstyti Seimo plenariniame posėdyje.
Kaip ELTA jau skelbė, Seimo NSGK narių duomenimis, šiuo metu rezervą galėtų sudaryti apie 120 buvusių pareigūnų, o ilgalaikėje perspektyvoje apie 200–400.
Šiuo metu Vadovybės apsaugos įstatymas nenumato tarnybos rezervo formavimo.
Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Teisėsauga pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl grasinimų Seimo narei Agnei Širinskienei. Savo ruožtu parlamentarė teigia, kad dėl situacijos kreipėsi ir į Vadovybės apsaugos tarnybą.
„Liepos 1 dieną gautas pranešimas, pirminė informacija tokia, kad skambinusi moteris (A. Širinskienė – ELTA) tikino sulaukusi grasinimų“, – teigė Vilniaus apskrities policijos atstovė.
Kaip teigė atstovė, parlamentarei buvo grasinama, kad ji „sava mirtimi nemirs“. Ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio pirmą dalį, kurioje numatoma, kad už grasinimus asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Pati A. Širinskienė pažymi, kad dėl sulauktų grasinimų ji kreipėsi ir į Vadovybės apsaugos tarnybą.
„Kreipiausi į policiją ir šiandien informavau ir Vadovybės apsaugą“, – pažymėjo A. Širinskienė.
Vadovybės apsaugos tarnybos atstovai šį faktą patvirtino, tačiau detalesnės informacijos, argumentuojant, kad tai būtų nesaugu, neatskleidė.
„Kreipimasis gautas ir užfiksuotas, tačiau detaliau komentuoti negalime, nes tai procesiniai dalykai, kurie viešai negali būti skelbiami dėl suprantamo saugumo“, – patvirtino Vadovybės apsaugos tarnybos bendrųjų reikalų skyriaus atstovė Ieva Charciuk.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę parlamentarė teigė sulaukusi grasinimų iš konservatorių rinkėjų.
„Labai džiaugiuosi ir matau konservatorių lyderius, ir premjerę tarp jų, tai norėčiau vis dėlto, kad jie pasikalbėtų su savo rinkėjais ir gerbėjais ir paprašytų opozicijai neskambinti ir negrasinti susidorojimu, sakant, kad jūs sava mirtimi nemirsite“, – Seimo posėdyje teigė A. Širinskienė.
„Tai tikrai būtų labai smagu, kad Seimo nariai Landsbergio gerbėjų būtų taip telefonais nepersekiojami“, – pažymėjo parlamentarė.
Lietuvos sargyba. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Dar šiais metais bus atsisakyta nuolatinės Seimo pirmininkės ir premjerės apsaugos.
Vadovybei priskiriami asmenys (išskyrus Respublikos prezidentą) bus saugomi tik užsienio vizitų, oficialių susitikimų metu ir kai vykdo funkcijas, dėl kurių jiems skirta apsauga. Jeigu kiltų grėsmė šių asmenų saugumui, jie bus saugomi ir kitu laiku. Vadovybės gyvenamoji vieta bus saugoma 24 valandas per parą.
Taip atrodys pirmųjų valstybėje asmenų apsaugos režimas įsigaliojus Seimui antradienį priimtoms Vadovybės apsaugos įstatymo pataisoms, numatančioms lankstesnę Seimo pirmininkės ir premjerės apsaugos tvarką. Už jas antradienį balsavo 81 Seimo narys, 19 buvo prieš, 27 parlamentarai susilaikė.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė- Nielsen sako, kad įstatymo pataisos siejamos su tuo, kad Lietuvoje šiuo metu galioja daugiausiai resursų reikalaujanti vadovybės apsaugos sistema, lyginant ypatingai su Šiaurės ir Skandinavijos šalimis.
Parlamento vadovės nuomone, įsigaliojus lankstesnei apsaugos sistemai nedaug kas pasikeistų.
„Iš esmės pasikeistų labai nedaug, kadangi numatoma, kad laisvu nuo darbo laiku žmogus galėtų nebūti nuolat saugomas. Bet, jeigu būtų manoma, kad grėsmės yra didelės, tuomet ir režimas būtų atitinkamas. Manau, kad kažkokių esminių pasikeitimų nebūtų, bet manau, kad nueiti su vaiku į polikliniką, pieno nusipirkti į parduotuvę būtų galima ir vienam“, – sakė ji žurnalistams.
Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma mano, kad įstatyme viskas racionaliai surašyta. Jo nuomone, jeigu nekyla grėsmė, gyvenant privatų gyvenimą, ta nuolatinė apsauga premjerei ir Seimo pirmininkei nėra reikalinga ir jos lygį galima sumažinti.
Politikas pastebi, kad didelė apsaugos palyda labai stebina periferijoje gyvenančius žmones.
Tuo tarpu parlamentaras Remigijus Žemaitaitis piktinosi, kad buldozeriu sprendžiamas vadovybės apsaugos klausimas. Politikas bandė tai sieti su rinkimais, su siekiu gauti didesnį pliusą kandidatuojant.
„Ar galvojate, kad viešųjų ryšių akcija čia padės?“, – svarstė politikas. Jis bandė modeliuoti situaciją, ką darys apsauga, jei, pvz., premjerė ir Seimo pirmininkė nutartų pasideginti moterų pliaže.
Tokie jo pasvarstymai išsirutuliojo į karštą diskusiją apie pliažą ir politikus, kurioje netrūko įžeidžiančių pasisakymų.
Seimo pirmininkei V. Čmilytei- Nielsen teko prašyti opozicijos atstovus neužsipulti kolegų ir nenaudoti su sveiku protu prasilenkiančių pasisakymų. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Taip parlamento vadovė reagavo į Seimo nario Artūro Skardžiaus pamąstymus apie Seimo narį Andrių Navicką, kuris, anot jo, gali vaikščioti „į moterų ir vyrų pliažą ir niekas skirtumo nepastebės“.
Seimo vicepirmininkui Vytautui Mitalui pasidarė baisu, kad Seimas gali priprasti „prie durnų seksistinių komentarų“. „Nėra nei juokinga, nei pridera parlamentui“, – mano Laisvės frakcijos atstovas.
Seimo narei Ievai Pakarklytei yra gėda girdėti tokias seksistines replikas. Ji prašė kolegų nesakyti tokių nepagarbių neadekvačių pasisakymų. „Nepagarbu, nemandagu ir baikime šitą seksizmą“, – kvietė ji kolegas.
Tuo tarpu Seimo narė „valstietė“ Asta Kubilienė norėtų, kad valdančiųjų pastabos etikos klausimais nebūtų selektyvios, nebūtų skirtos tik opozicijai, o būtų skirtos visiems.
Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad Vadovybės apsaugos tarnyba šalies vadovybę saugo 24 valandas per parą. Seimui priėmus teikiamus pakeitimus, nuolatinė apsauga būtų taikoma tik šalies prezidentui.
Vadovybės apsaugos įstatymo pataisos įsigalios šių metų rugsėjo 1 d.
Naktį į ketvirtadienį į Seimo vidinį kiemą ir pastato sieną vyras metė du indus su degiu skysčiu. Indai užsidegė. Vadovybės apsaugos tarnybos (VAT) pareigūnai minėtą vyrą sulaikė.
Policijos departamento pranešime sakoma, kad incidentas sostinės Gedimino prospekte įvyko apie 3 val. 08 min.
Seimo narys Mykolas Majauskas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr. Vadovybės apsaugos departamento (VAD) pareigūnai praėjusią savaitę kreipėsi į Seimo narius, su prašymu nepalaikyti parlamentarės Agnės Širinskienės siūlymo koreguoti VAD pavaldumą bei atlyginimų koeficientus. Jų teigimu, minėtasis pasiūlymas tėra „dūmų uždanga, ciniškas mėginimas apgauti tiek Seimo narius, tiek eilinius pareigūnus, tiek visą Lietuvą“.
Gavęs VAD pareigūnų kreipimąsi, Seimo narys Mykolas Majauskas tvirtina Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK) pateikęs projekto korekcijas, kurias komitetas svarstys antradienį.
Tuo tarpu pačios projekto iniciatorės, TTK pirmininkės A. Širinskienės teigimu, pokyčiai VAD yra būtini ir kartu pažymi, kad šios institucijos pareigūnų atlyginimai, anot jos, augo labiausiai, lyginant su kitais statutiniais pareigūnais.
VAD pareigūnai skundžiasi: negalime pasitikėti savo vadovybe
VAD pareigūnų tvirtinimu, pakoregavus atlyginimų koeficientus, darbo užmokestis kiltų tik vadovaujančias pareigas užimantiems asmenims. Žemiausioms pareigybių grupėms – jaunesniajam agentui, agentui, vyresniajam agentui bei vyriausiajam agentui startiniai koeficientai, Seimo nariams rašo VAD darbuotojai, išlieka tokie patys, kokie yra Vidaus tarnybos statute.
„Per daugelį metų mes jau spėjome suprasti, jog negalime pasitikėti savo vadovybe. Tas akivaizdžiai matyti ir bandant priimti šį įstatymą“, – nuogąstauja pareigūnai.
„Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog jaunesniojo specialisto pareigybės šiai dienai VAD nėra. Pati žemiausia yra specialistas. Ir mes turime duomenų, jog, priėmus šį įstatymą, specialistams bus siūlomos nelygiavertės jaunesniojo agento, o ne agento pareigybės. Dėl tos priemokos už tarnybinės veiklos specifiką, tai patys suprantate, jog ji skiriama direktoriaus įsakymu ribotam laikotarpiui. Tai, kad 2020 m. ji bus skiriama tiems, kas neteko butpinigių, nereiškia, kad ji bus skiriama ir 2021 m prisidengiant asignavimų trūkumu“, – savo rūpestį, kreipdamiesi į Seimo narius, paaiškino VAD pareigūnai.
M. Majauskas siūlo pakeitimus: eiliniai pareigūnai negali likti paraštėse
Būtent po tokio VAD pareigūnų kreipimosi Seimo narys M. Majauskas praėjusią savaitę Seime svarstant šį įstatymo pakeitimą paprašė pertraukos. VAD vadovams, anot jo, priėmus A. Širinskienės siūlomus pakeitimus, atlyginimas kiltų apie 20 proc., o eiliniams pareigūnams netgi mažėtų, nes būtų nubraukiamos papildomos pajamos.
„Matome, kad valdantieji, organizuodami VAD pertrauką, siekia padidinti atlyginimus vadovams, kas savaime tikrai nėra blogai, tačiau aš nesuprantu, kodėl eiliniai pareigūnai šiuo atveju lieka paraštėse. Dar daugiau – jiems panaikinami dienpinigiai, butpinigiai, kelionpinigiai, įvairios socialinės garantijos“, – Eltai pastebėjimu dalijosi politikas.
Susirūpinimą, pasak M. Majausko, kelia ir siūlymas keisti pareigybes.
„Norint būti specialistu, anksčiau reikėjo turėti aukštesnįjį neuniversitetinį išsilavinimą, dabar – visi specialistai taps jaunesniaisiais agentais, kuriems praktiškai nereikia jokio išsilavinimo, galima dirbti po vidurinės (mokyklos – ELTA)“, – kalbėjo Seimo narys, kartu pažymėjęs, kad minėtu projektu taip pat būtų apribotos VAD pareigūnų galimybės dirbti papildomus darbus.
Kartu M. Majauskas informavo, kad Seimo TTK, kuriam vadovauja A. Širinskienė, jis pasiūlė projekto pakeitimus, kuriais būtų siekiama pakelti atlyginimus ne tik VAD vadovams. Šį parlamentaro siūlymą TTK svarstys antradienį ryte.
„Pirma imuosi atlyginimų ir siūlau koreguoti A. Širinskienės projektą, taip, kad atlyginimas į rankas eiliniams pareigūnams didėtų. Galbūt didėtų neženkliai, bet tas didėjimas vis tiek būtų ir man atrodo, kad jis yra pakankamai svarbus, atsižvelgiant į tai, jog didėja atlyginimas ir vadovams“, – paaiškino M. Majauskas. Jo teigimu, pagal šiuos siūlymus jaunesniajam agentui atlyginimas kiltų 15 proc.
A.Širinskienė: natūralu, kad žmonės turi lūkesčių uždirbti daugiau
Kalbėdama apie atlyginimus, dėl kurių nuogąstauja VAD pareigūnai, projekto autorė A. Širinskienė Eltai paaiškino, kad šie pakeitimai buvo inicijuojami paprašius VAD vadovybės tam, kad jau anksčiau numatytas jų algų kėlimas būtų tolygus.
Kartu ji pažymėjo, kad VAD pareigūnų, neužimančių vadovaujančių pareigų, atlyginimas, lyginant su kitais statutiniais pareigūnais, augo labiausiai.
„Tas mano pasiūlymas buvo registruotas paprašius VAD vadovybei – jie kreipėsi laišku, tiesiog atkreipdami dėmesį, kad jų atlyginimai, jeigu būtų priimtas pirminis projekto variantas, būtų neproporcingai augantys.
Seimo narė Agnė Širinskienė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Jeigu žiūrėtume į visą laikotarpį, tai VAD pareigūno atlyginimai, lyginant su priešgaisrine apsauga, lyginant su policija, augo daugiausia. Jei ten kitus po 30 proc., tai, jei neklystu, VAD pareigūnų atlyginimai didėjo apie 45 proc. berods – virš 40 proc.“, – teigė A. Širinskienė.
Tuo tarpu VAD vadovybė, anot jos, tiesiog prašė, kad numatytas jų darbo užmokesčio kėlimas būtų proporcingas.
„Tiesiog ir buvo jų prašymas, kad tą didinimą daryti tolygų, taip, kaip didėjo visiems kitiems. Jie nenori išsiskirti, kaip tarnyba ir, antra vertus, buvo ir kitų sunerimusių tarnybų kreipimaisi, tame tarpe ir statutinių pareigūnų vadovų, sakant, kad prasidės pareigūnų bėgimas. Kaip žinote, vos padidini vienur, tiesiog sistema natūraliai pajuda“, – kalbėjo A. Širinskienė.
„Buvo registruoti siūlymai. O kad žmonės turi lūkesčių, kiekvienas nori uždirbti kiek įmanoma daugiau tai taip, tai natūralu“, – pridūrė TTK pirmininkė.
Seimui įstatymą priėmus, VAD pareigūnai ketina kreiptis į G. Nausėdą dėl veto: tai – gyvulių ūkis
Tuo tarpu ragindami Seimo narius nepalaikyti A. Širinskienės siūlymų dėl VAD pertvarkos, VAD pareigūnai kartu pažymi, kad priėmus minėtus pakeitimus, jie bus priversti kreiptis į prezidentą Gitaną Nausėda, prašydami tokį įstatymo projektą vetuoti.
„Akivaizdžiau nebūna, jog tai gyvulių ūkis, kurį mes, eiliniai pareigūnai, dirbantys VAD, ir taip seniai jau vadiname UAB. Ir Vadovybės apsaugos įstatymo projekte matome tik siekį tam UAB-gyvulių ūkio vadovams užsitikrinti dar didesnę galią, mažesnę vadovų kontrolę bei didesnį eilinių pareigūnų engimą, taip pat dar didesnę socialinę atskirtį departamente ženkliai padidinus darbo užmokesčio koeficientus tik išskirtinai vadovaujančias pareigas užimantiems pareigūnams. Plius iš naujo skaičiuojamos kadencijos 5+5 departamento direktoriui.
Todėl mums, eiliniams pareigūnams, toks įstatymas yra absoliučiai nepriimtinas ir jį priėmus kreipsimės į prezidentą dėl veto“, – pabrėžiama VAD pareigūnų kreipimesi į Seimo narius.
ELTA primena, kad VAD šiuo metu yra pavaldi Vidaus reikalų ministerijai. Departamentas saugo šalies vadovus – prezidentą, ministrą pirmininką bei Seimo pirmininką ir jų šeimas, saugomų asmenų gyvenamąsias ir darbo vietas, taip pat oficialius valstybės svečius.
Seimas ketvirtadienį neeilinės sesijos posėdžio metu svarstys „valstietės“ Agnės Širinskienės pasiūlymą, kad Vadovybės apsaugos departamentas (VAD) prie Vidaus reikalų ministerijos (VRM) būtų pavaldus Vyriausybei.
Projektu siekiama VAD sudaryti teisines prielaidas vykdyti veiklą kaip savarankiškai biudžetinei įstaigai – Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybai, kuri būtų atskaitinga Vyriausybei, rašoma projekto aiškinamajame rašte.
Trečiadienį Seimo gautame nepriklausomų ekspertų išvadoje pažymima, kad siūlymas atitinka teisėkūros principus ir tikslus. Vis dėlto Prezidentūra jau nuo pat siūlymo paviešinimo kritikavo pokyčius VAD.
„VAD vykdo tikrai labai svarbią funkciją, niekas dėl to nesiginčija, tačiau ta funkcija yra labai siaura. Dėl tos vykdomos funkcijos labai abejotina, ar iš tikrųjų yra tikslinga ir proporcinga, efektyvumu pagrįsta kurti atskirą tarnybą“, – dar gruodžio pradžioje apsilankiusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje svarstymo metu sakė prezidento Gitano Nausėdos patarėja Elena Musnevaitė.
ELTA primena, kad VAD šiuo metu yra pavaldi Vidaus reikalų ministerijai. Departamentas saugo šalies vadovus – prezidentą, ministrą pirmininką bei Seimo pirmininką ir jų šeimas, saugomų asmenų gyvenamąsias ir darbo vietas, taip pat oficialius valstybės svečius.
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė. Gedimino Bartuškos (ELTA) nuotr.
Politologinė Rima Urbonaitė sako, kad Vyriausybės siūlymas įpareigoti Vadovybės apsaugos departamentą (VAD) saugoti šalies vadovų autoritetą yra eilinis, visiškai neparengtas projektas. Pasak politologės, rūpintis vadovo autoritetu turėtų jo komandos nariai.
Mykolo Romerio universiteto politologė R. Urbonaitė sako, kad tai yra visiškai neparengtas įstatymo projektas ir dėl to atkreipė visuomenės dėmesį.
„Aš fiksavau šį projektą kaip dar vieną iš daugelio atvejų, kai į viešumą ateina visiškai neparengti projektai. Tai nėra pirmas atvejis, kai turime tokį teisės akto projektą, kuris verčia ir pasijuokti, bet kartu ir suprasti, kad yra gana graudi situacija“, – pirmadienį „Žinių radijui“ sakė R. Urbonaitė.
R. Urbonaitė, komentuodama VAD direktoriaus pavaduotojo Pauliaus Nemiro pateiktą pavyzdį, kad įstatymas leistų įspėti vadovus, jei su jais norėtų nusifotografuoti nepageidaujamas asmuo, sako, kad tai, su kuo susitinka bei pietauja ar fotografuojasi vadovas, turėtų žinoti bei kontroliuoti jo komanda, o ne VAD.
„Iš ministerijų ateina visiškai neparuošti ir neapgalvoti teisės aktai. Žinoma, po paaiškinimo, ką jie turėjo omenyje, vaizdas jau kitaip pasirodė, bet, kita vertus, čia yra daug klaustukų. Pirmiausia tai yra vadovo komandos darbas rūpintis tuo autoritetu, o vadovo apsaugos darbuotojų, funkcijos, manau, yra šiek tiek kitokios“, – sakė R. Urbonaitė.
R. Urbonaitė sutinka, kad šiuo metu vyksta informaciniai karai bei skverbiasi propaganda, girdimas Rusijos šmeižtas žiniasklaidoje apie Lietuvos prezidentę ar kitus vadovus, bet, pasak politikos ekspertės, kovai su šiais iššūkiais reikia pasirinkti kitus instrumentus.
„Tų iššūkių yra labai daug, noro diskredituoti asmenį, pakenkti jo reputacijai, tas informacinis karas vyksta. Pažiūrėkime, kaip Rusijoje propagandos portalai apie Lietuvos prezidentę rašo, tai iš tiesų klaikus vaizdas. Žinoma, tai yra skirta tam tikrai auditorijai. Iššūkių yra, bet man kelia nerimą tų iššūkių priėmimo ir atlaikymo būdai bei pasirinkti instrumentai ir politinės priemonės, kaip su tuo kovoti. Šiuo atveju čia buvo padarytas liapsusas, – sakė R. Urbonaitė.
Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
ELTA primena, kad Vyriausybė praėjusią savaitę pritarė Vidaus reikalų ministerijos pateiktoms pataisoms, kurios leistų Valstybės apsaugos departamentui bausti pasikėsinusius į prezidento, Seimo pirmininko ir premjero autoritetą.
„Lietuvos žinios“ skelbė, kad siūlomo Valstybės apsaugos įstatymo pataisos įpareigotų VAD saugoti aukščiausius šalies pareigūnus nuo neteisėtos informacijos apie juos, institucijas ir valstybės reikalus rinkimo bei užkirsti kelią bandymams paveikti vadovybės autoritetą visuomenės akyse.
VAD direktoriaus pavaduotojas P. Nemira teigė, kad galimybė apsaugoti autoritetą pareigūnams leistų asmenis, darančius teisės pažeidimus, perspėti ne tik apie gresiančią atsakomybę, bet ir apie tai, kad taip gali būti sumenkintas šalies vadovų, valstybės institucijų autoritetas ar net valstybės įvaizdis.
Prezidentas Valdas Adamkus. Slaptai.lt nuotr.
„Tokia yra šių dienų geopolitinė situacija. VAD privalo turėti kokių nors priemonių užkirsti kelią tokio pobūdžio veiksmams“, – teigė P. Nemira.
Pataisas prasidėjus Seimo rudens sesijai dar turės patvirtinti parlamentas. Tačiau opozicijos politikai ir žmogaus teisių ekspertai kritikuoja termino „autoriteto apsauga“ neapibrėžtumą, paliekantį per daug vietos interpretacijoms.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį pareiškė, kad Vyriausybės siūlymas įpareigoti Vadovybės apsaugos departamentą saugoti šalies vadovų autoritetą yra buka policinė priemonė. „Nežinau, ar juoktis, ar verkti, bet manyčiau, kad valstybės vadovo, taip pat ir prezidento autoritetas, priklauso nuo prezidento darbų, o ne nuo policinių priemonių kiekio“, – komentavo šalies vadovė.
Vilniaus apygardos teisme baigta nagrinėti šnipinėjimu kaltinamo aukšto Rusijos žvalgybos tarnybos pareigūno Nikolajaus Filipčenkos byla – prokuratūra siūlo jį pripažinti kaltu bei skirti 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, praneša Lietuvos žiniasklaida.
Rusijos pilietis kaltinamas su kitais asmenimis siekęs užverbuoti Vadovybės apsaugos departamento pareigūnus, kurie galėtų įtaisyti pasiklausymo įrangą prezidentės Dalios Grybauskaitės kabinete ir rezidencijoje.
Taip pat jis teisiamas dėl dokumentų klastojimo, suklastotų dokumentų panaudojimo ir daugkartinių neteisėtų valstybės sienos kirtimų.
Asmuo kaltinamas ir už tai, kad su kitu Rusijos piliečiu 2011-2014 m. šnipinėjo bei verbavo net keletą Lietuvos piliečių, siekė gauti informacijos apie Valstybės saugumo departamento pareigūnus.
Galutinis nuosprendis Rusijos šnipui bus paskelbtas liepos 7 d.
„Litexpo“ parodų centre prasidėjusioje tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2017“ savo veiklos sritis ir karjeros bei studijų galimybes plačiai pristato Vidaus reikalų ministerija (VRM) kartu su pagrindinėmis vidaus reikalų įstaigomis.
„Norime atkreipti jaunų, veržlių, drąsių ir gabių žmonių dėmesį į galimybes realizuoti save kuriant, ginant ir saugant mūsų valstybę, padedant kitiems žmonėms. Abiturientai ir jaunuoliai, kurie dar nepasirinko savo gyvenimo kelio, bet galvoja, kad tarnauti Lietuvai yra jų pašaukimas, čia galės susipažinti su įvairiomis vidaus reikalų sistemos profesijomis ir galimybėmis jas studijuoti“, – sako parodos atidaryme dalyvavęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Parodos atidaryme ministerijos ir vidaus reikalų įstaigų bei mokyklų stendus aplankė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, VRM vadovybė, gausūs parodos lankytojai.
Tris dienas veiksiančioje parodoje VRM ir įstaigų prie ministerijos – Policijos departamento, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Vadovybės apsaugos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai, VRM Medicinos centro darbuotojai bei Valstybės tarnybos departamento specialistai visiems besidomintiems jų veiklos sritimi bei profesijos galimybėmis papasakos apie savo darbo specifiką, darbo sąlygas, profesinius reikalavimus, iššūkius, karjeros bei tobulėjimo galimybes.
Lietuvos policijos mokyklos, Pasieniečių mokyklos bei Ugniagesių gelbėtojų mokyklos dėstytojai ir kursantai pristatys, kaip vyksta mokslas, ko reikia mokytis ir kokių sugebėjimų turėti norint tapti pareigūnu. Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus mokytojai bei moksleiviai supažindins su mokymosi sąlygomis ir užklasinės veiklos galimybėmis kadetų licėjuje. Lankytojai galės susipažinti su naujausiais atrankos į mokyklas reikalavimais, „iš pirmų lūpų“ sužinoti apie kursantų bei kadetų gyvenimą ir mokymąsi.
„Tiems jaunuoliams, kurie šiuo metu svarsto ir ieško sprendimo, kur mokytis, kokį kelią toliau rinktis, norime suteikti kuo naudingesnių ir tikslesnių žinių apie mokymąsi, studijas ir karjerą vidaus reikalų sistemoje ir valstybės tarnyboje“, – pažymi ministras E. Misiūnas.
Parodoje lankytojai galės susipažinti su vidaus reikalų pareigūnų paruošimu, jų darbo specifika, geriau suprasti jų atliekamas funkcijas. Taip pat galės apžiūrėti ginklus, ekipuotę, techniką, gauti dalomosios medžiagos ir patarimų iš ilgametę patirtį turinčių pareigūnų.
Parodos metu bus surengtos parodomosios programos. Savo keturkojų pagalbininkų sugebėjimus pademonstruos Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento bei Viešojo saugumo tarnybos kinologai. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai taip pat pademonstruos asmens sulaikymo būdus ir kovinės savigynos elementus.
Prie „Litexpo“ parodų rūmų bus galima apžiūrėti gaisrinius automobilius ir keltuvus, pasieniečių naudojamą techniką bei sraigtasparnį, stebėti ugniagesių gelbėtojų parodomąją programą.
Šventinę nuotaiką padės kurti VRM Reprezentacinio pučiamųjų orkestro atliekama programa.
Nuotraukos paskelbtos iš Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos internetinio puslapio www.vrm.lrv.lt.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Vidaus reikalų ministerija.
„Litexpo“ parodų centre prasidėjusioje tarptautinėje mokymosi, žinių ir karjeros planavimo parodoje „Studijos 2017“ savo veiklos sritis ir karjeros bei studijų galimybes plačiai pristato Vidaus reikalų ministerija (VRM) kartu su pagrindinėmis vidaus reikalų įstaigomis.
„Norime atkreipti jaunų, veržlių, drąsių ir gabių žmonių dėmesį į galimybes realizuoti save kuriant, ginant ir saugant mūsų valstybę, padedant kitiems žmonėms. Abiturientai ir jaunuoliai, kurie dar nepasirinko savo gyvenimo kelio, bet galvoja, kad tarnauti Lietuvai yra jų pašaukimas, čia galės susipažinti su įvairiomis vidaus reikalų sistemos profesijomis ir galimybėmis jas studijuoti“, – sako parodos atidaryme dalyvavęs vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas.
Parodos atidaryme ministerijos ir vidaus reikalų įstaigų bei mokyklų stendus aplankė Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, VRM vadovybė, gausūs parodos lankytojai.
Tris dienas veiksiančioje parodoje VRM ir įstaigų prie ministerijos – Policijos departamento, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, Vadovybės apsaugos departamento, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnai, VRM Medicinos centro darbuotojai bei Valstybės tarnybos departamento specialistai visiems besidomintiems jų veiklos sritimi bei profesijos galimybėmis papasakos apie savo darbo specifiką, darbo sąlygas, profesinius reikalavimus, iššūkius, karjeros bei tobulėjimo galimybes.
Lietuvos policijos mokyklos, Pasieniečių mokyklos bei Ugniagesių gelbėtojų mokyklos dėstytojai ir kursantai pristatys, kaip vyksta mokslas, ko reikia mokytis ir kokių sugebėjimų turėti norint tapti pareigūnu. Generolo Povilo Plechavičiaus kadetų licėjaus mokytojai bei moksleiviai supažindins su mokymosi sąlygomis ir užklasinės veiklos galimybėmis kadetų licėjuje. Lankytojai galės susipažinti su naujausiais atrankos į mokyklas reikalavimais, „iš pirmų lūpų“ sužinoti apie kursantų bei kadetų gyvenimą ir mokymąsi.
„Tiems jaunuoliams, kurie šiuo metu svarsto ir ieško sprendimo, kur mokytis, kokį kelią toliau rinktis, norime suteikti kuo naudingesnių ir tikslesnių žinių apie mokymąsi, studijas ir karjerą vidaus reikalų sistemoje ir valstybės tarnyboje“, – pažymi ministras E. Misiūnas.
Parodoje lankytojai galės susipažinti su vidaus reikalų pareigūnų paruošimu, jų darbo specifika, geriau suprasti jų atliekamas funkcijas. Taip pat galės apžiūrėti ginklus, ekipuotę, techniką, gauti dalomosios medžiagos ir patarimų iš ilgametę patirtį turinčių pareigūnų.
Parodos metu bus surengtos parodomosios programos. Savo keturkojų pagalbininkų sugebėjimus pademonstruos Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vadovybės apsaugos departamento bei Viešojo saugumo tarnybos kinologai. Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai taip pat pademonstruos asmens sulaikymo būdus ir kovinės savigynos elementus.
Prie „Litexpo“ parodų rūmų bus galima apžiūrėti gaisrinius automobilius ir keltuvus, pasieniečių naudojamą techniką bei sraigtasparnį, stebėti ugniagesių gelbėtojų parodomąją programą.
Šventinę nuotaiką padės kurti VRM Reprezentacinio pučiamųjų orkestro atliekama programa.
Nuotrauka paskelbta iš Lietuvos Vidaus reikalų ministerijos internetinio puslapio www.vrm.lrv.lt.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Vidaus reikalų ministerija.
Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas perdavė Vilniaus apygardos teismui svarbią baudžiamąją bylą.
Joje kaltinimai šnipinėjimu, dokumentų klastojimu, suklastotų dokumentų panaudojimu ir daugkartiniu neteisėtu valstybės sienos kirtimu pateikti Rusijos Federacijos piliečiui N. F.
Rusijos šnipo šešėlis.
Šis asmuo nusikalstamų veikų padarymo metu dirbo Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus vyresniuoju operatyviniu įgaliotiniu ypatingai svarbiems reikalams.
N. F. kaltinamas tuo, kad būdamas užsienio valstybės žvalgybos pareigūnu bei veikdamas organizuotoje grupėje su kitu Rusijos Federacijos piliečiu – Federalinės saugumo tarnybos Kaliningrado srities valdybos Žvalgybos skyriaus viršininku I. G. bei vienu Lietuvos Respublikos piliečiu V. S., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas šiuo metu yra dar tęsiamas, nuo 2011 m. spalio iki 2014 m. pabaigos keliose užsienio valstybėse vykusių susitikimų su Lietuvos Respublikos piliečiais metu, kurstė, verbavo šiuos asmenis šnipinėti prieš Lietuvos Respubliką – rinkti ir perduoti užsienio valstybės žvalgybos institucijai ją dominančią informaciją, kitaip aktyviai dalyvavo tokios veiklos organizavime ir mokėdavo už tokią informaciją.
Į teismą perduotos bylos duomenimis, atskirai vienas nuo kito ir skirtingu metu šnipinėti buvo verbuojami keli Lietuvos Respublikos piliečiai, kurie Rusijos Federacijos Federalinės saugumo tarnybą sudomino dėl anksčiau turėtos darbinės patirties ir turimų plačių ryšių su buvusiais ir esamais įvairių Lietuvos institucijų tarnautojais.
Jiems buvo formuluojamos užduotys už piniginį atlygį rinkti ir teikti informaciją, susijusią su Vadovybės apsaugos departamento darbuotojais, jų darbo organizavimu, detalia kontaktine informacija, profesinėmis bei asmeninėmis charakteristikomis, taip pat – Vadovybės apsaugos departamento saugomų valstybės vadovų asmenine bei patalpų apsauga, naudojama tam technine įranga bei kita tokio pobūdžio informacija.
Ypatingas dėmesys buvo skiriamas galimybei gauti bet kokią privačią, techninę ir kitokią informaciją apie Lietuvos Respublikos Prezidentės asmeninę bei darbo, gyvenamųjų patalpų apsaugą ir užmegzti ryšius su betarpiškai tai vykdančiais ir saugumo sistemas prižiūrinčiais pareigūnais.
Taip mes įsivaizduojame Rusijos šnipą?
Juos buvo tikimąsi užverbuoti siekiant slapta Lietuvos Respublikos Prezidentūroje bei Lietuvos Respublikos Prezidentės gyvenamosiose patalpose įrengti specialias pasiklausymo priemones.
Tyrimo metu taip pat gauti duomenys apie tai, kad kaltinamasis bei su juo kartu nusikalstamais tikslais veikę asmenys aktyviais veiksmais siekė gauti kuo išsamesnę informaciją apie esamus ir buvusius Valstybės saugumo departamento pareigūnus, juos charakterizuojančius, galimai kompromituojančius, duomenis, konkrečius tam tikrų institucijų buvusius vadovus, pareigūnus vienijančių visuomeninių organizacijų narius ar su jais susijusius asmenis.
Siekdamas gauti tokio pobūdžio informaciją, turimais duomenimis, kaltinamasis su kitais asmenimis teikė jų verbuojamiems Lietuvos Respublikos piliečiams technines ir kitas priemones, konsultacijas, instrukcijas, nurodymus bei pinigus ryšio bei kitoms priemonėms, trečiųjų šalių vizoms įsigyti.
Vykdydamas nusikalstamas veikas, kuriomis yra kaltinamas, N. F. ne kartą naudojosi suklastotais asmens ir kitais dokumentais, palaikė ryšį su verbuojamais asmenimis specialiai sukurtomis socialinių tinklų bei nuotoliniam bendravimui skirtų kompiuterinių programų paskyromis netikrais vardais ir išgalvotais pavadinimais.
Kaltinamasis buvo sulaikytas vykstantis tranzitiniu traukiniu per Lietuvą iš Kaliningrado srities į Baltarusiją ir nuo praėjusių metų balandžio 29 d. laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime.
Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus iš Valstybės saugumo departamento Žvalgybos ir Kriminalinės žvalgybos įstatymuose numatytomis priemonėmis surinktą medžiagą.
Lietuvos Respublikos piliečiai, kuriuos buvo siekiama užverbuoti, veikdami itin pilietiškai ir atsakingai, ženkliai prisidėjo prie to, kad mūsų valstybė būtų apsaugota nuo grėsmių, kurias gali sukelti užsienio šnipų veikla.
Tyrimas buvo atliekamas Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente, aktyviai bendradarbiaujant su Valstybės saugumo departamentu, Lietuvos kriminalinės policijos biuru bei užsienio valstybių teisėsaugos ir vidaus saugumo institucijomis.
Informacijos šaltinis – Bendras Generalinės prokuratūros ir Valstybės saugumo departamento pranešimas.
