Su Jungtinių Valstijų prezidentu Donaldu Trampu (Donald Trump) Briuselyje kalbėjęsis Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininkas Donaldas Tuskas (Donald Tusk) sakė, kad Europos Sąjunga (ES) ir JAV turėtų ginti bendras vakarietiškas vertybes, o ne savo pačių interesus, informuoja „EUobserver“. 

Donaldas Tuskas ir Donaldas Trampas Briuselyje. EPA – ELTA nuotr.

„Kas mūsų bendradarbiavimui ir draugystei suteikia didžiausią prasmę, ogi pagrindinės vakarietiškos vertybės – laisvė, žmogaus teisės ir pagarba žmogaus orumui. Šiandien didžiausia užduotimi lieka viso laisvo pasaulio suvienijimas ties tomis vertybėmis, o ne vien tik interesais“, – po susitikimo su D. Trampu sakė D. Tuskas.

D. Tuskas JAV lyderį priėmė EVT pastate. Jų susitikimas truko ilgiau nei planuota, pokalbis viršijo valandą laiko. Susitikime taip pat dalyvavo Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker). Vienu momentu prie politikų prisijungė ir Europos Parlamento pirmininkas Antonijus Tadžanis bei ES užsienio politikos įgaliotinė Federika Mogerini (Federica Mogherini). Tai buvo pirmasis asmeniškas D. Trampo kontaktas su ES institucijų lyderiais nuo pergalės JAV prezidento rinkimuose lapkritį.

Nors susitikimas, anot ES šaltinių, vyko draugiškoje ir konstruktyvioje atmosferoje, rodos, nebuvo sumažintas atotrūkis tarp ES ir JAV prezidento, reiškiančio paramą prieš Europą nukreiptoms politinėms jėgoms ir simpatiją Rusijai. ES ir JAV lyderiai kalbėjo apie užsienio politiką, saugumą, klimato kaitą, prekybą ir „Brexit“.

„Jaučiu, kad daugelyje sričių mūsų nuomonė sutapo“, – teigė D. Tuskas, tačiau pridūrė, kad kai kurie klausimai, pavyzdžiui, klimato ir prekybos, liko neišspręsti.

Praėjus trims dienoms po teroristinio išpuolio Mančesteryje, JAV lyderis ir aukščiausiojo rango JAV pareigūnai dar susitarė stiprinti kovą su „Islamo valstybės“ (IS) džihadistų grupuote. Terorizmo klausimui didelis dėmesys bus skiriamas ir vakare prasidedančiame NATO viršūnių susitikime.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.05.26; 06:22

Po referendumu priimto Didžiosios Britanijos sprendimo išstoti iš Europos Sąjungos, daugelio rinkimų visoje Europoje, Lietuvoje ir, galiausiai, Jungtinėse Amerikos Valstijose, politologai vardija įvairių priežasčių, kodėl taip nutiko, tačiau beveik niekam nebekyla abejonių dėl vykstančių sisteminių poslinkių Vakarų visuomenėse. 

Seimo narys Rimantas Dagys. Slaptai.lt nuotr.
Seimo narys Rimantas Dagys. Slaptai.lt nuotr.

Jau galima drąsiai teigti, kad didelė dalis vakarų visuomenės intuityviai atmeta dabar egzistuojančią tvarką. Nepretenduodamas į labai išsamią analizę, norėčiau atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Matyt, daugeliui žmonių egzistuojanti tvarka tampa vis labiau nesuprantama, o deklaruojamos vertybės neaiškios.

Viena iš deklaruojamų vakarų vertybių – teisinė valstybė. Manau, kad dauguma tikrai nenori gyventi diktatūros sąlygomis. Tačiau mes, atsisakę moralinių, vertybinių kriterijų teisėsaugoje ir besistengdami labai detaliai teisės aktuose aprašyti kiekvieną mūsų žingsnį, sukūrėme tokią sudėtingą tvarką, kad jos be advokato suprasti negalime.

Vargu ar mes, įstatymų leidėjai, prisimename visus tuos tūkstančius įstatymų, kuriuos priimame, ką jau kalbėti apie eilinį pilietį. Jo tikrai nedžiugina perspektyva visus neaiškumus aiškintis teisme. Be to, žmonės mato, kad atsiranda jų nerinktos teisinės institucijos, kurios imasi įvairių sudėtingų interpretacijų ir išvedžiojimų formą primesti visiems supratimą kas yra gerai, o kas ne. Tokia komplikuota „tvarka“ daugeliui tikrai nekelia entuziazmo.

Nedidina pasitikėjimo sistema ir kai kurių deklaruojamų vertybių devalvacija, arba greičiau perkeitimas. Štai ES kūrėsi valstybių pagarbos viena kitai pagrindu, jos jėga buvo sugebėjimas kūrybingai, lanksčiai išnaudoti esančią ekonominę, kultūrinę įvairovę solidariai sprendžiant visiems svarbius klausimus. Deja, kuo toliau ES institucijų veikla tampa savitikslė, besistengianti visus „suvienodinti“.

Vakarų visuomenė buvo kuriama krikščioniškų vertybių pagrindu – pagarba žmogaus orumui, šeimai ir gyvybei. Kas gi mėginama įteisinti dabar? Esame prieš mirties bausmę nusikaltusiems ir įteisiname vis mažiau varžomą eutanaziją ne tik ligoniams, seneliams, bet ir vaikams, ir atimame teisę gyventi pradėtiems, dar nieko nenusikaltusiems sūnums ir dukroms…

Vietoje pagarbos vienas kitam vartojame sąvoką – tolerancija, kurią dažnas supranta kaip toleravimą blogų dalykų. Giname moterų teisę nuogoms protestuoti prieš jas erzinančius dalykus ir neleidžiame vaikščioti po rūbais pasislėpusioms musulmonų moterims… Pasisakome už galimybę liberaliai reikšti savo nuomonę ir draudimą Bažnyčiai viešai išsakyti savąją, užmirštant, kad Bažnyčia – tai ne pastatai ir vyskupai, bet visi tikintys laisvi piliečiai… Gal todėl didelei daliai žmonių tampa vis labiau patrauklios radikalų deklaruojamos „paprastos“, bet primityvios vertybių sistemos, ar net radikalių islamistų nuostatos?

Na, ir dar negaliu nutylėti vienos problemos, nors tai būtų akmuo ir į mano, politiko, daržą. Politinė „virtuvė“ ne be dalies žiniasklaidos pagalbos žmonėms tapo panaši į savitikslę ir bergždžią sistemą, nenukreiptą bendro gėrio siekimui. Opozicija būtinai turi nepritarti pozicijai ir priešingai, nors siūlymai yra racionalūs. Rinkimų kampanija tampa ne idėjų kova, o šou spektakliu, kuriame dominuoja asmeninės ambicijos.

Rinkėjas ne išklausomas, o jis pamokomas. Partijos staiga užmiršta daugelį savo populistinių, tik rinkimams pritaikytų pažadų atėjusios į valdžią ir t.t. Nenuostabu, kad atotrūkis tarp vadinamojo elito ir žmogaus didėja. Prie tokios tvarkos labiau pritampa žmonės, gyvenantys sostinėse, todėl vis labiau skiriasi ten gyvenančių ir likusios valstybių dalies žmonių nuomonės.

Gal pernelyg supaprastintai pavaizdavau problemas, bet, norint pasveikti, pirmiausia reikia pripažinti ligą.

Informacijos šaltinis – tsajunga.lt portalas.

2016.11.24; 18:05